Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

RŪPINIMASIS KALBOS DALYKAIS LIETUVOJE

     Čia, išeivijoje, dar ne taip seniai praradome du žymiuosius savo kalbininkus: prof. Antaną Salį ir prof. Praną Skardžių. Sunku tikėtis prieauglio iš mūsų jaunimo, gyvenančio toli nuo savo tautos kamieno, mokslus ėjusio ar einančio svetimoje šalyje, kurios kalba jau tapo jam artimesnė už tėvų kalbą. Tačiau mūsų tėvynėje, nors ir rusų okupuotoje, padėtis gana šviesi. Nors visokiais keliais į mūsų kalbą ten skverbiasi rusicizmai, bet kalbininkai budi ir grynina lietuvių kalbą įvairiausiais periodiniais ir neperiodiniais leidiniais. Vyresnieji kalbininkai ir ten jau vienas po kito eina amžinybėn, bet jaunesniųjų yra gana daug.

     Nors sąlygos ten nėra lengvos, ypač jaučiamas popieriaus trūkumas, bet išleidžiama daug knygų kalbos klausimais. Jau yra išleisti visi trys tomai "Lietuvių kalbos gramatikos", vadinamos paprastai akademine gramatika. Tai yra didelis veikalas. Tuose trijuose tomuose yra 2546 puslapiai. Šalia šios gramatikos Lietuvos Mokslų akademija leidžia ir didįjį "Lietuvių kalbos žodyną", kurio jau yra išėję devyni dideli tomai. Teko nugirsti, kad jau senokai yra paruoštas ir X tomas, bet jis vis nepasirodo dėl minėtos popieriaus stokos.

     Taip pat yra išleista "Dabartinės lietuvių kalbos žodyno" II laida (1972 m.), "Lietuvių dialektologija", "Istorinė lietuvių kalbos gramatika" ir daugelis kitų gramatikų, žodynų bei kalbos vadovėlių vidurinėms ir aukštosioms mokykloms.

     Nuo 1961 m. leidžiama "Kalbos kultūra", kuri lyg užima vietą nepriklausomoje Lietuvoje ėjusio ir kurį laiką išeivijoje tęsto "Gimtosios kalbos" laikraščio. Nuo 1971 m. pradėta leisti ir kitas panašus leidinys "Mūsų kalba", kuriame ypač taisoma įvairių lietuvių profesionalų — medikų, inžinierių, prekybininkų ir pan. — kalba.

     Šių leidinių, deja, negalima užsisakyti, bet paprašius juos gali atsiųsti giminės ar pažįstami. Tiesa, dar praėjusiais metais susilaukėme visiems labai naudingų dviejų knygų: "Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos" ir "Kalbos praktikos patarimų". "Kalbos praktikos patarimų" medžiaga yra labai panaši į tą, kurią mes jau nuo 1970 m. duodame šio žurnalo "Kalbos" skyriuje. Ruošdami šiam skyriui medžiagą, dažnai mes pasinaudojame vienu ar kitu minėtu leidiniu.

BAŽNYČIA AR ŠVENTOVĖ?

     Skaitytojas J.L. klausia, ar patartina vietoje slaviškos kilmės žodžio bažnyčia vartoti žodį šventovė.

     Lietuviai krikščionybę yra vėlai priėmę, kai Lenkijoje jau ji nuo seniau klestėjo, tad visai nenuostabu, kad iš lenkų mes esame paėmę ir daugelį religinių terminų. Kai kuriuos ilgainiui pakeitėme lietuviškais, bet kai kurie pasiliko ir jau taip įsipilietino, kad juos pakeisti beveik neįmanoma. Arkiv. J. Skvireckas Šv. Rašto vertime vietoj bažnyčios vartojo eklezija, bet šis žodis neprigijo. Ir negalėjo prigyti, nes kiekvienas gali klausti, kuo lenkų kilmės žodis yra blogesnis už graikiškąjį.

     Bažnyčiaturi dvi prasmes: tai gali būti tam tikras pastatas, skirtas maldos ir kulto reikalams, arba tam tikra bendruomenė, kuriai priklauso visi tos pačios tikybos nariai. Šia pastarąja prasme vartojamą žodį rašome didžiąja raide, pvz. Katalikų Bažnyčia.

     Vietoj bažnyčios (maldos namų) kai kurie siūlo tokius pakaitalus: šventovė, šventykla, šventnamis, maldykla, dievnamis. Šie žodžiai yra beveik sinonimai, bet ne visai. Pvz. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas prie žodžio šventovė duoda tokius pavyzdžius: Indijos miestuose matyti daug šventovių. Taip pat prideda, kad šis žodis vartojamas ir perkeltine prasme: brangi, kelianti pagarbos jausmus vieta, pvz.: Mokslo šventovė. Meno šventovė.

     Kai kurie mūsų laikraščiai vietoj Bažnyčios (tikinčiųjų bendruomenės) vartoja žodį Bendrija. Manome, kad šis žodis taip pat neprigis, nes jo prasmė yra daug bendresnė ir platesnė, negu Bažnyčios. Žinome, kad prieš keletą metų yra įsteigta Lietuvių Katalikų Bendrija, kuri rūpinasi lietuvių katalikų religiniais reikalais. Prisimenu, vienoje skautų stovykloje buvo tokios pastovyklės: Brolija, Seserija, Akademinis Skautų Sąjūdis ir Bendrija, kuriai priklausė kai kurie vadovai iš kitų minėtų šakų.

     Tad jeigu jau vartojame daug kitų nelietuviškos kilmės religinių terminų, tai per daug nesmerkime nė bažnyčios, kuri jau yra įleidusi į mūsų kasdieninę kalbą tokias gilias šaknis, kad bus neįmanoma jos išrauti.

DIDŽIŲJŲ RAIDŽIŲ RAŠYMAS SUDĖTINIUOSE PAVADINIMUOSE

     Reikia pripažinti, kad mūsų rašyboje yra daug neaiškumų ir nevienodumų didžiųjų raidžių rašyme, ypač sudėtiniuose pavadinimuose. Knygų pavadinimuose tik pirmoji raidė yra didžioji, o visos kitos — mažosios, pvz. “Dainavos šalies senų žmonių padavimai". Bet laikraščių ir žurnalų pavadinimuose visos raidės yra didžiosios. Taip rašome iš tradicijos. Dabar Lietuvoje jau yra ši knygų, laikraščių bei žurnalų pavadinimų rašyba suvienodinta. Visur didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis. Tad turėtume rašyti: "Laiškai lietuviams", "Tėviškės žiburiai", "Skautų aidas", "Naujoji viltis" ir t.t.

     Dar daugiau maišaties yra įvairių įstaigų bei institucijų pavadinimuose. Dabar "Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos" vadovas ir šių pavadinimų rašybą siūlo suvienodinti. Ir čia tik pirmasis žodis siūlomas rašyti didžiąja raide, išskiriant tuos atvejus, kai pirmasis žodis yra koks nors geografinis vardas, pvz. Lietuvos, Vilniaus, Kauno ir pan. Šiuo atveju ir pirmasis žodis po geografinio vardo rašomas didžiąja raide. Pvz.: Lietuvos Žemės ūkio ministerija. Vilniaus Pedagoginis institutas. Kauno Suaugusiųjų gimnazija.

     Po šios taisyklės toliau "Liet. kalbos rašyboje ir skyryboje" sakoma: "Jei geografinis vardas, kuriuo prasideda pavadinimas, turi nomenklatūrinį žodį (miestas, rajonas, apylinkė, kaimas, kolūkis ir pan.), pastarasis rašomas mažąja raide, o didžiąja raide pradedamas tolesnis pavadinimo žodis, pvz.: Vilniaus miesto Jaunųjų technikų stotis, Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono Juridinė konsultacija, Joniškio rajono Vartotojų kooperatyvų sąjunga..

     Paskui dar pridedamos trys pastabos.

     1.    "Jei pavadinime po geografinio vardo yra skaitmuo, po pastarojo einantis žodis rašomas mažąja raide, pvz.: Vilniaus miesto II ligoninė, Vilniaus 16-oji vidurinė mokykla".

     2.    "Jei į pavadinimą, prasidedantį geografiniu vardu, įeina sąlyginis pavadinimas (rašomas kabutėse), po geografinio vardo einantis žodis rašomas mažąja raide, pvz.: Vilniaus staklių gamykla "Žalgiris", Trakų rajono pavyzdinė kaimo kapela "Galvė". Jei geografiniu vardu prasideda sąlyginis pavadinimas, žodis, einantis po geografinio vardo, taip pat rašomas mažąja raide, pvz.: prizai "Vilniaus bokštai", "Liepojos gintaras".

     3.    "Kai įstaigos, įmonės ar organizacijos pavadinimas prasideda asmenvardžiu, didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis, pvz.: M. K. Čiurlionio dailės muziejus, A. Vienuolio vidurinė mokykla, P. Čaikovskio koncertų salė.."

     Pagaliau yra paminėta viena išimtis iš šios bendrosios taisyklės. Aukščiausiųjų valstybinių, partinių bei visuomeninių organų pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Visasąjunginė Profesinių Sąjungų Centro Taryba, Lietuvos Profesinių Sąjungų Taryba ir pan. Taip pat aukščiausiųjų tarptautinių organizacijų vardai rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Suvienytų Nacijų Organizacija, Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba. Čia, aišku, pakartojome tuos pavyzdžius, kurie paduoti minėtame rašybos ir skyrybos leidinyje. Pagal šią taisyklę, mes, be abejo, turėtume rašyti: Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, Amerikos Lietuvių Taryba, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir pan.

     Čia mes paminėjome tik tai, ką šiuo klausimu siūlo "Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba", bet jokiu būdu nesakome, kad visi jau taip turime ir vartoti. Kaip reikės elgtis ateityje, dar pažiūrėsime. Ši naujoji rašyba nė Lietuvoje dar nėra oficialiai priimta. Tai tik projektas, pasiūlymas.

tą �H� ��U ��T     ...Ten dabar tylu. Nėra gyvos nė dvasios.
     Tebėra tenai gal tik šermukšniai gražūs
     Ir tas pats gerklėj rūgštumo skonis.
     Ir senolių obuoliai, žiloj žolėj nukritę...
     Ir kažkas vos girdimu balsu taip aiškiai
     Ten mane dar šaukia
     Prie vėlyvo stalo— — —
     Tik dabar, tur būt.
     Taip aiškiai ir skausmingai
     Pradedu suprast, kokia brangi
          per amžių amžius
     Toji slenksčio paskutinė šiluma...

 

     Tai yra Eugenijaus Matuzevičiaus eilėraštis. E. Matuzevičius gimė 1917 m. gruodžio 24 d. Uriupino Stanicoje, Dono srityje. 1938 m. baigė Biržų gimnaziją, studijavo literatūrą Kauno ir Vilniaus universitetuose. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1932-33 m. Išleido šešis eilėraščių rinkinius.

TRUMPAI

*    E. Balsio baletas "Eglė žalčių karalienė" — vienas labiausiai branginamų Lietuvos tautinio teatro veikalų. Scenoje parodytas artisto V. Grivicko, jis suvaidino svarbų vaidmenį lietuviško baleto raidoje. Spektaklis buvo parodytas daugiau kaip 100 kartų. 1965 m. pagal jį sukurta judomųjų paveikslų juosta.

*    Didžiausia sporto salė po stogu atidaryta Vilniuje. Ji yra 126 metrų ilgio, turinti lengvosios atletikos areną su bėgimo takais, šuolių ir mėtymo skyriais, o taip pat gimnastikos salę. Ją pastatė per dvejus metus.

* LTSR valstybinio akademinio operos ir baleto teatro solistė Aušra Stasiūnaitė tarptautinėse muzikos varžybose Italijoje, Verčelio mieste, laimėjo pirmąją premiją. Laimėjusi šias varžybas, ji turi progos praktikuotis Milano operoje "La Scala".

PAVYZDYS IŠ LIETUVOS

     —    Tėveli, tu neisi į darbą? — tampo už rankos tėvą antrokė Dalytė.

     —    Neis, vaikeli, neis, — kyšteli galvą iš virtuvės motina.

     —    O ką tu, tėti, pirmininkui pasakysi?

     —    Liaukis klausinėjusi, mokyklon metas. Sakysim, kad sirgo, traktorius į mišką nepabėgs, tėvelis namie darbų turi, — aiškina mama.

     Dalytė pagalvoja, pagalvoja ir atsisega mokyklinę prijuostę:

     —    Žinai, mamyt, aš irgi mokyklon neisiu. Pasakysim mokytojai, kad sirgau. Mokykla nepabėgs...

•    Marcia Brown, viena žymiausių JAV vaikų literatūros kūrėjų, išrinkta apdovanoti 1977 m. Regina medaliu, kuris bus įteiktas Katalikų bibliotekų sąjungos suvažiavime San Francisco mieste balandžio 12 d.

•    Kun. Stefan Javorsky, 52 m., už tai, kad studentus skatino klausytis Vatikano radijo, Čekoslovakijoje buvo nubaustas 18 mėn. kalėjimo ir per dvejus metus negalės eiti kunigo pareigų. Čekoslovakijos vyriausybė jau apie 500 kunigų uždraudė eiti pareigas.

•    Barbara Ward, žymi britų katalikė, pirmoji moteris, kuri buvo pakviesta prabilti į vyskupų sinodo narius Romoje, dabar JAV Architektų instituto apdovanota medaliu, kuris jai bus įteiktas architektų suvažiavime San Diego mieste birželio 5-8 d. Ji pagerbta už knygas apie architektūrą ir butus.

•    Vatikanas užmezgė diplomatinius santykius su Kongo Liaudies respublika, valdoma kairiųjų. Pauliaus VI valdymo metu naujai užmegzti diplomatiniai santykiai su 32 valstybėmis, iš kurių 18 Afrikoje.