Čia priėjo Kindziulis...
Vyriškis skundžiasi draugui:
— Kai persikėliau pas žmonos tėvus, tai neturiu nei sprendžiamojo, nei patariamojo balso!
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
— Betgi liko pritariamasis...
>>>
— Ar tu pastebėjai, kad, padaugėjus automobilių skaičiui, žmonės tapo sąžiningesni?
— Kodėl?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
— Beveik visiškai išnyko arkliavagiai.
>>>
Viena studentė pasakoja kitai:
— Žinai, kai aš parvažiavau namo, velniškai kietoje lovoje paguldė. Tau taip kietai, be abejo, neteko miegoti.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
— Teko ir jai — paskaitų metu.
>>>
Grįžta iš turgaus viena moteriškė ir skundžiasi savo kaimynei:
— Įsivaizduoji, turguje mane bobos išvadino gatvės merga ir kitokiais necenzūriniais žodžiais.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
— O ko ten eini, kur visi tave pažįsta?
>>>
Nebe pirmos jaunystės smarkiai išsidažiusis mergina išlipo mažoje stotelėje. Atsargiai sėsdama į vieno kolūkiečio vežimą, ji paklausė:
— Ar šis arklys nesibaido?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
— Jis atgal nežiūri.
>>>
— Ką?! Jūs norite šį paveikslą nupirkti už keturis rublius? Bet juk vien drobė kainuoja keturis rublius ir dvidešimt kapeikų!
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
— Bet ji tuomet buvo švari.
>>>
Perskaitę teatre naują pjesę, aktoriai pradėjo ginčytis:
— Šioje pjesėje nėra jokios intrigos! — sušuko vienas.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
— Intrigos prasidės, skirstant vaidmenis.