Sveikinimai “Laiškų lietuviams” 40 m. sukakties proga
Gerbiamas ir mielas Tėve Redaktoriau,
Su nuoširdžia padėka Dievo Apvaizdai ir Jums švenčiame “Laiškų lietuviams” keturiasdešimt metų sukaktį.
Per tuos keturiasdešimt metų “Laiškai lietuviams” sėkmingai tarnavo po pasaulį išsisklaidžiusiems tautiečiams, padėdami orientuotis modernaus gyvenimo iškeltose religinėse, moralinėse bei tautinėse problemose, skatindami puoselėti krikščionišką kultūrą ir solidarumą su kovojančia dėl pagrindinių teisių tauta bei siekti tikro gėrio, tiesos ir grožio reliatyvinių idėjų pasaulyje.
Maloniu sutapimu prel. Juozo Prunskio Krikščioniškos Kultūros fondo 1989 metų spaudos premija vertinimo komisijos sprendimu buvo paskirta “Laiškai lietuviams” žurnalui, “labiausiai pasitarnavusiam krikščioniškos kultūros bei krikščioniškų idealų ugdyme lietuvių tarpe”.
Sveikindamas Jus ir visus Jūsų bendradarbius bei bendradarbes šio garbingo jubiliejaus ir krikščioniškos kultūros premijos proga, reiškiu gilią pagarbą ir meldžiu Dievą, kad “Laiškai lietuviams” dar ilgus metus taip sėkmingai tarnautų lietuvių tautai.
Nuoširdžiai Jūsų Vysk. Paulius A. Baltakis, O.F.M.
Didžiai Gerbiamas Tėve Redaktoriau,
Kristaus Prisikėlimo šventėje sveikinu Jus ir visą redakciją, linkėdamas viltingo aleliuja.
Nuoširdžiai dėkoju už gaunamą iš Jūsų žurnalą “Laiškai lietuviams” ir ta proga sveikinu su šio leidinio jubiliejumi — keturiasdešimtmečiu.
Linkiu Prisikėlusiojo palaimos Jūsų darbuose ir sumanymuose.
Maldos vienybėje Jūsų vysk. Juozas Preikšas
Didžiai Gerbiamas Redaktoriau,
Sveikiname "Laiškai lietuviams” žurnalą, švenčiantį viduramžio — 40-ties metų — sukaktį. Mūsų gili padėka tenka redakcijai, bendradarbiams, rėmėjams ir skaitytojams, kurie praeityje ir dabar rūpestingai užtikrina šio žurnalo gyvybę.
Nors modernus pasaulis savo technika mūsų gyvenimą padaro patogesnį ir malonesnį, jis nepajėgia pasotinti to dvasinio alkio, kurį kasdien jaučia dvidešimtojo amžiaus žmogus. “Laiškai lietuviams” bent maža dalele prisideda prie to alkio numalšinimo.
Už tai esame dėkingi ir prašome Aukščiausiojo, kad šie laiškai dar ilgus metus lankytų ne tik mus, bet ir tuos, kurie tikrai ištroškę jų laukia — mūsų seses ir brolius nepriklausomoje, nors dar vis nelaisvoje Lietuvoje.
Su tikra pagarba Vaclovas Kleiza Generalinis konsulas