Lietuva — katalikiškas ir tvirtas savo tikėjime kraštas. Nepriklausomybės metais jame gyveno 85,7 procentai katalikų. Būdingi yra šiam kraštui kloniai ir kalneliai, gražios lygumos, žali miškai, sodybose išauginti vešlūs sodai su čiulbančiu virš lygiųjų Lietuvos laukų vieversėliu ir pavasarį kukuojančia gegute, su skardžiai besuokiančia alyvų krūme lakštingala, su girgždančiomis kaimų sodybose svirtimis. Bet nemažiau Lietuvos laukams, sodyboms ir pakelėms yra būdingi Rūpintojėliai ir kryžiai bei meniškai išpiaustytos koplytėlės. Atimk, žmogau, iš mūsų Tėvynės laukų kryžius, kryželius ir meniškai išpiaustytus berymančius Rūpintojėlius — ir nebeliks tos Lietuvos, kurią tu, lietuvi, pažinojai, mylėjai ir tebemyli. Panaikink lietuvių tautos religinius Kalėdų, Velykų, Sekminių, Žolinės bei Vėlinių papročius — ir Lietuva tau nieko daugiau nesakys, negu bet kuri kita svetima tauta.
Be abejo, pašeimininkavus eilę metų mūsų krašte brutaliam ir bedieviškam bolševikui, didelė dalis gražaus mūsų žemelės papuošalo bus išgriauta, sunaikinta, bet darbšti lietuvio ranka visa tai atstatys, atkurs, tik duok. Dievuli, mūsų Tėvynei laisvę.
Argi gali būti kas nors maloniau religingai lietuvio akiai, kaip ankstyvą sekmadienio rytą paruge beskubanti bažnyčion moterėlė, nešina didžiule maldaknyge, arba keliais ir keleliais džiaugsmingai beklegąs lietuviškas jaunimas — traukiąs į maldos namus? Ar gali kas nors labiau žavėti lietuvio širdį, kaip mažas berniukas, suklupęs prie didelio kryžiaus, arba maža mergytė su gėlele kasose, dedanti gėlių vainikėlį prie Marijos kojų?... Ar maža lietuvio širdžiai pasako tos gražiosios gegužinių pamaldų apeigos kaimų klėtelėse arba seklyčiose? Taip lygiai ir viso krašto bažnyčios, puošnios šventovės, kiek intymios idilijos įdiegia į tikinčio lietuvio širdį... O stebuklingosios vietos — Šiluva, Pažaislis, Žemaičių Kalvarija ir daugybė kitų —-kiek vilties teikdavo lietuviams, prašantiems Marijos užtarimo...
Taigi, jei kas Lietuvą myli, turi ją mylėti visą, ne dalimis. Būtų keista, jeigu jaunuolis, mylįs mergaitę, temylėtų tik jos akis, nosį ar ausis, bet nemylėtų jos visos. Taip lygiai ir tie, kurie save laiko liberalais, bedieviais, kuriems nebrangi religija — nemyli Lietuvos. Tėvynės meilė yra nedaloma.
Pr. Alšėnas