Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S J.
Prielinksnio dėl vartosena
Prielinksnis dėl vartojamas su kilmininku. Kartais šis prielinksnis vartojamas paskirčiai reikšti, bet čia geriau tinka naudininkas, naudininkas su bendratimi arba tik viena bendratis, ypač kai daiktavardis yra veiksmažodinis. Pvz.: įsigijau kirvį dėl medžių kirtimo (= medžių kirtimui). Nupirk dešros dėl pusryčių (= pusryčiams). Nusipirkau meškerę dėl žuvų gaudymo (= žuvims gaudyti). Šitos malkos yra labai tinkamos dėl kūrenimo (= kūrenti).
Kai kalbama apie vaistų paskirtį, reikėtų visiškai vengti konstrukcijų su prielinksniu dėl, nes tokie sakiniai būna dviprasmiški. Jeigu pasakysime, kad pirkome vaistų dėl kosulio, tai galėtų reikšti, kad tų vaistų pirkome sukelti kosuliui arba pašalinti kosulį. Tad tokiais atvejais reikia vartoti ne prielinksnį dėl, bet prielinksnį nuo, Pvz.: Pirkome vaistų nuo kosulio. Šie vaistai labai geri nuo aukšto kraujo spaudimo.
Prielinksnio dėl konstrukcijų geriau nevartoti, kai kalbama apie objektą, kurio labui kas daroma ar skiriama. Pvz.: Aš ne dėl tavęs vieno (= ne tau vienam) tai pasakiau. Šiuos pinigus surinkome dėl mūsų organizacijos (= mūsų organizacijai).
Būdvardžius įdomus, naudingas, geriau vartoti ne su prielinksnio dėl konstrukcijomis, bet su atitinkamais linksniais. Pvz.: Šis kūrinys labai įdomus dėl savo kompozicijos (= savo kompozicija). Kasdieninė gimnastika yra labai naudinga ir dėl jaunimo, ir dėl suaugusiųjų (= ir jaunimui, ir suaugusiems).
Daiktavardis kova ir veiksmažodis kovoti gali būti vartojami ir su prielinksniu dėl, ir su prielinksniu už, nors čia yra tam tikro skirtumo. Jeigu sakau kova dėl tėvynės arba kovoju dėl tėvynės, tai suprantam, kad tėvynė prarasta, kad norima ją išvaduoti. Jeigu sakau kova už tėvynę ar kovoju už tėvynę, tai suprantama, kad siekiama ją apginti, apsaugoti. Tas pat sakytina ir apie kovą ir kovojimą dėl taikos arba už taiką.
Prielinksnio į vartosena
Prielinknis į vartojamas su galininku ir paprastai reiškia kryptį į kokį nors vidų, bet kartais turi ir kitų reikšmių.
Prielinksnio į konstrukcijos gali reikšti apytikrį laiką. Pvz.: Į senatvę tėvas pradėjo vis dažniau sirguliuoti. Į galą kovo jau beveik visas sniegas nutirpo. Bet kai nusakomas gana tikslus laikas, tai geriau vartoti ne konstrukcijas su prielinksniu į, bet su atitinkamais linksniais. Pvz.: Jis sugrįžo į patį laiką (= pačiu laiku).
Į trečią dieną (- Trečią dieną) obuolys jau buvo supuvęs.
Kai nusakomas laiko tarpas, už kurį gaunamas užmokestis arba per kurį kas nors įvyksta ar padaroma, tai vartotinas ne prielinksnis į, bet per. Pvz.: Jis uždirba apie penkiasdešimt dolerių į dieną (= per dieną). Mano pulsas muša septyniasdešimt kartų į minutę (= per minutę). Jis pas mus atvažiuoja kokius keturis kartus į metus (= per metus).
Su kai kuriais veiksmažodžiais vartotina ne konstrukcija su prielinksniu į, bet atitinkamas linksnis. Pvz.:
atsiliepti (“turėti poveikį”) ne į ką, bet kam: Rūkymas visuomet atsiliepia į žmogaus sveikatą (= sveikatai);
įsimylėti ne į ką, bet ką: Mergaitės jau pačią pirmąją dieną įsimylėjo į naują mokytoją (= naują mokytoją),
kalbėti, sakyti ne į ką, bet kam: Negražu taip kalbėti į vyresnįjį (= vyresniajam);
nurodyti ne į ką, bet kam: Profesorius nurodė į studento argumentų (= studento argumentų) silpnumą;
skirti dėmesį ne į ką, bet kam: Kai kurie tėvai neskiria pakankamai dėmesio į vaikų auklėjimą (= auklėjimui).
Tačiau kai sakoma ne skirti dėmesį, bet kreipti dėmesį, tai reikia vartoti prielinksnį Nekreipk į jį per daug dėmesio. Jis kreipia per daug dėmesio į visokias smulkmenas.
Su veiksmažodžiais turėti įtaką, daryti įtaką vartojama ne prielinksnio į konstrukcija, bet naudininkas: Draugai turi didelę įtaką į jaunimą (= jaunimui). Didelę įtaką į mūsų rašytojus (= mūsų rašytojams) padarė praėjusio šimtmečio rašytojai.
Veikti ką, o ne į ką: Triukšmas veikia į nervų sistemą (= nervų sistemą). Šios pastabos į jį neveikia (= jo neveikia, nejaudina).
Su veiksmažodžiais smogti, spirti, kai kalbama apie gyvą būtybę, reikia vartoti ne konstrukciją su prielinksniu į, bet naudininką: Jis smogė lazda į mano draugą (= mano draugui). Tas vaikėzas spyrė į šunį (= šuniui). Tačiau kai kalbama apie negyvą daiktą arba tik apie gyvos būtybės kokį organą, tai vartojamas prielinksnis į: Piktadarys spyrė į duris ir smogė šeimininkui į veidą.
Labai įprasta sakyti: Šis straipsnis ne į temą. Žinoma, tokio pasakymo negalima griežtai smerkti, bet gal būtų geriau sakyti: Šis straipsnis neatitinka temos arba: Šis straipsnis neatsako į temą arba: Šis straipsnis ne pagal temą.