ALĖ RŪTA
IF A MAN ANSWERS
Jei žmogus būna pavargęs, ar protiniai per daug apkrautas, įsitempęs, norisi atvangai pasižiūrėti linksmo, išblaškančio filmo, juokinančio žiūrint, o išėjus tuoj užmirštamo. Tokiu filmu yra “If a man answers”, pagal Winifred Wolfe parašytą romaną.
Veiksmas vyksta Niujorke, šių dienų modemiškoje aplinkoje. Parodoma daug gražių, meniškų moteriškos aprangos eilučių — ištisa šios rūšies paroda! Ištisa eilė skoningai spalvotų Įžanginių piešinių — originalus įvadas į filmo turinį; visa kolekcija (ar paroda) šunų ir šuniukų. Turinys — lengvutėlis, su laiminga pabaiga. Tai moderniškos amerikiečių šeimos džiaugsmeliai ir vargeliai, atmiešti prancūzišku padažu. Visa nušviesta komiškumu. Vulgarumų nėra, didesnių minčių irgi nėra. Filmas spalvotas ir muzikinis, su keliomis Bobby Darin kūrybos dainomis.
Vaizduojama padori šeima, su padoria, bet temperamentinga dukrele, kuri gali net su trimis iš karto susižadėti. Lepūnėlė Chantal, mandraudama po Niujorką, atsitiktinai susipažįsta su fotografu Eugene (Bobby Darin), priima pasiūlymą pozuoti, pozuodama įsimyli ir greitai išteka. Po vedybų pavydi ir nuolatos rūpinasi, kaip išlaikyti vyrą prie savęs, mylinti ir rūpestinga, šiais pagundų laikais. Chantal (Sandra Dee), yra prancūzės motinos ir bostoniškio tėvo duktė. Jos mama (Micheline Presle) duoda jai keistų patarimų, kaip šeimą padaryti laimingą ir vyrą ištikimą bei mylintį. Tie patarimai Chantal kartais sunkiai įgyvendinami, bet jos mama toje srity bevelk genijus, ir, žinoma, visa išsipildo, kaip ji mokė ir ką pranašavo — visa pasibaigia laimingiausiai.
Filmas pailsina savo nesudėtingumu ir neproblemiškumu, nors juoko jame ne per daugiausiai. Propaguojama padorios šeimos idėja, todėl galima filmą laikyti moraliu.
J. VAIŠNYS, S. J.
GYPSY
Gypsy Rose Lee paskutiniaisiais dešimtmečiais buvo skaitoma Minskio “burlesque” teatro karaliene. Jos jaunesnioji sesuo June Havoc buvo kino artistė, bet savo karjerą labai anksti baigė, ištekėdama 15 m. amžiaus. Jųdviejų motina taip pat buvo skrajojančio teatro artistė, todėl pasiryžo ir savo dukteris žūt būt padaryti scenos žvaigždėmis. Šios energingos motinos pastangos ir yra atvaizduotos “Gypsy” filme, pasinaudojant Gypsy Rose Lee memuarais.
Šis muzikinis filmas yra spalvotas, prabangiai paruoštas, tęsiasi pustrečios valandos. Nebūtų nei reikalo, nei prasmės Čia prisiminti visas įvairias šio ilgo filmo scenas, kurios pirmu pažvelgimu gali atrodyti komiškos, bet, labiau į jas įsigilinus, gali padvelkti tragiškumu, kai motina viską aukoja, nebodama visokiausių kliūčių, kad tik vieną kartą galėtų savo dukras pamatyt vaidybinio meno aukštybėse.
Motiną vaidina filmų veteranė ir tikra scenos liūtė Rosalind Russell, kuri visą šį ilgą filmą puikiai iki galo išneša ant savo stiprių vaidybinių pečių. Pirmiausia jos dukros parodomos dar kaip kūdikiai. Vyresniąją, “Baby” Louise, vaidina Diane Pace, o jaunesniąją, “Baby” June, Suzanne Cupito, parodžiusi neabejotinų gabumų ypač? akrobatiniame balete. Kai jos paauga, vyresniosios vaidmuo tenka vienai geriausių šių dienų Hollywoodo aktorei Natalie Wood, o jaunesniosios vaidmuo — mūsų mielai Jūratei Nausėdaitei (Ann Jillian).
Nors apie visapusiškai gerą artistą gal ir negalima pasakyti, kad kuris nors vaidmuo nebūtų pritaikytas jo charakteriui, nes jis sugebės atvaizduoti bet ką, tačiau vis dėlto Natalie Wood šiame filme negalėjo taip pasižymėti ir parodyti, savo puikių vaidybinių gabumų, kaip pvz. savo ankstesniuose filmuose “Splendor in the Grass” ir “West Side Story”. Ir “Gypsy” filme jos vaidyba yra gera, bet kai jai reikia dainuoti, ypač drauge su mūsų Jūrate, tai kiekvienas žiūrovas turi pirmenybę duoti Jūratei. Manome, kad šiuo metu Jūratės stiprybė ir yra dainavimas, nors ji taip pat yra puiki balete ir vaidyboje. Kuria kryptimi pasuks jos ateities sceninė veikla, dar pažiūrėsime, bet gal nebūtų perdaug įžūlu tikėtis, kad ji bus toji visapusiška artistė, kuri puikiai mokės ir vaidinti, ir dainuoti, ir šokti. Gerai artistei visa tai yra reikalinga. Jūratė tai supranta, todėl visose šiose srityse dabar ir lavinasi.
Tiesa, kai kam gal užklius Jūratės sceninis vardas — Ann Jilliann. Dėl ko ji pakeitė savo vardą ir pavardę? Negalima sakyti, kad būtų visiškai pakeistas vardas, nes jos antrasis vardas yra Onutė, angliškai Ann, o pavardę ne ji pati pakeitė, bet filmų direktoriai. Taip yra daroma bevelk su visais artistais. Reta yra rasti net amerikietį artistą, kurio vardas ar pavardė nebūtų pakeista. Mat, norima, kad vardas ir pavardė gerai skambėtų ir kad būtų tam tikras sąskambis tarp vardo ir pavardės. Tad čia visiškai ne jos kaltė. Tačiau nėra jau taip svarbu, ar ji bus žinoma kaip Nausėdaitė, ar kaip Jilliann, svarbu, kad ji būtų žinoma kaip lietuvaitė, kad ji visuomet gražiai lietuviškai kalbėtų ir didžiuotųsi savo kilme.
Iš “Gypsy” filmo norėtume iškelti tik vieną mintį: motinos — dukters santykius arba, tam tikra prasme, motinos tragediją. Kai kurių žemesniųjų tvarinių gyvenime pastebimas įdomus reiškinys: motina, pagimdžiusi vaikus, tuoj miršta. Panašus reiškinys gal įvyksta kiekvienos motinos gyvenime. Ji, duodama savo vaikams gyvybę, yra panaši į estafetės bėgiką, kuris perduoda gairelę kitam. Jo vaidmuo jau suvaidintas, jis jau gali pailsėti, o toliau bėgti turi tas, kuriam jis perdavė gairelę. Kiekvienos motinos gyvenimas yra tęsiamas jos sūnų ir dukrų gyvenimu.
Taip ir šio filmo motina, pamėgusi vaidybos meną, nori, kad jos dukros juo pasižymėtų, kad jos vaidintų, kad jomis kiti žavėtųsi. Ji užmiršta save, ji visko atsisako, ji tegyvena savo dukterų gyvenimu, ji džiaugiasi jų džiaugsmais, liūdi jų liūdesiais, didžiuojasi jų pasisekimais.
Mieloji Jūrate, kai mes drauge su tavimi ir su tavo mamyte žiūrėjome šio filmo, mačiau, kad tavo veidukais kartais nuriedėdavo ašarėlė. Pasibaigus filmui, tu atsidusai ir tarei: “Manau, kad mes šiais metais būsime pristatyti oskarui”. O aš, lyg to negirdėdamas, paklausiau: “Ar supratai?” Tu nustebusiu žvilgsniu pažvelgei, lyg norėdama sakyti: “Kaip gi aš nesuprasiu, juk aš esu šio filmo artistė, aš jį išstudijavau, išmąsčiau, aš tris mėnesius prie jo dirbau!” Bet aš tada norėjau paklausti, ar tu supratai tą mintį, apie kurią Čia rašiau. Ar tu supratai, kad ir tavo mamytė gyvena tik tavimi. Tavo ateitis — tai jos ateitis. Tavo pasisekimai —jos džiaugsmas. Ar šis filmas bus pristatytas oskarui, ar ne — ne tiek svarbu Tu savo jaunoje ir jautrioje širdelėje pristatyk oskarui, ar žinai ką? Savo mamytę! Ji yra tau geriausia, ji tau viską aukoja, ji paaukotų ir savo gyvenimą, jeigu reikėtų, kad tik tu galėtum gyventi, kad tu galėtum džiaugtis, vaidinti, dainuoti ir šokti, kad tu visuomet pasiliktum tokia gera, paprasta ir nuoširdi, kad tu visuomet būtum uoli katalikė ir pavyzdinga lietuvaitė. Tikiu, kad tu savo mamos neapvils!. Ar ne?