DANUTĖ BINDOKIENĖ
Motinos kultas giliai jaugęs lietuvio širdyje. Kiek skambių eilių sudėta, kiek jausmo išsakyta trims didžiosioms, lietuvių pamiltosioms, motinoms: Dievo Motinai Marijai, motinai žemei-tėvynei ir savo biologinei motinai. Argi nuostabu, kad pats gyvybiškiausias, gausiais žiedais kaišytas, metų mėnuo skirtas motinos garbei? Gegužyje motinystės paslaptį šnabžda kiekvienas žiedo pumpuras, skardena paukštis prie lizdo ir dūzgia bitelė pirmuosiuose žieduose.
Lietuviškosios motinos sąvokoje sukaupta visa mūsų tautinės gyvybės mistika, visa kančia, džiaugsmas, pasiaukojimas ir meilė. Tik paminėkime lietuvę motiną, ir pasąmonėje pradės dūgzti ratelis, o dvi mylinčios galvos — motinos ir vaiko — vėl palinks ties atversta knyga. Tą lietuvę motiną prie ratelio atsivežėme iš tėvynės lyg švenčiausią relikviją ir išvyniojome iš atminimų skrynios dugno kiekviename motinos dienos minėjime. Argi atsirastų toks nepatriotiškas kalbėtojas, kuris nepaminėtų lietuvės motinos reikšmės Lietuvos istorijoje, nenulenktų galvos prieš jos atliktą lietuvybės išlaikymo darbą?
Ir tada klausytojų mintyse nuaidi atodūsis: "Pasikeitė lietuvė motina, pasikeitė..
Gal pasikeitė, o gal ir ne. Priklauso, kokius pasikeitimus pastebime, kokių skirtumų ieškome. Jeigu mėginsime ieškoti liaudies dainų “motulės sengalvėlės", skarele apsigobusios, raukšlių vagotu veidu ir virpančiomis nuo darbo rankomis, tai sunkiai atrasime. Šiandieninės lietuvės motinos išorinis pasikeitimas yra laiko ir mados padiktuotas. Daug kuo ji skiriasi nuo anų laikų kaimo moterėlės. Modernioji lietuvė motina, gyvenanti svetimų kraštų
Magdalena Stankūnienė Iš ciklo “Moters darbai” (grafika)
didmiesčiuose, yra išsilavinusi, ne vien savo šeimos ratelyje užsidariusi. Tas skirtumas ne būtinai blogas: vargu, ar kas iš sentimentaliųjų kalbėtojų norėtų grįžti į anuos laikus...
Tačiau po senoviškosios motulės skarele ir moderniosios šukuosena atrasime tai, kas svarbiausia — lietuvę motiną, tautinės gyvybės saugotoją. Kažin ar buvo lengviau išmokyti vaiką lietuviškai skaityti motulei prie ratelio, ar dabartinei išeivijos motinai? Anoji gyveno savoje tėvynėje, nors ir svetimųjų valdomoje. Išbėgęs į kiemą, vaikas kalbėjosi lietuviškai su broliais, seserimis, su draugais, su pažįstamais ir nepažįstamais. Bažnyčioje jis giedojo ir meldėsi lietuviškai. Kasdien jį supo tėvynės gamta. Gimtoji žemė nebuvo kažkokia tolima pasaka, o matoma, jaučiama, paliečiama.
Šiandieninė motulė turi pirma išmokyti vaiką lietuviškai kalbėti, o paskui tą lietuvišką žodį ugdyti, saugoti, nes svetimoji aplinka be paliovos taikstosi jį pavogti, išvyti užmarštin. Kiek reikia pastangų, kantrybės, laiko, kad tas lietuviškasis žodis pasiliktų vaiko lūpose!
Visai lengva dabartinę lietuvę motiną atrasti prie ratelio, jeigu tuo rateliu pavadinsime automobilio vairą. Už vairo motina praleidžia tikrai daugiau laiko, negu senoji motulė prie savo ratelio. Štai ji veža vaikus į lituanistinę mokyklą, į ateitininkų, skautų sueigas, į ansamblių repeticijas ir vis ragina, prašo, perspėja, net subara: "Kalbėk, vaikelį, lietuviškai!"
Ar be tos motinos pasiaukojimo išsilaikytų jaunimo vasaros stovyklos? Kas mokytojautų lit. mokyklose, kas padėtų vaikams lietuviškas pamokas paruošti, kas siūtų tautinius drabužius ir dirbtų tautinių šokių grupių, chorų, ansamblių rėmimo komitetuose? Ar nebūtų tuščios mokyklų renginių salės be lietuvių motinų, ar skambėtų lietuviška malda parapijos bažnyčiose? Ir skuba ta jauna lietuvė motina, tyli, kantri, užsispyrusi, tvirtai tikėdama, kad ateities kartose neužges lietuviškumo kibirkštėlė. Ji įkvepia meilę tolimai tėvų žemei, kurios pati dažnai yra neregėjusi, kuriai tą meilę yra gavusi iš savo motinos.
Ar visuomet moderniajai motinai pavyksta išlaikyti lietuviškumą savo vaikuose, tai jau kitas klausimas. Tačiau ne kiekvienos "motulės sengalvėlės" sūnus-duktė nešė knygas iš Prūsų, išaugo tautos žadintojais, išėjo partizanauti. Mes turime tiek daug šviesių motinos pavyzdžių iš senųjų laikų ir iš dabarties, kad nėra reikalo ieškoti vien neigiamybių. Galime drąsiai tvirtinti, jog lietuvės motinos siela nėra laiko pakeista. Ji tvirtai tebestovi tautos gyvybės sargyboje.