1964 M. RUGSĖJIS — SEPTEMBER VOL. XV. NR. 8

K. Donelaitis RUDENIO GĖRYBĖS    253

* * * GYVENIMUI TEKANT    254

V. Kavaliūnas DONELAIČIO “METŲ” ŽMOGUS IR PASAULIS    256

A. Grauslys APAŠTALAVIMO KELIAIS IR TAKAIS    260

P. Rėklaitis ŽIBUNTAS MIKŠYS    267

B. Krištanavičius, S. J. ATSTATYMO ŽENKLAI    271

G. Ivaškienė NEGI MES, MOTERYS, ESAME TOKIOS NELAIMINGOS?    277

A. L. RELIGIJA SLOPINAMA...    282

SKAITYTOJO ŽODIS    284

St. Yla ĮSIJAUSTAS ŽVILGSNIS PRAEITIN    285

K. Bučmys, O. F. M. EKRANO MIRGESY    286

LAIŠKAI LIETUVIAMS — Tėvų Jėzuitų leidžiamas religinės ir tautinės kultūros mėnesinis žurnalas

Redaktorius Kęstutis Trimakas, S. J. Redakcijos nariai Gediminas Kijauskas, S. J. Dr. Arūnas Liulevičius

Administratorius Petras Kleinotas, S. J. Viršelis ir vinjetės Algirdo Kurausko Fotografijos Algimanto Kezio, S. J.

Adresas 2345 W. 56th St., Chicago, 111. 60636 Telefonas REpublic 7-8400 Spaustuvė Immaculata Press, Putnam, Conn.

Prenumerata metams — 3 dol.

LETTERS TO LITHUANIANS. Published monthly except July and August, when bi-monthly, by The Jesuit Fathers of Della Strada, Inc. Yearly subscription $3.00, single copy 30c Entered as second class matter and 2nd class postage paid at the Post Office, Chicago, Ill. and additional office of mailing in Thompson, Connecticut.

ANT, SAULELĖ vėl nuo mūs atstodama ritas
Irgi, palikusi mus, greita vakarop nusileidžia.
Vei, kasdien daugiaus ji mums savo spindulį slepia;
O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia.
Vėjai su sparnais pamaži jau pradeda mūdraut
Ir, Šilumos atstankas išbaidydami, šlamščia.
Todėl ir orų drungnums atvėsti pagavo
Irgi senystę jau graudena kailinius imtis.
Bobą su diedu blogu pas kakalį siunčia,
O kitus atšilt į stubą ragina lįsti
Ir valgius drungnus bei šiltą viralą valgyt.
Žemė su visais pašaliais įmurusi verkia,
Kad mūsų ratai jos išplautą nugarą drasko.
Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą,
Jaugi dabar keturiais arkliais pavažiuoti nepigu.
Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai
Irgi, žemes biaurias išplėšdams, teškina šmotais.
Vei, laukų sklypai, visur skendėdami, maudos,
O lytus žmonėms teškėdams nugarą skalbia.
Vyžos su blogais sopagais vandeni siurbia
Ir biaurius purvus, kaip tešlą, mindami minko.
Ak, kur dingot, giedrios jūs pavasario dienos,
Kaip mes
, pirmąsyk stubos atverdami langus,
Šildantį šiltos saulelės spinduli jautėm?
Lyg kaip sapnas koks, kurį miegodami matom,
Ogi pabudę jo po tam trumpai paminėjam,
Lygiai taip prašoko mums su vasara džiaugsmas.
Ogi dabar purvynai, kad juos krutina vyžos;
Nei kisielius ant ugnies, pleškėdami teška.

Kristijonas Donelaitis

■ MANIFESTACIJOS UŽ LAISVĘ

     Šia vasarą lietuviškoji išeivijos visuomenė JAV-ėse turėjo dvi svarias manifestacijas, smerkiančias ir kitiems primenančias Lietuvos pavergimą. Pirmoji įvyko Washingtone birželio 26-28 d. Amerikos Lietuvių Tarybos suruoštame Lietuvių Kongrese; antroji — kasmet JAV prezidento skelbiamoje Pavergtų Tautų Savaitėje, demonstruojant kartu su kitų tautų išeiviais Čikagoje, Niujorke ir kitur liepos 12 d.

     Ta proga pasisakė visa eilė žymių amerikiečių, jų tarpe JAV Kongreso pirmininkas John M. McCormack: "Lietuvos žmonės turi žinoti, kad jų tautiečiai visame pasaulyje ir mes čia Amerikoje nesame užmiršę savo pareigos".

     Šiandien manifestacijų rezultatai yra riboti: jie iššaukia žodžius, bet ne politinius žygius. Visgi jomis primename ne tik savo tautiečiams, bet ir JAV vadams bei visuomenei savo nepailstantį norą laisvės savo tėvynei, kad, prezidento Johnsono proklamacijos žodžiais, ir Amerikos visuomenė "parodytų atsinaujinusį pasišventimą teisėtoms visų tautų aspiracijoms savo nepriklausomybei ir žmogiškai laisvei".

■ VATIKANO SUSIRINKIMAS

     Trokštantieji Bažnyčios visapusiško atsinaujinimo deda į Suvažiavimą dideles viltis ir nemažesnius reikalavimus. Teisėtai, nes nuo šio istoriškai svarbaus Bažnyčios vadovybės apsisprendimo priklausys, kaip ji įsijungs į modernaus gyvenimo vagą.

     Susirinkimo antroji sesija baigėsi ne su tašku, bet su klaustuku: ar prasideda Bažnyčioje naujas pavasaris, ar gal tai buvo tik atodrėkis? Ši sesija buvo mandagi sesija: diskusijų laisvę gabiai panaudojo konservatyvioji mažuma. Daug buvo svarstyta, maža nuspręsta. Dauguma pasisakė už vyskupų kolegiškumą (jų bendrą didesnę galią), tačiau neprieita prie institucinių nutarimų.

     Antrąją sesiją ragino ir kartu varžė Pauliaus VI kalba Romos kurijai: ragino, nes popiežius išreiškė reikalą kurijos reformos; varžė, nes jo norai nebuvo aiškiai aptarti. Ir šis klausimas liko nenuspręstas.

VACYS KAVALIŪNAS

ŽMOGUS TARPE DVIEJŲ PASAULIŲ

     Kukliame Jurgio Baltrušaičio “Ramunėlės” eilėraštyje sukaupta gili mintis: kelias, kelio dinamika, jo dramos personažo skausmingas metafizinis ilgesys ir pagaliau jo santykiai su išoriniu pasauliu:

          Štai pasauly aš ne vienas,
          Jo bedugnėj ne našlaitis.

     Ne danguje, bet žemės kelio vingiuose žmogus susitinka su Dievu. Išorinio pasaulio daiktuose žmogus jaučia ne tik jų buvimą, bet ir iš jų kylančią buvimo esmę — patį Kūrėją. Ir nesvarbu, kaip žmogus tatai pajunta: intelekto sušvitimu, vidine intuicija ir kontempliacija ar metafiziniu nerimu ir baime, apie kurią kalba vokiečių filosofas Heideggeris ir po kurios atsiskleidžia daiktų esmė ir jų siela. Autentiška žmogaus sąmonė, teigia prancūzų filosofas F. Alquie, atskleidžia žmogaus santykius su išoriniu pasauliu ir su Būtimi (plg. La nostalgie de l'ėtre).

     Metafizinis daiktų veidas, kyląs iš gamtinės aplinkos, ne tik suteikia žmogaus ir išorinio pasaulio santykiams dvasinį aspektą, bet dažnai nurodo žmogui ir jo kelio kryptį, kylančią į aukštumas. Tad ir žmogus sunkiai yra suprantamas ir realioje ir poetinėje tikrovėje, nepaliečiant jo egzistencinių gilumų, jo likiminės kelio krypties, kuri atsiskleidžia jo santykių su pasauliu ir su Kūrėju plotmėje. Šis žmogaus kelias, kuriame jis susitinka su Kūrėju, yra ryškus ir Donelaičio “Metuose”.

V. K. JONYNAS Donelaičio "Metų" iliustracijos (253 ir 258 psl.)

      VACYS KAVALIŪNAS, šio straipsnio autorius, išėjo ilgą mokslo kelią Vytauto Didžiojo universitete Kaune, Prancūzijoje ir Vokietijoje, o paskutiniu metu studijavo Clev-lande prancūzų kalbą ir literatūrą. Savo romanu "Kalnų giesmė" pernai laimėjo "Draugo" premiją.

IŠORINIS “METŲ” PASAULIS

     “Metai” prasideda šviesiu ir galingu saulės triumfu:

          Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
           Ir, žiemos šaltos triūsius pargriaudama, juokės.

ALFONSAS GRAUSLYS

     Pajutęs apaštalavimo pareigą ir įsisąmoninęs jo reikalingumą, kiekvienas tikintysis savęs paklausia: ką turiu daryti ir kaip elgtis, kad mano buvimas ir gyvenimas virstų apštalavimu? Jam reikia tad susirūpinti apaštalavimo būdais, priemonėmis ir nuotaikomis, t. y. viskuo, kas sudaro apaštalavimo turinį.

MALDOS APAŠTALAVIMAS

     Pirmasis, visiems lengvai prieinamas gėrio skleidimo būdas yra maldos apaštalavimas, kai meldžiamasi už kitus. Į šitokią maldą jau kvietė Šv. Povilas: “Aš visų pirma raginu melstis, prašyti, užtarti,... kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą” (1 Tim. 2, 1. 4.). Ypač tokios maldos reikia už tuos, kuriuos papiktinome ir tuo būdu į pikta pastūmėjome ar blogyje sustiprinome. Tokios maldos reikia už savuosius ir artimiausius, nes tai giliausias artimo meilės pasireiškimas.

     Maldos apaštalavimo pavyzdys — Šv. Monika besimeldžianti už sūnaus Augustino atsivertimą. Savo “Išpažinimuose”, tasai šventasis kalba apie “motinos akių upelius, kuriais ji kasdien vilgė žemę po savo veidu”, maldaudama už sūnų!

APAŠTALAVIMAS KANČIA

     Prieinamas visiems yra ir kitas apaštalavimas, kai savo ligą ar kurį kitą kentėjimą aukojame už nusidėjėlių atsivertimą ar kitus Bažnyčios numatytus tikslus. Kančios apaštalavimas yra giliausias skausmo įprasminimas. “Aš džiaugiuosi kentėjimais už jus ir ko Kristaus kančioms netenka, tai aš papildau savo kūne jo kūnui, tai yra Bažnyčiai” (Kol. 1, 24). Anot šv. Povilo, kentėdami, mes įjungiame savo kančią į Kristaus kančią ir tuo būdu Kristus kenčia per mus ir mumyse. Todėl šitokia kančia yra naudinga visai Bažnyčiai ir gelbsti pasaulį. Kitur tas pats apaštalas sako: “Aš pakenčiu visa dėl išrinktųjų, kad ir jie laimėtų išganymą” (2 Tim. 2, 10). Kančios apaštalavimas, gali įprasminti ir regis nenaudingiausią ilgamečio ligonio gulėjimą lovoje! Tasai tariamas ligonio pasyvumas gali virsti stipriausiu ir sėkmingiausiu aktyvumu, nes juk ir Kristaus veikimo viršūnė yra Jo kančia!

     Šis produktyvaus ir ilgamečio "Laiškų Lietuviams" bendradarbio kun. Alfonso Grauslio straipsnis yra šimtasis. Autorius rašo žurnalui nuo 1955 m., kartais Igno Naujoko slapyvardžiu. Jo daugelio skaitytojų mėgiamų straipsnių temos liečia žmogų ir jo gyvenimo nuolatinius palydovus: grožį, meilę, kančią, šeimą, vienatvę, mirtį. Dauguma jų išpinti ryškiomis minčių citatomis; kai kuriebiografiniai, atveriantys didžių žmonių vidaus gelmes.

     "Žmogaus vidaus pasaulis", sako kun. A. Grauslys, "yra įdomiausias studijų objektas".

GERO PAVYZDŽIO APAŠTALAVIMAS

     Tolimesnis apaštalavimo būdas — tai gero pavyzdžio apaštalavimas. Už pavyzdingo, tuo labiau švento gyvenimo stovi antgamtinė tikrovė, t. y. Dievo malonė, be kurios, toks gyvenimas nebūtų įmanomas. Čia, tam tikra prasme, prisimintini ir Kristaus žodžiai: “kas mane mato, mato ir Tėvą” (Jon. 14, 9). Visa Kristaus sekimo apaštališka prasmė ir glūdi tame, kad į Jį pana-šėdami, Jį žmonėms primintume ir duotume nujausti. Neveltui sakoma, kad “pavyzdžiai patraukia”, nes jie duoda pajusti dvasines vertybes, padeda jas pamilti ir išsilaisvinti iš miniažmogiškumo, nes ir geru šviečiantieji pavyzdžiai yra visa galva minią praaugę. Čia turime galvoje ne vien atskirus gerus veiksmus, bet dar labiau patrauklią asmenybę, nes tik tokios pamiltos asmenybės geri pavyzdžiai padaro kitiems gilią įtaką.

“Piratu sužadėtinės Jenny” (B. Brechto “Trijų grašių opera”) pirmasis teksto lapas.

POVILAS RĖKLAITIS

ŽIBUNTAS MIKŠYS yra atstovas vidurinės karo metu užsienin pasitraukusios lietuvių generacijos, kurią kai kas vadina žuvusiąja. Ji savo brendimą gerokai įpusėjo tėvynėje, kurios aplinka ir išgyvenimas įaugo jos prigimtin. Tėvynę ji suvokia ne iš lituanistinių pamokų, bet semia iš gausių autentiškų atsiminimų ir reiškia visa savąja būtimi. Vis dėlto šios generacijos žmonės tėvynę paliko dar jauni, pilnai nesusiformavę. Krašte jie buvo jaunuoliai be visuomeninės padėties. Išblokšti užsienin, jie pateko į žiaurią izoliaciją. Tėvynė yra brangus turtas, gyvas jų sąmonėje, bet sykium sunki našta svetur. Nebūdami dar seni, jie negalėjo svetimosios aplinkos įspūdžių visiškai ignoruoti, kaip tai padarė senieji, sukūrę uždarus tremtinių sambūrius, bet dar mažiau jie gali įsilieti į naujos aplinkos gyvenimą, kaip tai natūraliai daro jauniausieji. Todėl ši generacija pasmerkta užsienyje daug kentėti, žūti benamiškumo kartume. Jos problematika ryškiausiai matyti iš kūrybinių pasireiškimų. Lyrikoje šios generacijos tipiškas reprezentantas yra Vladas Šlaitas, grafikoje — 2. Mikšys.

2. Mikšio kūrybinė tėvynė yra Kauno miestas. Kauno teatras, Meno Mokykla, Universitetas, Čiurlionio Galerija, Laisvės Alėja, Miesto Sodas sudarė nepriklausomybės metais atmosferą, neturėjusią nieko provinciško. Petrapilio mokykla, kurios auklėtiniai formavo Kauno teatrą ir Meno Mokyklą, pasižymėjo aukštu kultivuotumo laipsniu, atvirumu Vakarų kūrybinėms apraiškoms, nerusišku europietiškumu, santūrumu. Dobužinskis, Dubeneckis, Šklėris, Glinskis, Pilka, Vienožinskis, Galaunė, Tumas-Vaižgantas ir kt. buvo viršūnės didelio būrio jautrios sielos žmonių, formavusių Kauno kultūrą. Kauną pasiekė ir prancūzų kultūros fascinacija. Pavyzdžių ir praturtinimo nestigo ir vietoje. Kas ištyrė ir įvertino mūsų žydų, lenkų, rusų ir vokiečių įnašą Kauno centro charakteriui, kalbai, lietuvių kauniečių kultūros tipui? Ar tai nebuvo ir autentiškoji Lietuva, ne vien anas sentimentaliai apdainuotasis mūsų sodžius?

BRONIUS KRISTANAVICIUS. S./.

     Gavęs neribotą leidimą steigti virtuves, kur jos reikalingos, vėl nuėjau į Vatikaną ir paprašiau sunkvežimių. Inž. Marcucci man atsakė, kad būtų gerai, jei iš anksto sudaryčiau visų transportų planą ir jam įteikčiau. Tuokart jis žinotų, kada ir kokį sunkvežimį man rezervuoti.

     Jo pageidavimas, žinoma, buvo teisingas. Bet kaip galėjau sudaryti planą, jei man pačiam nebuvo aišku, kur ir kiek pagalbos bus reikalinga? Dabar, apvažinėjęs beveik visą Littorijos provinciją ir susipažinęs su svarbesniais centrais, turėjau gana aiškų visos apskrities vaizdą. Kad transportas būtų užtikrintas, sėdau čia pat už stalo ir sudariau pageidaujamą planą.

     Surašiau apie 30 miestų ir miestelių, grupuodamas juos taip, kad kiekvieną dieną sunkvežimis galėtų grįžti į Romą. Pažymėjau ne tik centnerių, bet ir kilogramų skaičių. Padaviau savo adresą Formijoj, kad šoferiai, prikrovę sunkvežimius Romoje, mane tenai rastų. Iš Formijos norėjau pats juos palydėti į “Gustavo liniją”, kur tiltai buvo sugriauti, laukai minuoti, o nauji keliai nepažymėti žemėlapyje. Anais laikais kelionės po “Gustavo liniją” dar buvo pilnos pavojų.

LANKAU VISUS KUNIGUS

     Tą patį kelionių sąrašą palikau ir savo pagelbininkui, buhalteriui Asaro, jaunam ir gabiam studentui. Jis turėjo vesti tris ar keturias buhalterijos knygas ir priimti apsilankančių kunigų prašymus. Kai viską buvau paruošęs kelionei, netikėtai gavau barti.

     T. Otto Faller man darė priekaištą, kodėl taip retai esu raštinėj. Juk dažnai užeina kunigai ir manęs neranda. Pagal jį aš dažniau turėčiau būti Romoj, sėdėti raštinėj ir priimti kunigus.

     — Varyk laukan visus kunigus, — tariau T. Faller, — kurie atvyksta į Romą. Pagalba reikalinga ten, iš kur kunigai atvažiuoti negali, nes nėra jokios susisiekimo priemonės. Nesenai radau du kunigus be marškinių, o vieną be sutanos. Ar ir jie turėtų atvažiuoti į Romą? Sutikęs juos gatvėje, neatskirtumei nuo driskių. Pirma apginkime juos nuo bado, o paskui atsisėsime raštinėje. Tuo tarpu iki pasimatymo už dviejų savaičių.

GINTARĖ IVAŠKIENĖ

Spausdiname G. Ivaškienės kritišką vertinimą B. Friedan knygos "The Feminine Mystique" (Dell, 75 c.), sukėlusios audrą JAV (ir. tos knygos santrauką pereitame nr.). Laukiame skaitytojų pasisakymų.

     —    Ji nori mums ligą įkalbėti, — piktinasi skaitytoja.

     —    Mano namai nėra koncentracijos stovykla, kaip Betty Friedan mane nori įtikinti!
     —    Aš esu visai laiminga, tarp savo vyro, vaikų ir puodų.
     —    Džiaugiuosi, kad man nereikia daryti svarbių sprendimų ir kovoti už savo būvį tarnybos arenoje.
     —    Visa bėda su jumis, moterys, yra ta, kad kai tik pradedate apie savo skriaudas kalbėti, tampate karingos, perdedate ir nusifilosofuojate, — taria vyrai.

KAIP GAILA...

     Kaip gaila, kad “The Feminine Mystique” knygą, apdūmojančią liūdną moters likimą, parašė moteris! Jei vyras būtų ją parašęs, moterys džiaugtųsi sakydamos: “Žiūrėkit, koks suprantantis žmogus! Jei jau ir vyrai pastebi, tai tikrai mūsų, vargšių, gyvenimas turi būti nuobodus”. O vyrai, kraipydami ūsus, galvotų: “Ką gi pasakysite, atsirado moterims riteris. Nagi, pažiūrėkime, ką jis ten rašo”. Ir taip šia moterų problema susirūpintų visi.

Šeimyninė operacija

     Deja, knygą parašė moteris. Jos aprašomas moterų nepasitenkinimas vyruose automatiškai iššaukia šypsnį. Tokį pat šypsnį, kurio negalėtų sulaikyti moteris, perskaičius vyro rašytą skundą dėl jo prarastos viengungystės. Kiek jis būtų chemikalų išradęs, lėktuvais priskridęs, primedžlojęs!

 

A. L.

LENKIJOJE...

“Dabartinės religinės problemos”

     Pogrindžio keliais gautas dokumentas, rodąs sustiprintą religijos persekiojimą Lenkijoje. Tai Poznanės Vaivadijos savivaldybių pirmininkų suvažiavimo, įvykusio 1964. I. 9, protokolas (ištisai atspausdintas Londono katalikų savaitrašio “The Tablet” gegužės 23 d.).

     Pagrindinis suvažiavimo kalbėtojas buvo draugas Kedzierski, Vaivadijos Religijos Reikalų Įstaigos galva. Jo tema — “Dabartinės religinės problemos Lenkijoje”. Pagal jį, Lenkijos vyskupai yra vieningi ir remia savo primato kardinolo Vyszynski nusistatymą valdžios atžvilgiu; kunigai gi skirstomi į tris grupes: 1) “valstybės priešai” (šioje kategorijoje yra daugiausia jaunų kunigų), 2) “realistai”, kurie nori išvengti bėdos sau, bet irgi yra prieš valdžios ir Bažnyčios santykių “patvarkymą”; galų gale 3) “pozityvieji” kunigai, kurie lojaliai laikosi visų potvarkių.

     Čia draugas Kedzierski visiems suvažiavimo dalyviams išdalino įspūdingai antspauduotus sąsiuvinius, kuriuose jie, sugrįžę namo, turės aprasyti savo apylinkėje dirbančius kunigus, jų pažįstamus ir draugus, jų lankomus namus, jų įtaką jaunimui, vaikams ir inteligentijai. Šiuos sąsiuvinius savivaldybių pirmininkai laiks nuo laiko asmeniškai įteiks draugui Kedzierski.

     Kalbėtojas pateikė antireliginės kovos planą šiems metams: visokia kunigų įtaka žmonėms turi būti sutramdyta; sumažintas žmonių dalyvavimas religinėse ceremonijose (neduotinl leidimai procesijoms, maldininkų kelionėms); ypač reikia stengtis apriboti kunigų įtaką jaunimui ir daktarams; atidžiai stebėti charakterio ugdymo programą tose mokyklose, kuriose atsiranda pašaukimų į kunigus.

     Siūlomi sekantys metodai paveikti kunigus: asmeniški pokalbiai, įtraukimas į Tautinės Vienybės Frontą, ypatinga globa tiems kunigams, kurie turi bėdos su hierarchine vyresnybe. Reikia pabrėžti blogąją kunigų veiklos pusę, liaudį apie juos klaidingai informuoti, ypač iškeliant abejotiną kunigų moralę, kalbant jauniems žmonėms.

     Suvažiavimo uždaromajame žodyje draugas Kedzierski dar kartą visiems priminė, kad kunigų inventoriaus knygos būtų nuolatos tikrinamos. Už nepilnas inventoriaus knygas privaloma be pasigailėjimo uždėti pabaudas. Knygos ir bylos nėra svarbios, bet svarbus yra kunigų palenkimas valdžiai.

LATVIJOJE...

“fanatiški metodai

     “Sovetskaja Latvia” (1964. I 15) aprašė Viesite miesto teismo eigą, kur piliečiai Osmai kaltinami netinkamu savo valkų auklėjimu: “liudininkai... papasakojo teismui, kad Osmai, auklėdami savo vaikus, naudoja fanatiškus metodus. Kiekvieną sekmadienį jie verčia juos eiti į bažnyčią, kur jie turi klausytis religinio fanatizmo pagautų sektantų staugimo. Vaikams buvo uždrausta skaityti grožinę literatūrą, neleista eiti į filmus, dalyvauti koncertuose ar mokyklos vasaros programose, žiūrėti televizijos.

LIETUVYBEI GAUSI PORCIJA

     “Laiškai Lietuviams” — 6 nr. turiningas, kaip ir visada; jei šiam žurnalui rūpi pirmoj eilėj religija-moralė ir lietuvybės reikalai, tai šiame numeryje lietuvybės reikalui skirta gausi porcija: B. Markaičio priminimas Sibiro tremtinių, informacijos apie Liet. Stud, sąjungą, A. Skirmuntaitės svarstymai apie jaunosios kartos lietuviškumą, J. Kojelio mintys apie tautinės gyvybės išlaikymą šeimoje...

"Draugas", 1964. VII. 3

     “Laiškai Lietuviams” pasidarė tikrai gyvosios lietuvybės (ne archainės) ir kitų aktualių problemų gvildentoju. Reikia tik džiaugtis žurnalo populiarumu ir tobulėjimu. Birželio mėn. numeryje atkreiptinas dėmesys į jaunos akademikės Aušrelės Skirmuntaitės straipsnį “Jaunoji karta ir lietuviškumas”. "Tėviškės Žiburiai", VII, 23.

NEEILINIAI STRAIPSNIAI

     Kovo numerio A. Grauslio ir A. Liaugmino straipsniai brandūs, neeiliniai.

Iš Romos

SKAITYTOJU LAIŠKAI

     Vieno skyrelio žurnaluose (kai jį randu) neapleidžiu niekados. Jis kaip tik ir yra skaitytojų laiškai. Iš jo, man atrodo, lengviausia susidaryti įspūdį apie kiekvieną laikraštį ar žurnalą: apie tai, kas buvo įdomiausia ir gal mano visai nepastebėta jo paskutiniuose numeriuose, apie tai, kas jo skaitytojams ypatingai aktualu...

     “Laiškuose Lietuviams” šis skyrelis turi ypatingos reikšmės. Kaip pats “Laiškų” vardas sako, gyvas asmeninis ryšys stovi jų redaktoriaus dėmesio centre. “Laiškai Redaktoriui” yra tarsi jų antroji, neatskiriama pusė — ir nors mes visi labai nerangūs rašyti, į tokius mielus jų redaktoriaus bei jo bendradarbių laiškus galėtume atsakyti bent retkarčiais!...

STASYS YLA

     Šiais metais “Draugas” premijavo du veikalus — romaną iš mindauginių laikų “Mindaugo nužudymas” ir poezijos rinkinį “Sidabrinės kamanos”. Kaip J. Kralikausko romanas, taip K. Bradūno poezijos knyga braunasi į tolimos praeities gelmes ir kartu atliepia dabartin. Skirtingas abiejų žanras, vaizdavimo ir pergyvenimo būdas, bet artima dvasia. Abiejuose randame tas pačias problemas, tebeslypinčias žmogaus ir tautos dvasioj. Iš tų problemų ryškiai iškyla pagonybės ir krikščionybės sluoksniai primityvinės didybės ir civilizacijos lūžių pėdsakai. Abu veikalai liudija prasiveržimą iš kasdienybės bei iprastinumo mūsų literatūroje.

     K. Bradūnas šiuo savo posūkiu žinomas jau iš anksčiau, ypač nuo “Morenų ugnies”; naujasis rinkinys yra lyg tęsinys minėtojo. Panašiai J. Kralikauskas tęsia, ką buvo pradėjęs su “Titnago ugnimi”.

     Abiejų įkvėpimo elementai atrodo panašūs. J. Kralikauskas naudoja istoriją, mitologiją, tautosaką, kalbotyrą. Panašiai pas K. Bradūną gali apčiuopti liaudies dainų, pasakų, padavimų, liaudinio gamtos pergyvenimo, gal būt, net archeologijos ir preistorijos pradmenų.

     Šiem dviem veikalam, tur būt, ne atsitiktinai buvo parinktas viršelių iliustratorius Viktoras Petravičius, bene labiausiai iš mūsų dailininkų išsiskiriąs savo liaudiniu primityvumu bei intuityviškumu.

KORNELIJUS BUČMYS, O.F.M.

BLOOD ON THE BALCONY

     Praeities autentiškų kronikų montaže pavaizduojama Benito Mussolini politinis ir privatus gyvenimas. Tai pirmas šios rūšies filmas apie buvusį Italijos diktatorių, surežisuotas italų neorealistinės filmų srovės kūrėjo Roberto Rossellini ir Pasquale Prunas. Neapleista ir eilė asmenų, glaudžiai susijusių su Mussolini, kaip, pav., Galeazzo Ciano, maršalas Badoglio, Claretta Petacci ir kt. Ypač išryškinti paskutinieji dveji metai diktatoriaus gyvenime — nuo jo išvadavimo iš Gran Sasso nelaisvės iki žiauraus pakorimo Milane. Filmas rezervuotinas vien suaugusiems.

THE CHRISTINE KEELER AFFAIR

     Prieš kiek laiko Anglijoje įvykęs skandalas, į kurį buvo įsivėlęs net ir britų karo ministeris, spaudoje buvo plačiai minimas. Filmų pramonininkai, tikėdamiesi pasipelnyti iš sensacijų ieškotojų, pagal minėtus kronikos faktus pastatė filmą, kuriame atpasakojamas Kristinos Keeler gyvenimas nuo jos atvykimo į Londoną iki dr. Stephen Ward savižudybės. Jei jau diskutuotina, ar verta tokius įvykius plačiai aprašyti spaudoje, tai tuo labiau abejotina, ar tinka panaudoti filmui, kaip viešai pasilinksminimo priemonei. Šį danų gamybos filmą skubiai ir paviršutiniškai surežisavo Robert Spatford. Vaidyba neviršija mėgėjiško stiliaus. Dėl žemo moralinio lygio ir pristatymo būdo šis filmas netinkamas jokiai žiūrovų kategorijai.

CIRCUS WORLD

     Nors ir be ypatingesnių meninių nuopelnų, ši romantinė melodrama yra gausiai papuošta impozantiškomis scenomis. Kiekvienas ras ką nors mėgiamo, pritaikyto savo skoniui. Gausu laukinių gyvulių, arklių, klaunų, akrobatikos numerių ir kt. Be abejo, atskirų cirko numerių jungčiai išlaikyti surastas ir šioks toks siužetas. Cirko patriarchas vyksta su visa trupe į Europą gastrolėms, ypač ieškoti savo buvusios draugės ir cirko dalyvės, o taip pat jo globojamos akrobatės motinos. Laimingai pabaigai užtikrinti, ji surandama Hamburge. Netrūksta ir įspūdingų vaizdų, kaip cirko žuvimas jūroje ar gaisre. Šį Samuel Bronston Cinerama metodu gamintą filmą surežisavo Henry Hathaway. Iš labiau pažįstamų artistų paminėtini John Wayne, Claudia Cardinale, Rita Hayworth, Richard Conte ir kt. Filmas tikrai sudomins dabarties ir praeities vaikus.

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Pranas Garšva. NEGĘSTANTI ŠVIESA. Tėvų Marijonų vienuolijos veiklos bruožai Amerikoje: visuomeniniame darbe, pastoracijoje, spaudoje, jaunimo auklėjime, misijose ir kt. Knyga išleista Tėvų Marijonų Amerikoje įsikūrimo 50 metų proga. Su iliustracijomis. 350 psl. Kaina 3.50 dol.

KRISTIJONAS DONELAITIS. Literatūrinio realizmo pradininkas. Pedagoginio Lituanistikos Instituto leidinys, išleistas Mažosios Lietuvos Lietuvių Draugijos, Lietuvių Evangelikų Liuteronų Tėviškės Parapijos Tarybos, A. Dundulio ir Ziono Evangelikų Liuteronų Lietuvių Parapijos Tarybos lėšomis. Redagavo D. Velička. 1964 Donelaičio m. 56 psl. Kaina 2 dol.

Dr. Joseph B. Končius. VYTAUTAS THE GREAT, GRAND DUKE OF LITHUANIA. 1964. The Franklin Press. Inc. Miami, Florida. 211 psl. informacinė knyga anglų kalba apie Didįjį Lietuvos kunigaikštį Vytautą, jo asmenį, reikšmę, laikus bei politinius darbus. Su iliustracijomis bei gausia bibliografija. Kaina nepažymėta.

AIDAI. Mėnesinis kultūros žurnalas. Birželis. Redaguoja A. Vaičiulaitis. Brandus dr. J. Girniaus str. “Naujųjų amžių “supasaulėjimo” baimė ir krikščioniškosios laisvės atsakomybė” (tęsinys pereito nr. str. “Istorinė atsakomybė ir viduramžių grįžimo ilgesys”), atskleidžiąs krikščionio atsakingą laisvę visose kultūros srityse ir ieškąs pagrindo religijos ir kultūros santarai ateities perspektyvoje.

MARGUTIS. Mėnesinis žurnalas. Birželis. Redaguoja A. Mackus. Turinyje: A. M. “Tikslo ir sąžiningumo dvilypumas”, “Interview: V. Jakubėnas mūsų muzikinio gyvenimo praeitin ir dabartin”, “Teatrinio klausimo anketa” (III, V. Žukauskas).

LUX CHRISTI. Leidžia ALRK Kunigų Vienybė. Birželis. Naujas redaktorius — kun. dr. P. Celiešius. Šio numerio straipsnių dėmesy vyrauja atsinaujinimas liturgijoje. Platesnis kun. P. Celiešiaus str. “Nauja liturgijos samprata pagal II Vatikano Santarybą”.

MŪSŲ VYTIS. Dvimėnesinis skautiškos minties žurnalas. Leidžia Akademinis Skautų Sąjūdis. Redaguoja V. Germanas. Kovas-balandis. Prof. St. Kolupailos atminimui skirtas numeris (rašo J. Kubilius, S. J., J. V. Danys-Daniliauskas, Br. Kviklys). Be to, G. Kijausko, S. J., “Šv. Raštas mokslinių tyrimų šviesoje” ir V. Germano “Jaunimo kelias į lietuvių spaudą”.

SKAUTŲ AIDAS. Lietuvių skautų ir skaučių laikraštis. Oficialus Lietuvių Skautų Sąjungos organas. Leidžia LSS Tarybos Pirmija. Vyr. redaktorius — A. Saulaitis. Daug patriotinės ir praktiškos medžiagos skautiškai veiklai.

ATEITIS. Lietuvių katalikiškojo jaunimo žurnalas. Leidžia Moksleivių Ateitininkų Sąjunga. Birželis. Turinyje: R. Rudžio str. “Mūsų gyvenimą stebint”, jaunimo anketos įdomūs daviniai tautiškumo klausimu ir kt. Šį numerį redagavo R. Repšio kolektyvas.

VYTURĖLIS. Piešiniais ir fotografijomis paįvairintas Marquette Parko Lituanistinės Mokyklos mokinių rašinėlių rinkinys. Brangios ir sveikintinos jaunųjų pastangos.