CHIARA LUBICH
“Budėkite ir melskitės, kad neįpultumėte į pagundą. Dvasia, tiesa, stropi, bet kūnas silpnas” (Mt 26,41).
Tuos žodžius Jėzus pasakė Petrui Jokūbui ir Jonui, kai rado juos miego įveiktus, jo agonijos metu Getsemanėje. Jis buvo pasiėmęs tuos tris apaštalus, tuos pačius tris, kurie matė jo atsimainymą ant Taboro kalno — norėdamas, kad tą sunkią valandą jie būtų su juo. Jiems tai buvo proga maldoje kartu su Jėzumi pasiruošti įvykiams, kurie ir juos turėjo ištikti, kaip baisūs bandymai.
Kad galėtumėm suprasti tų žodžių tikrąją reikšmę, turime prisiminti tas aplinkybes, kada jie buvo pasakyti. Tai, ką Jėzus norėjo pasakyti apaštalams, reiškė daugiau negu patarimas. Tie žodžiai rodė jo vidinį stovį, kai jis ruošėsi tam bandymui.
Artėjančios kančios akivaizdoje jis meldėsi visa siela, kovojo su mirties baime ir pasibaisėjimu, pavesdamas save Tėvo meilei, kad galėtų vykdyti jo valią ligi pabaigos ir taip daryti padėtų savo apaštalams.
Čia mes matome Jėzų, kaip pavyzdį visiems, kuriuos ištinka bandymai, ir kaip brolį, kuris yra su mumis tomis sunkiomis valandomis.
Jėzus dažnai ragindavo būti budriems. Tuo jis norėjo pasakyti, kad neleistumėm savęs įveikti dvasiškam mieguistumui, visuomet būtumėm pasiruošę priimti Dievo valią, pažindami ją kasdienos gyvenime ir ypač turėtumėm išmanymą matyti sunkenybes ir kentėjimus Dievo meilės šviesoje.
Budrumas ir malda yra neatskiriami. Malda yra būtinai reikalinga, kad galėtumėm atlaikyti bandymus. Žmogaus trapią prigimtį (“prigimtis yra silpna”) padeda apgalėti Dvasios galybė.
Kaip mes turėtumėm gyventi pagal čia mąstomus Jėzaus žodžius? Mes taip pat turime būti pasiruošę priimti mažus ir didelius bandymus kiekvieną dieną. Bandymai mus ištinka diena iš dienos neišvengiamai. Pirmoji sąlyga, kurią Jėzus mums pataria apgalėti kiekvienam bandymui, yra budrumas. Tai yra įžvalgumas ir įsitikinimas, kad Dievas leidžia bandymus ne mus prislėgti, bet taip, kad, juos apgalėdami, augtumėm dvasiškai.
Bandymų metu kaip tik turime melstis. Malda yra reikalinga, nes tuo metu gali mus ištikti du ypatingi gundymai, kuriems pasipriešinti gal būtumėm per silpni. Vienas jų yra manymas, kad mes patys galime apgalėti. Antrasis yra baimės jausmas, kad neadaikysime, lyg bandymas būtų virš mūsų jėgų, bet Jėzus užtikrina, kad mūsų dangiškasis Tėvas nepaliks mūsų be Šventosios Dvasios pagalbos, jei būsime budrūs ir jo prašysime tikėdami.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius