Be Prometėjo šventvagystės
Ir be žynių tarpininkavimo
Metei Tu savo ugnį, Kristau,
Kai šiaurėn atkeliavome.
Ji krito ant senovės aukurų,
Ant Naujojo Įstatymo altorių;
Palaidotų pusnynuos kauburių,
Upokšnių ledo storo...
Tą ugnį šlovino vaidilos ir žyniai,
Nors neatspėjo, kad ji Tavo;
Jos kaitroje išaugo milžinai,
Prinoko pjūčiai javas.
Ji ašarojo vaško žvakele
Budynėje prie mirusio;
Ji klaidžiojo nekrikštyta vėle
Prie tėviškės — durpynuose.
Nušviesk takus ta ugnimi
Ir man, vaiduoklių sūnui,
Daubom keliaujant naktimis
Be kraujo ir be kūno.
Leonardas Andriekus, OFM
Marijampolės Šv. Mykolo bažnyčia. Dabar ji yra Vilkaviškio vyskupijos prokatedra.