REDAKCIJA
T. J. Venckus, S.J., buvo įšventintas kunigu 1927 m. rugpiūčio mėn. 3 d., tad šiais metais jau švenčia auksinį savo kunigystės jubiliejų. 50 metų — tai netrumpas laikotarpis. Kas besuskaitys, kiek per tą pusšimtį metų mišių atlaikyta, išpažinčių išklausyta, pamokslų pasakyta, kiek žmonių, paklausę jo patarimų, surado šviesą ir tikrąjį savo gyvenimo kelią! Už visa tai jubiliatas yra dėkingas Dievui, bet taip pat ir tiems, kurie jam padėjo nuo pat mažens ir jaunystės siekti savo idealo.
Jis yra dėkingas savo tėvams, jį auklėjusiems ir vedusiems prie Dievo vaikystės metais. Ypatingą padėką T. Venckus jaučia savo mamytės broliui kun. Pranciškui Bučniui, kuris jį ir jo brolį Praną leido į mokslus. Be kun. Bučnio pagalbos nei Juozas, nei Pranas nebūtų tapę kunigais. Išsipildė kun. Bučnio pasakymas: "Ką aš iš altoriaus gaunu, altoriui ir grąžinu". Taip, ir Juozas,
T. Juozas Venckus, S.J.
ir Pranas tapo kunigais — buvo paskirti altoriaus tarnybai.
Abudu broliai, tapę kunigais, siekė dar aukštesnio mokslo ir abudu vėliau profesoriavo: kun. Pranas Kauno kunigų seminarijoje, o Juozas dėstė savo pamėgtąją biologiją Amerikoje, Ispanijoje, Urugvajuje.
T. J. Venckus Lietuvoje visų buvo žinomas kaip įdomus rekolekcijų vedėjas, ypač jaunimui ir inteligentijai. Lankydamas gimnaziją, J. Venckus keletą kartų dalyvavo rekolekcijose, bet jos nedarė jam didelio įspūdžio. Mat, rekolekcijos susidėdavo iš vieno ar dviejų pamokslų šaltose bažnyčiose, kuriose mokiniai skubiai atlikdavo išpažintį ir eidavo namo. Todėl paprašytas vesti rekolekcijų, T. Venckus rašydavo gimnazijų kapelionams, kad parūpintų rekolekcijų konferencijoms sales ar šiaip didesnes patalpas. Jei salės būdavo mažos, rekolekcijose dalyvaudavo tik aukštesniųjų klasių mokiniai.
Salėje rekolekcijų vedėjas kalbėdavo ne iškilmingu pamokslininko tonu, bet paprastai ir draugiškai, į savo konferencijas įpindamas įvairių anekdotų, kurie mokiniams labai patikdavo, ypač kad būdavo pasakojama žemaitišku akcentu. Dažnai jo konferencijos tęsdavosi apie pusantros valandos, bet mokiniai atidžiai su įdomumu jų klausydavosi. Jo rekolekcijų anekdotus dar ir dabar daugelis prisimena.
T. Venckus dabar gyvena Čikagoje ir dar yra gana žvalus, nors jau sulaukęs rimto amžiaus. Jis yra daug ką studijavęs, daug skaitęs, todėl kai kas jį vadina vaikščiojančia enciklopedija. Žinoma, jau jis nebeprofesoriauja, taip pat dabar nėra daug progų ir rekolekcijas vesti, bet savo žiniomis stengiasi pasidalinti spaudoje.
Sveikiname garbingąjį jubiliatą ir linkime dar ilgai darbuotis Dievo garbei ir tėvynės bei žmonijos naudai.