Rasa Lukoševičiūtė
Pagaliau susilaukiau atgarsių iš skaitytojų. Mano nustebimui, jie neatlėkė iš Čikagos, Detroito, Klevelando, Toronto (kur gy-
vena daugiausia lietuvių ir visuomenės veikėjų), bet iš Buenos Aires (Argentinos) ir iš Medelino (Kolumbijos)! Kaip susitarę, šie du Pietų Amerikos miestai atsiuntė pačius reikšmingiausius atsiliepimus — du savo lietuvių kolonijų laikraščius, kurie aprašo šių miestų lietuvių veiklą, siekimus bei mintis. Šio neakivaizdinio pasikalbėjimo dėka šiame straipsnyje apibūdinsiu šių įdomių laikraščių tikslus ir plačiąja prasme iškelsiu kelias mintis apie dabartinę lietuvišką spaudą, truputį pažvelgdama į jos ateities atspalvius.
"Mes norime, kad šis biuletenis būtų mūsų veidrodis; kad jame atsispindėtų mūsų rūpesčiai, mintys ir išvados; kad jis būtų mums įrankis save pažinti ir supažindinti kitus su savo veikla... Iš esmės mes norime, kad šis biuletenis taptų dalimi visa to, kas riša mus su lietuvybe" (Jaunimo žodis, Nr. 1, Buenos Aires. Redaguoja ALJS).
Šios kelios eilutės atsiduoda naujai išleisto jaunimo laikraščio vedamojo skoniu. Jas perskaičius, senimui atsigaivina širdys, kad jaunos jėgos užims jų vietas, ir telieka tikėtis, kad jaunimas tęs savo naujai pradėtą darbą. Bet ne vienam sužadina baimę, nepasitenkinimą, kai paaiškėja, kad "Jaunimo žodis" yra ispanų kalba išspausdintas biuletenis! Taip pat nesinori naudoti tą nuolat besikartojantį paaiškinimą: "Argentinoje gyvena trečios kartos jauni lietuviai, kurie nelabai gerai kalba ir rašo lietuviškai", nes nėra ko tuo didžiuotis. Tuojau stabtelkim ir atidžiau pažvelkime į šią padėtį.
Jau ne kartą Šiaurės Amerikoje iškilo labai kontroversinis klausimas: kodėl mūsų lietuviški laikraščiai neįsiveda skyriaus, kuriame būtų rašoma lietuviškomis temomis, bet gyvenamojo krašto kalba? Kaip anksčiau minėjau, nėra ko garsiai skelbti, kad mūsų tautiečių tarpe yra nemokančių lietuviškai rašyti ar kalbėti. Taip pat nėra ko kartoti Argentinos lietuvių likimą. Tačiau yra labai svarbu didžiuotis jaunimu, kuris suranda jam prieinamus būdus, kaip pažinti savo tautos praeitį, kalbą ir papročius. Reikia jį raginti toliau domėtis savo kultūra; remti jaunas jėgas, kurios stengiasi suderinti savo tėvų atsivežtą bagažą su savo krašto gyvenamomis sąlygomis. Argentinos Lietuvių Jaunimo sąjunga, kurią sudaro antrosios ir trečiosios kartos lietuviai, nusprendė, kad vienas geriausių būdų jiems tai padaryti — spausdinti ispanų kalba mėnesinį biuletenį "Jaunimo žodį", kuris siuntinėjamas kiekvienam jaunam lietuviui Argentinoje. "Jaunimo žodis" skiria dėmesį svarbiems lietuvių istorijos įvykiams, lietuvių kalbai (kiekvieną mėnesį spausdinamas žodynėlis), visokioms lietuvių tradicijoms, informacijai apie lietuvių jaunimą visame pasaulyje ir apie Argentinos Lietuvių Jaunimo sąjungos veiklą. Padailintas mažomis iliustracijomis, paįvairintas lengvu humoru "Jaunimo žodis" yra labai patrauklus Argentinos jaunimui laikraštėlis ir labai gerai atliekąs savo uždavinį, naudingas jaunimo veiklos įrankis. Reikia tikėtis, kad Argentinos Lietuvių Jaunimo sąjunga ir toliau tobulins '"Jaunimo žodį", kad šis biuletenis pasiektų aukštą žurnalistinį lygį ir išplėstų vis didesnę dalį visa to, kas riša Argentinos jaunimą su lietuvybe.
Argentinos jaunimo spausdinamas biuletenis yra labai geras pavyzdys, kaip atskirų kraštų lietuviai jaunuoliai turi išrasti skirtingus būdus puoselėti asmenyse sveiką ir stiprią lietuvišką savijautą bei turtingas lietuvybės šaknis. Tokiu būdu prieiname prie dažnai Šiaurės Amerikoje diskutuojamo klausimo: ar mūsų lietuviški laikraščiai neturėtų įsivesti anglų kalbos? Gal ir mes visus savo laikraščius, žurnalus ir biuletenius leiskime anglų kalba? Gal tada daugiau kas skaitys? Bet reikėtų rimtai pagalvoti, ką mes tuo pasiektume, ar įžiebtume lietuvybę didesniam lietuvių skaičiui? Tai nelabai derintųsi su dabar egzistuojančių lietuvių mokyklų, parapijų ir organizacijų įsitikinimais, kur nuolat jaunuoliai yra raginami kalbėtis tarpusavy lietuviškai ir sužadinti didesnį dėmesį lietuvių spaudai. Negi mūsų mėnesiniai ar savaitiniai laikraščiai, parašyti anglų kalba, įstengtų pralenkti New York Times, Globe and Mail?.. Gal kada nors ir mūsų Šiaurės Amerikos lietuvių visuomenės eilės nebeturės lietuviškai rašančių ar skaitančių asmenų, tad reikės derintis prie tų sąlygų. Bet, kaip anksčiau sakiau, nėra ko tuo didžiuotis ir, svarbiausia, nėra ko be reikalo prašokti kopėčių laiptelių, jeigu nenorime visai nugriūti. Tol, kol pajėgsime išlaikyti lietuvių mokyklas ir lietuvių kalba veikiančias organizacijas, tol mes turime stengtis šių institucijų nariams teikti lietuvišką žodį. Ir tai įvykdysime tik tada, jeigu dirbsime kartu ir suprasime kiekvieno siekimus.
Medeline yra redaguojami "Mūsų saitai", skirti Kolumbijos lietuviams, jaunimui ir vyresniesiems. Tai yra labai paprastai mimiografu išspausdintas lietuviškas laikraštis, bet jo akademinis lygis stebina. Jame ypač diskutuojami religiniai klausimai, bet spausdinama ir po visą pasaulį išsisklaidžiusios lietuvių visuomenės informacija. Tokiame krašte kaip Kolumbija, kur lietuviai yra labai išsibarstę, "Mūsų saitai" yra kaip stiklas vandens dykumoje.
Esu įsitikinusi, kad tol, kol tautos kalba yra gyva, jos kultūra ir ateitis yra užtikrinta. Spauda visada buvo tautos įrankis puoselėti tas esmines vertybes, be kurių tauta neturi jokios reikšmės. Jeigu kada nors visa lietuvių išeivija nutars nustoti lietuviško žodžio, žinokime, kad bus sunku atrasti tokią vertybę, kuri atstos lietuvių kalbą, jeigu dar norėsime išlikti lietuviais.
P.S. Nuoširdžiai dėkoju ALJS ir J. Kaseliūnui už savo laikraščių atsiuntimą. Ryšys tolimas, bet nuoširdus, kuris tampa bendra jaunimo kalba.