DR. JUOZAS PRUNSKIS
(Berniukų ir mergaičių atsakymai į anketą)
Filosofas Macauly kartą rašė: "Jeigu galėčiau tapti didžiausiu pasaulio karalium, bet su ta sąlyga, kad neturėsiu skaitymui knygų, nenorėčiau to išaukštinimo. Verčiau skurdžiai gyventi mažuose nameliuose su daugybe knygų negu būti karalium ir negalėti skaityti". Knyga yra tapusi kultūringo žmogaus būtinybė, neatskiriamas kultūrinis turtas. Deja, tai labai gerai jaučia ir įvairūs pelnagaudžiai, kurie parūpina visokių aistras dilginančių leidinių, nepaisydami, kokią įtaką jie turės žmonių moralei, prieš akis turėdami vienintelį tikslą — pasipelnymą.
Disertacija iš jaunimo “išpažinčių”
Neseniai viena Vašingtono Katalikų Universiteto studentė parašė disertaciją, tema "The Effect of Reading on Moral Conduct and Emotional Experience". Jos surinktoji medžiaga yra verta dėmesio. Veikalą ruošiant, buvo apklausti net 2.374 aukštesniųjų mokyklų auklėtiniai įvairiuose didžiuosiuose J.A.V. miestuose. Duomenys rinkti ir iš katalikiškų, ir iš valdiškų mokyklų auklėtinių. Iš viso buvo apklausinėta 1.648 mergaitės ir 726 berniukai.
Savo atsakymuose moksleiviai suminėjo 742 kartus knygas ir 3.890 kartų žurnalus, turėjusius jiems gerų ar blogų įtakų. Autorė, panaudodama savo patyrimą, sako, kad daugeliu atvejų tai, kas suaugusiam nedaro jokios įtakos, bręstančiame jaunuolyje tampa kibirkštimi, sukeliančia emocijas ir audras.
Paslydimo priežastys
Moksleiviai buvo apklausinėti raštu. Nebuvo reikalaujama pasirašyti pavardės, kad atsakymai būtų visiškai atviri. Kai kurių moksleivių atsakymai buvo labai aiškūs. Paskaitę doroviniu atžvilgiu nešvarų leidinį, jie sakėsi turėję nepadorių minčių, galvoję apie nedorus santykius ir net apie nepadorius užpuolimus. Viena mergaitė prisipažino, kad po tokio skaitymo ji nerodžiusi jokio atsparumo vienam jūrininkui. Daugelis jaunuolių prisipažino, kaip netinkama knyga ar netinkamas žurnalas, silpnybės valandą pakliuvęs į jų rankas, buvo paslydimo priežastis.
Iš visų atsakiusiųjų 62 procentai prisipažino, kad jiems emocijas sukėlė iliustracijos, 73 procentams — skaitomi žurnalai, 86 procentams — knygos. Vertinant skaitybą moraliniu atžvilgiu, yra reikšminga, kad pusė apklaustųjų pasisakė, jog jų pagundų šaltinis buvę žurnalai, o trečdalis prisipažino, kad jiems pagundas sukėlusios nedoros knygos.
Seka aprašomus herojus
Daugelis pasisakė, kad bandė elgtis taip, kaip skaitomoje literatūroje aprašytieji herojai. Štai ką tie jaunuoliai rašė:
— Paskaitęs Madame Curie gyvenimą, aš visą dieną žiūrėjau į stiklelius pro mikroskopą.
— Prisiskaitęs nuotykių, buvau pabėgęs iš namų ir gyvenau visą dieną ir naktį prie upės.
— Jeigu aš skaitydavau apie detektyvą, norėdavau būti detektyvu. Jei būdavo aprašomas laikraštininkas, ir aš norėdavau juo būti.
— Knygos bent keletui dienų gali pakeisti visą mano laikyseną gyvenime.
— Prisiskaičiusi, bandžiau susiieškoti berniukų, — rašo moksleivė.
— Paskaičiusi Joanos d'Ark istoriją, ir aš pati panorau būti šventąja, — pasakoja kita.
— Aš arba tvarkiau savo plaukus, kaip knygoje aprašomieji asmenys, arba praleisdavau laiką, darydama tai, ką jie darė.
— Iškūliau kaimyno langą, nes motina man paskaitė apysakaitę apie tokį įvykį.
— Pradėjau rūkyti, kai paskaičiau apie tris keturiolikos metų mergaites, kurios buvo blogai išauklėtos. Jos rūkė, ir aš galvojau, kad galiu daryti taip pat.
— Perskaitęs Fabiolą, nusprendžiau: jeigu pirmieji krikščionys galėjo tiek aukotis dėl savo tikėjimo, tai aš galiu bent kasdien šv. Mišių išklausyti.
Skaitybos įtaka dorovei
Jaunuoliai labai aiškiai pasisakė apie skaitybos įtaką jų doroviniams nusistatymams ir mintims:
— Jaučiuosi nebe aš pats, o kaip tie meile pablūdę nedorėliai, norintieji tik glebesčiuotis.
— Tapau aistringai trokštąs daryti ką nors bloga.
— Aš norėjau daryti blogus dalykus, kurių kitaip nebūčiau daręs.
— Mes negalime leisti kioskuose laikyti nepadorios literatūros, nes tai kelias į nusikaltimus.
— Kai skaičiau tą knygą, nebeatrodė, kad pasaulyje dar būtų kas nors gera ar padoru. Dėl to jaučiausi labai susirūpinęs.
— Prisiskaitęs tos literatūros, blogus dalykus aš pradėjau laikyti gerais, o gerus — blogais.
— Nedorėlis pavogė pinigus ir ištrūko nesugautas. Apie tai paskaitęs, ir aš bandžiau panašiai daryti, bet nepasisekė.
— Būdamas mažesnis, skaičiau knygą apie kaubojus. Aš pats norėjau ką nors apiplėšti ir tapti garsiu banditu.
— Prieš pereitus metus skaičiau moraliniu atžvilgiu blogas knygas. Jos mane palenkė mąstyti apie blogus dalykus. Paskui aš tai supratau ir nustojau skaityti to autoriaus veikalus. Dabar aš rūpestingai pasirenku autorius.
Sukėlė aistringus jausmus
— Knygos man turėjo blogos įtakos, sukeldamos neskaisčias mintis ir aistringus jausmus. Jos palenkė mane apie berniukus manyti jau kitokiu būdu.
— Norėčiau dalį perskaitytų dalykų užmiršti. Jie mane nuolat vargina.
— Kai skaičiau tas paikas meilės istorijas, sukilo nešvarios mintys. Pasidariau kvailai palinkusi prie vyrų. Ačiū Dievui, jau tai praėjo.
— Jokiu būdu negalėjau iš galvos išvaryti purvinų minčių. Norėjau bėgti, slėptis, šaukti, susmukti iš gėdos — kaip galėjo žmonės apie tokį šlamštą rašyti!
Apie nešvarių žurnalų paveikslus moksleiviai rašo:
— Mes žiūrime Į juos ir vis labiau jų dairomės.
— Kai kuriuose žurnaluose paveikslai mane vertė raudonuoti, kad jų leidėjai yra amerikiečiai.
Viena mergaitė apie tokios rūšies leidinius sako:
— Kad pamatyčiau, kaip supuvusios yra tos istorijos, perskaičiau tokią istoriją iš "Tikrų prisipažinimų" žurnalo. Turėjau panaudoti daug valios, kad netapčiau tokia, kaip ta jauna nusikaltėlė, aprašyta žurnale. Tie "tikri prisipažinimai" lengvai gali nusinešti mergaitės mintis.
FBI direktoriaus patirtis
Iš tos disertacijos šitokių pasisakymų galima pacituoti labai daug. Jie rodo, kaip jauną, gležną jaunuolio sielą žaloja nešvarios knygos ir purvini žurnalai. Tą pat patvirtina gyvenimo patirtis. Toje disertacijoje yra cituojami ir FBI direktoriaus J. Edgar Hoover perspėjimai:
— Gašlumą keliančios medžiagos leidimas ir skleidimas yra ypatingai biauri blogybė. Net negalima pilnai įsivaizduoti, kokia tai griaunamoji jaunimo charakterio jėga. Tokių periodinių leidinių skaitymas didele dalimi yra jaunimo nusikaltimų plitimo priežastis mūsų krašte.
Toliau jis duoda ir daugiau šiurpių įvykių iš jaunuolių gyvenimo. 15-16 metų berniukai dažnai tampa plėšikais ir įvykdo kitokių žiaurių nusikaltimų, prisiskaitę bulvarinių žurnalų.
Visi šie faktai ryškiai patvirtina Fulton Sheen paskelbtą dėsnį: "Dvasinės šiukšlės turi būti taip skrupulingai vengiamos skaityme, kaip kitos šiukšlės yra vengiamos liesti lūpomis". Tėvai ir auklėtojai šioje srityje turi būti budrūs, saugodami jaunas akis nuo spausdinto šlamšto ir parūpindami skaidrios literatūros. Jaunimas tai jaučia. Viena trečius metus aukštesniojoje mokykloje besimokanti mergaitė savo atsakyme pastebėjo:
— Mes negalime būti laimingos, gyvendamos nemoralų gyvenimą.
Kitų moksleivių atsakymuose randame taip pat įdomių minčių:
— Skaitydamas religinę knygą, jaučiu norą stengtis pasitaisyti tuose dalykuose, kur aš apsileidžiu.
— Kai aš skaitau švarią ir padorią knygą, jaučiu malonumą, kad aš gyvenu.
Išnagrinėjusi moksleivių atsakymus į anketą, autorė ryškiai nustatė, kad katalikiškų leidinių skaitymas jaunuoliams buvo naudingas ir taurino sielą. Tad galima baigti vieno tų atsakiusiųjų žodžiais:
— Kiekvienas vyras, moteris, berniukas ir mergaitė turėtų daugiau skaityti katalikiškų knygų ir žurnalų. Tada ir šis pasaulis būtų geresnis.