Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1965m. 1 Sausis


1965. VOL. XVI NR. 1 SAUSIS JA N U A R Y

Redaktorius REDAKCIJOS ŽODIS    1

* * * GYVENIMUI TEKANT    4

Dr. A. Liulevičius GILĖJANTIS ŽVILGSNIS Į BAŽNYČIĄ    6

Vyt. Maželis Fotografijos    9-30

V. Kleiza PASAULIEČIŲ VEIKLA ŠEIMOJ, PARAPIJOJ, LABDAROJ 12

K. Bagdonas ALKOHOLIZMAS    15

G. Procuta AUKLĖJIMAS — SOVIETIZACIJOS PRIEMONĖ LIETUVOJ    20

Redaktorius MIŠIOS IR ROŽINIS    23

S. Palubinskienė TALENTĄ UŽKASTI — NE AUKA, BET SAVIMEILĖ    24

Vyras ir Moteris DVI PASTABOS APIE IŠORĘ    31

M. F. C. Caron KAI SULAUKSI 20 METU    32

K. Bučmys, O.F.M. EKRANO MIRGESY    34

SKAITYTOJO ŽODIS    36

LAIŠKAI LIETUVIAMS — Tėvų Jėzuitų leidžiamas religinės ir tautinės kultūros mėnesinis žurnalas.

Redaktorius    Kęstutis Trimakas, S. J.

Redakcijos nariai    Gediminas Kijauskas, S. J. Dr. Arūnas Liulevičius

Administratorius    Petras Kleinotas, S. J. Viršelis ir vinjetės    Algirdo Kurausko Fotografijos    Algimanto Kezio, S. J.

Adresas    2345 W. 56th St., Chicago, 111. 60636 Telefonas    REpublic 7-8400

Spaustuvė    Immaculata Press, Putnam, Conn. Prenumerata metams — 3 dol.

LETTERS TO LITHUANIANS. Published monthly except July and August, when bi-monthly, by The Jesuit Fathers of Della Strada, Inc. Yearly subscription $3.00, single copy 30s. Entered as second class matter and 2nd class postage paid at the Post Office, Chicago, 111. and additional office of mailing in Thompson, Connecticut.

REDAKCIJOS ŽODIS

AUJI METAI suteikia mums progą pažvelgti į žurnalo nueitą kelią, o taip pat į ateitį. 1963 m. spalio numeryje nurodėme “Gaires ateičiai”. Dabar savęs klausiame: ar praėjusiais 1964 metais laikėmės tų užsibrėžtų siekių ir tikslų. Nesakome, ar atsiekėme, nes tos gairės buvo ne vienerių metų planas, bet žurnalo kryptis. Todėl neklausiame savęs, ar viską įvykdėm, bet ar pagal tai vykdėm.

Rašėme, kad “kreipsime ypatingą dėmesį į jaunesnę kartą” ir kad net “savo darbą dedikuojame jaunoms lietuviškoms šeimoms, neišskiriant kitų”. Versdami praėjusių metų puslapius, matome, kad žurnale ima vis daugiau rašyti jaunesni žmonės. Iš atsiliepimų pastebime vyresniųjų dėmesį nesumažėjus, o jaunesniųjų pakilus.

Šeimos klausimus imta svarstyti ne tik tradiciniame “Prie šeimos židinio” skyriuje, bet ir juos psichologiniu žvilgsniu permetančiuose “Sielos labirintuose”.

PLATAUS SUSIDOMĖJIMO susilaukė dr. A. Liaugmino “Kiek uošviai kalti, kad jaunavedžiai nesugyvena” (kovo nr. 99 psl.). Moterys (G. Ivaškienė237,277 psl., B. Mažeikienė309 psl., S. Palubinskienė370 psl. ir šiame numeryje) rodo daug gyvumo, svarstydamos savo vaidmenį moderniam pasauly. Kita plačiai gvildenama temalietuvybės ugdymas šeimoj (dr. J. Pikūnas134, 348 psl. ir J. Miškinis102 psl.). Tikimės, kad šiemetinis rašinio konkursas apie santykius tarp tėvų ir bręstančio jaunimo susilauks plataus susidomėjimo. Netolimoj ateity dr. V. Bieliauskas svarstys apie keturiasdešimtuosius metus peržengusiųjų vedybinį gyvenimą. Bus rašoma ir apie vyrus bei jų vaidmenį, senstančiuosius bei jų padėtį visuomenėj, apie krikščioniškų šeimų sąjūdį ir kt. Laukiame tėvų ir auklėtojų pasisakant 1964 m. gruodžio numery iškelta vaikams duodamų pinigų tema.

1964

Rašytas žodis

P. Andriušis D. Bindokienė K. Bradūnas V. Brazdžionytė vysk. V. Brizgys K. Bučmys, O.F.M. Z. Burneikytė V. Cukuras N. Gailiūnienė V. Gidžiūnas, O.F.M. J. Girnius J. Grinius A. Grauslys A.    Ivaška G. Ivaškienė S. Yla J. Jakštas F. Jucevičius M. Katiliškis V. Kavaliūnas G. Kijauskas, S. J. V. Kleiza A. Kleizienė J. Kojelis J. Konaukaitė R. Krasauskas B. Krištanavičius, S. J. B.    Krokys A. Kurauskas A. Liaugminas A. Liuima, S. J. A. Liulevičius P. Maldeikis B. Markaitis, S. J. B. Mažeikienė J. Miškinis A. Musteikis J. Navickas R. Pakeltytė S. Palubinskienė T. Pautieniūtė J. Pikūnas G. Procuta V. Ramojus P. Razminas P. Rėklaitis A. Rūta A. Skirmuntaitė Z. Stirbytė A. Sužiedėlis S. Sužiedėlis A. Trimakas K. Trimakas, S. J. A. Vaičiulaitis J. Venckus, S. J.

(viešai nežinomais slapyvardžiais pasirašiusieji čia neminimi)

Dailės darbai

A. Kurauskas Ž. Mikšys Z. Sodeikienė St. Šimaitis

Fotografijos

S. Dabkus A. Gulbinskas A. Kezys, S. J.

Lietuviškieji reikalai taip pat nepamirštami. Be jau minėtų rašinių apie lietuvybės ugdymą šeimoj, dėmesio vertas buvo A. Skirmuntaitės straipsnis “Jaunoji karta ir lietuviškumas” (186 psl.), deja, lig šiol iš paties jaunimo nesulaukęs jokio atgarsio spaudoj. “Akiračius plečiant” skyriuje buvo pareikštos nuomonės ir pageidavimai išeivijos spaudai; toji galimybė pasisakyti ir toliau pasilieka atvira.

Skaityti daugiau:

GYVENIMUI TEKANT

PILNIAU IR SUDĖTINGIAU

     Visuotiniam Susirinkime popiežius skatino vyskupus priimti schemą apie misijas; vyskupai nubalsavo paruošti kitą, konkretesnę. Dauguma Bažnyčios Tėvu pasisakė prieš Marijos titulavimą Bažnyčios Motina (t. y. ne prieš Mariją, kaipo Bažnyčios Motiną, bet prieš šio titulo įvedimą); popiežius, baigiantis tai sesijai, iškilmingai paskelbė Mariją Bažnyčios Motina. Pagaliau popiežius neišklausė daugumos vyskupų prašymo įsiterpti ir leisti balsuoti už religijos laisvės dokumentą: balsavimas buvo atidėtas.

     Šie kontrastiniai faktai nerodo, kad Bažnyčios vadovybė nebesusigaudo, bet kad ji pilnėja. O kas pilnėja, darosi sudėtingiau. Pereinamasis laikotarpis visada iššaukia įtampą tol, kol atskiri faktoriai atranda savo vietą. Iki šiol Bažnyčios vadovavimas priklausė tik popiežiui: Visuotiniai Bažnyčios vyskupų Susirinkimai buvo reti ir atsitiktiniai. Dabar ką tik vyskupai priėmė ir popiežius patvirtino vyskupų kolegiškumą, t. y. jų, kaipo apaštalų įpėdinių, galią valdyti Bažnyčią su popiežiumi. Šis valdymo būdas — principe pripažintas, bet dar turi atrasti konkrečią formą.

     Praėję šimtmečiai ir dabartis rodo, kad visos Bažnyčios vadovavimui yra reikalingas visuotinis žvilgsnis ir tarptautinė patirtis. Tą žvilgsnį ir patirtį vyskupai atsinešė į Bažnyčios Suvažiavimą. Reikia tikėtis, kad, paskelbus kolegiškumą, jais bus nuolat naudojamasi visos Bažnyčios labui.

PROTESTAS PRIEŠ PROTESTUS

     Kai kada skaitome spaudoj, kad praeiviai neskuba į pagalbą plėšikų užpultiems, ar net nepašaukia telefonu policijos.

     Taip atsitinka JAV miestuose. Visgi pasaulinėj politikos arenoj kartais pasitaiko dar blogiau. Čia ne tik nestovima vietoj, kai reikia nekaltai užpultus gelbėti, bet net protestuojama, kai kiti gelbsti.

     Rytų Konge komunistų remiami puslaukiniai sukilėliai išliejo savo neapykantą, suiminėdami, žiauriai kankindami ir žudydami baltuosius, jų tarpe misijonierius, kunigus ir vienuoles. Matant, kad derybomis nieko neatsiekiama, o barbariški darbai plinta, amerikiečių lėktuvais buvo pasiųsti belgų parašiutininkai. Bent dalis dar likusių gyvų belaisvių buvo išgelbėta.

Skaityti daugiau:

GILĖJANTIS ŽVILGSNIS Į BAŽNYČIĄ

Apie Visuotinio Bažnyčios Susirinkimo trečiąjį tarpsnį.

DR. ARŪNAS LIULEVIČIUS

     Trečiasis Bažnyčios Susirinkimo tarpsnis jau pasibaigė. Priimti ir paskelbti trys dokumentai: konstitucija apie Bažnyčią bei dvi deklaracijos: viena apie ekumenizmą — santykius su kitais krikščionimis ir kita apie Rytų Bažnyčias. Žvelgsime į trečiąją sesiją, savęs klausdami, kuo ji prisidėjo prie Bažnyčios atsinaujinimo.

TARP SESIJŲ

     Antroji Susirinkimo sesija baigėsi prieš Kalėdas 1963 m. klaustuku, nes buvo atidėtas balsavimas apie santykių su žydais bei religijos laisvės deklaracijas. Priimta liturgijos konstitucija, kuria Mišiose įvedama gimtoji kalba. Tuoj pat popiežius paskiria komisiją rūpintis liturgine reforma Bažnyčioj. Europoj ir Kanadoj gimtoji kalba Mišiose vartojama nuo 1964 m. gavėnios pradžios, o JAV — nuo advento; dar kiti pakeitimai įsigalios 1965 m. gavėnios pradžioj. Tos komisijos darbas parodo, kokiu būdu bus įgyvendinami Susirinkimo nutarimai, t. y. kad jų vykdymas nebus paliekamas Romos kurijai, bet specialioms komisijoms.

     Vasaros pradžioj išgirstame nemalonią žinią apie santykių su žydais deklaraciją. Atsižvelgiant į arabų kraštų katalikų nepasitenkinimą, krikščionių vienybės sekretoriatui iš aukščiau nurodoma sušvelninti tq deklaraciją. Ankstyvesniam tekste buvo aiškiai pasakyta, kad žydai nekalti Dievo Sūnaus nužudymu; naujame gi tik sakoma, kad šių dienų žydų negalima kaltinti tuo nusikaltimu. Naujasis tekstas susilpninamas ir vietomis neatsižvelgiama į žydų religinį jautrumą.

     Į gandus apie pakeistą tekstą atsiliepė St. Louis kardinolas Ritter, teigdamas, kad JAV hierarerija pasisakys už abiejų deklaracijų — žydų ir sąžinės laisvės — stipraus teksto priėmimą. Jo žodžiai buvo ženklas, kad iki šiol Susirinkime pasyvūs JAV vyskupai žada pasireikšti ateityje stipriau. Trečiosios sesijos buvo laukiama su rūpesčiu, nes buvo tikimasi lemiamo konservatyviųjų frakcijos susirėmimo su pažangia dauguma.

VYSKUPAI BAŽNYČIOJE

     Rugsėjo 14 d. popiežius Paulius VI atidarė sesiją Mišiom, kurias jis laikė kartu su kitais 24 vyskupais, tuo pabrėždamas visų vyskupų solidarumą. Jo atidaromoji kalba tuo įdomi, kad joje matosi Pauliaus VI nuomonė apie Bažnyčios hierarchiją ir Susirinkimo tikslą. Hierarchija esanti tikinčiųjų bendruomenės motina. Bažnyčios regimojo pastato architektas. Bažnyčios valdžios centralizacija yra vienijančios ir hierarchinės dvasios Bažnyčioje apraiška. Šiame Susirinkime Bažnyčia žvelgia į save, stengdamasi suprasti, ko iš jos Kristus nori. Pagrindinis Susirinkimo darbas bus atbaigti Vatikano I Susirinkimo neišvystytą Bažnyčios doktriną, ypač išaiškinant vyskupų vietą Bažnyčioje. Popiežius išreiškia norą pagerbti vyskupus, iškelti jų teises, bet taip pat Bažnyčios valdžios centralizaciją aplink popiežių nelaikyti jų vaidmenį mažinančiu veiksniu. Popiežius kalboje primena, kad "jei mūsų apaštališka pareiga reikalaus iš mūsų uždėti suvaržymus, apibrėžti terminus, nurodyti veiklos būdus, reguliuoti vyskupų autoriteto išraišką, jūs suprantat, kad tai bus daroma visos Bažnyčios gėriui". Šie žodžiai išaiškina daug dalykų, kurie vyko sesijos gale.

Daina ir jos ponis (nuotrauka Vyt. Maželio)

Skaityti daugiau:

PASAULIEČIŲ VEIKLA ŠEIMOJE, PARAPIJOJE IR LABDAROJE

VACLOVAS KLEIZA

Mintys, pateiktos A. L. Katalikų Federacijos Tarybos Suvažiavimui 1964. XI. 14 Čikagoje

     Kažkas yra pasakęs, jog šiandieninis pasaulis primena “Time” arba “Newsweek” žurnalus. Viskas yra suskirstyta į paskirus skyrelius: religija, politika, mokslas, menas, sportas ir t. t. Juos jungia tik tai, kad kiekvienas iš jų yra žmogiško pasireiškimo liudytojas. Bet vienas skyrius su kitu beveik nieko bendro neturi. Religija išjungiama iš politikos, meno, sporto ir kitų gyvenimo sričių. Ji paliekama tik dvasiškiams ir uždaroma tarp bažnyčios sienų. Krikščionybė yra tremiama iš gyvenimo.

     “Daugeliui krikščionybė yra tapusi lyg apdraudimo įstaiga nuo nelaimingos amžinybės,” sako tėv. J. Kubilius, S. J., “o jos praktikavimas — įmokėjimas neišvengiamo mokesčio... Mes užmirštame, kad pats Dievas yra pasiekiamas tik per šios žemės sutvėrimus”.

     Kristus, gyvendamas žemėje, turėjo dvylika apaštalų. Šiandien jis turi jų milijonus, nes ir tu, ir aš esame apaštalai. Per šventą krikštą tapome Kristaus Bažnyčios nariais. Mes Bažnyčiai nepriklausome, mes esame Bažnyčia. Gi Kristaus Bažnyčios misija ir yra apaštalavimas.

     D. Thorman savo naujoje knygoje “The Emerging Layman” rašo: “Kataliko pasauliečio tikroji ir pagrindinė misija yra būti ryšiu tarp Bažnyčios ir pasaulio, jungiant šias dvi bendruomenes vienon. Pasauliečiai yra pilnateisiai abiejų bendruomenių nariai. Per juos Kristaus mokslas taps pasaulio dalimi. Todėl pasauliečių uždavinys ir yra sudaryti sąlygas Kristui gyventi pasaulyje. Jie privalo Jį nešti į šeimą, į mokyklą, į ekonominį ir politinį gyvenimą, į savo pasilinksminimus ir pramogas”.

    Kokia apaštalavimo plotmė ir gairės mūsų aplinkoje? Ji plati, kaip ir mūsų gyvenimas. Todėl žvelgsime tik į tris sritis: šeimą, parapiją ir karitatyvinę — labdaros veiklą.

ŠEIMA

    Tai pagrindinė mūsų bendruomenės ląstelė. Joje išauga šventieji ir nusikaltėliai. XX-tojo amžiaus tėkmėje šeima išgyvena krizę. Persiorientuojama iš šeimos plačiąja prasme (senelius, tėvus, vaikus, brolius, seseris) į artimąją šeimą (tėvus ir vaikus). Šis perversmas sukuria savitas problemas ir atveria duris naujam apaštalavimo dvasios pasireiškimui.

IŠ  MŪSŲ LŪPŲ

Padėti artimui? Aš padedu, o jei kam reikia pagalbos, tesikreipia į tuos, kurie daugiau turi. Tam yra valdžia. Aš dirbu ir vargstu, pats vos galą su galu suvedu. Pakankamai siuntinių Lietuvon išsiunčiau.

Sakai, aplankyti ligonį? Pabandysiu, tik, kad to laiko vis nėra. Žinai, vakare būnu pavargęs, o savaitgaliais reikia atsigauti. Tiesa, ar būsi tame baliukyje šeštadienį?

Ar parapijai priklausau? Tu juokingas. Žinoma, kad priklausau. Kiekvieną sekmadienį nueinu į bažnyčią ir įmetu pinigą. Ką? Užsiregistravęs parapijoj? Kam čia mokėti kunigams pinigus. Ir taip prisirenka. Tegul registruojasi tie, kurie neturi kur pinigo dėti.

Apie ką, negrus? Čia ne mūsų problema. Amerikiečiai juos susivežė, tegul dabar ir tvarkosi. Juodis vistiek liks juodžiu.

Skaityti daugiau:

ALKOHOLIZMAS

KĘSTUTIS BAGDONAS

VERTA VISADA padėti daug pastangų, kad tik būtų galima išgydyti bent vieną trečdalį alkoholizmo aukų. Alkoholizmas yra rimtas dalykas, žmones sukausto jų produktyviausiuose metuose, sunaikina šeimų gyvenimą ir pagriebia daug nekaltų aukų. Jei jis tęsiasi pakankamai ilgai, pavergia visą žmogų...

Dr. Alfred Bochner

KĘSTUTIS BAGDONAS darbuojasi kaipo profesijų patarėjas Čikagos Miesto Tuberkulozės Sanatorijoje, kurioje, jo apskaičiavimu, 54% plaučių džiova sergančiųjų yra alkoholikai.

     Proporcingai daugiausia alkoholikų yra Prancūzijoje (nekalbant apie Sovietų Rusiją, iš kurios neturime pakankamai žinių). Jungtinės Amerikos Valstybės stovi antroje vietoje. Jose yra 5 milijonai tikrų alkoholikų. Vien Čikagoje — 175,000.

     Statistikos rodo, kad JAV-se trys iš keturių alkoholių yra tarp 35 ir 55 metų amžiaus. 3% klajoja pasimetę, o 97% gyvena panašiai kaip ir kiti, težinomi vien šeimai, giminėms ir gal kai kuriems pažįstamiems. Jų yra kiekvienoje profesijoje, rasėje, tautoje, kiekviename miesto kvartale.

    Jų yra ir lietuvių tarpe.

    Kartą viename pokalbyje buvo paminėta, kad tankiai Čikagos lietuvių apgyventoje Marquette Parko apylinkėje yra daugiau saliūnų negu negrų kvartaluose. Nutariau patikrinti. 69-toje gatvėje trijų blokų nuotolyje, tarp Artesian ir Washtenaw, suskaičiau 13 užeigų; gi 71-oje gatvėje tame pačiame nuotolyje — 9-Palyginus su negrų apgyventu Cottage Grove, ant 63-ios gatvės ir tos sankryžos apylinkėse neatradau tokiame pat nuotolyje nė vienos vietos su tiek daug užeigų.

     (Be abejo, tie skaičiai nerodo, kad lietuviai geria daugiau už negrus; nei tai reiškia, kad į tuos saliūnus eina vien lietuviai, nei kad visi ten einantieji yra alkoholikai, arba kad visi ten nuėję pasigeria. Tačiau iškeltas faktas lieka faktu. Ir be to skaičiavimo matyti, kad ir lietuvių tarpe pasitaiko alkoholizmo atvejų. Tai verčia mus ta tema spaudoje rašyti. — Red.)

Įvairiais tyrinėjimais nustatyta, kad viena svarbiausiu alkoholizman vedančių priežasčių yra tėvų įtakos iškrypimai arba stoka: pvz., sekant 109 alkoholikų vyrų praeitį, rasta, jog jų bent 91% buvo tėvų atstumti, arba per daug globojami, arba juos prarado dar prieš savo penkioliktuosius metus.

Dr. E. A. Stecker stačiai sako: “80% mano išstudijuotu aukų alkoholizmo priežastimi buvo “mamytės vaikelio” situacija jų vaikystėje”.

Keturios charakteringos alkoholikų savybės: 1. egocentriškumas, 2. nesugebėjimas atsispirti išoriniams sunkumams, 3. perdidelis priklausomumas ir 4. (paradoksiškai) visagalybės jausmas. Daugeliui šios savybės yra kompensacijos mechanizmas vidiniam savo netinkamumo jausmui.

Šventadienį Washingtono Aikštėje Niujorke (nuotrauka Vyt. Maželio)

KAIP ATPAŽINTI?

     Johns Hopkins Universiteto ligoninė sudarė klausimų sąrašą, pagal kurį bandoma spręsti, ar asmuo yra alkoholikas (“Medical News”, 1961. VII. 14; 15 psl.): Statomi sekantys klausimai:

     1. Ar dėl gėrimo esi praleidęs bent kiek darbo laiko?

Skaityti daugiau:

JAUNUOMENĖS AUKLĖJIMAS -SOVIETIZACIJOS PRIEMONĖ LIETUVOJE

GENIUS PROCUTA

     Iš sekančios medžiagos bus galima susidaryti nors bendrą vaizdą, ko ir kaip komunistinis režimas Lietuvoje siekia per jaunuomenės auklėjimą. Kiekvienas vaikas gimęs Lietuvoje, sulaukęs septintus metus, o dalis jų net ir anksčiau, atsiduria šioje švietimo sistemoje. Per sekančią eilę metų sistematingai, diena iš dienos, pamoka iš pamokos, ir net už mokyklos sienų jam bus kalamo komunizmo filosofija. Iš jo turės būti padarytas naujas komunistinis žmogus, jame turės mirti lietuviškumas ir krikščionybė, nes jie yra “buržuaziniai prietarai.”

GENIUS PROCUTA, atvykęs iš N. Zelandijos į JAV, baigia pedagogikos filosofijos studijas magistro laipsniu Čikagos Universitete.

TIKSLAI

     Komunistinė auklėjimo sistema, teisingiau kalbant — komunistinė santvarka, augina ir auklėja kuo siauresnių pažiūrų žmogų, kuris gyventų, dirbtų ir galvotų tik taip, kaip komunistų partija moko. Komunistų partija Sovietų Sąjungoje yra tas matas, pagal kurį yra matuojamas gėris — blogis, pažanga — atsilikimas, kokia muzika gera, kokia knyga bloga, kas gali eiti į universitetą, kas ne, jau nekalbant apie tokius dalykus, kaip vidaus ar užsienio politika. Per metų eilę komunistų partija išdresavo žmones, kaip Pavlovas šunis ar Skinner savo žiurkes psichologiniuose bandymuose. Skirtumas tik tas, kad Pavlovas ir Skinner savo bandymuose su alkanais gyvuliais dažniausiai vartojo maistą norimiems veiksmams išgauti. Tuo tarpu komunistų partija šalia savo nuolatinės propagandos bent stalininiais laikais plačiai vartodavo kankinimus, ištrėmimą ir nužudymą, kaip priemones piliečių elgesiui sąlygoti. Reikia pripažinti, kad komunistų partijai vis dėlto pasisekė daug daugiau negu Pavlovui ir Skinneriui. Pastarieji išmokė tik tuos gyvulius, su kuriais jie eksperimentavo, kai tuo tarpu komunistų partija įstengė sąlygoti ne tik tuos piliečius, su kuriais jie pravedė tiesioginius bandymus, bet ir visą kraštą. Kruščiovas, nors ir nudievinęs Staliną, paveldėjo iš jo jau sąlyguotus tarybinius piliečius; dabar jau nereikia kankinimų, žudymų, pakanka gerai išvystytos ir sistematingai vykdomos propagandos ateinančioms kartoms indoktrinuoti. Tad žvilgtelkime, kaip auklėjimas ar švietimas yra pavartojamas šiais laikais mūsų tėvynės sovietizacijai.

     Šiame rašinyje aš remsiuosi išimtinai Sovietinės Lietuvos duomenimis, stengsiuosi kur galima vartoti sovietinę ar, grynai lietuviškai kalbant, tarybinę terminologiją, cituodamas duosiu trumpus medžiagos šaltinius.

     Sovietizacija prasideda labai anksti ir tęsiasi, kol žmogus yra gyvas. Mokyklų tinklas yra tik viena iš daugelio komunistinio auklėjimo priemonių. Vaikų darželiai, komjaunimas, pionieriai, spaliukai ir profesinės organizacijos vykdo tą patį darbą, kuriam, be abejo, vadovauja Lietuvos komunistų partija, kuri savo ruožtu vykdo Tarybų Sąjungos komunistų partijos nutarimus.

Skaityti daugiau:

MIŠIOS IR ROŽINIS

     Kai kurie žmonės, ypač senesnio amžiaus, yra ipratę kalbėti rožinį (rožančių) Mišių metu. Kaip į tai žiūrėti liturginės reformos šviesoje? Neseniai jis viename straipsnyje buvo pavadintas “siaubingu” dalyku (“L. L.”, 1964, lapkritis, 355 psl.).

     Tiesa, dalis žmonių yra įpratę kalbėti rožinį Mišių metu. Tas įprotis įsigalėjo seniau, kai žmonių demesys nebuvo kreipiamas į ypatingą Mišių prasmę. O kai nebeatsižvelgiama į dalykų specialią prasmę, tada jie suvienodinami: viena daroma kito metu, kito vietoj. Taip per mažai žvelgiant į Mišių prasmę, imta kalbėti rožinį.

     Abu dalykai yra skirtingi. Rožinis ir dalyvavimas Mišiose yra specialūs būdai melstis. Vienų būdų melstis kito būdo metų yra įmanoma, bet ne visada tinkama. Rožiniu, vis kartojant “Sveika Marija” žodžius, apmąstome Kristaus ir Marijos gyvenimo įvykius. Dedant pastangas, galima tą apmąstymą šiek tiek priderinti Mišių dvasiai, bet ne visada sėkmingai.

     Tuo tarpu, aktyvus visų dalyvavimas, kurio siekia liturginė reforma, atitinka pačiai Mišių prasmei. Jis yra tinkamesnis (nors ne vienintelis) Mišių klausimo būdas. Juo visi mūsų veiksmai — bendra malda, atsakinėjimai, sėdėjimas - klūpojimas - stovėjimas, klausymas Dievo žodžio ir net stebėjimas — derinasi su visu tuo, kas vyksta Mišiose. Tokiame dalyvavime bendrose Mišiose atskiram rožinio kalbėjimui nebėra vietos.

     Net “tyliose” Mišiose, be bendro dalyvavimo, rožinis nėra geriausias jų klausymo būdas. Kas gali, turėtų vietoj jo pasirinkti tinkamesnį būdą. O kam persiorientuoti jau per sunku, pvz. dėl senatvės, tą rožančių kalbantį, supras Dievas, nors karšti visko keitėjai to ir nesuprastų.

     Išmintingai žodžius sveriąs ano rašinio skaitytojas iš posakio “mačiau man siaubingą vaizdą” supranta, kad tai vaizdingas išsireiškimas. Iš dviejų sakinių — vieno tuoj prieš, kito tuoj po — aiškiai matosi, iš ko tas “siaubas” kyla: kad čia nekalbama prieš rožinį kaipo tokį, bet tik už jo nevartojimą Mišių metu.

Skaityti daugiau:

TALENTĄ UŽKASTI - NE AUKA, O SAVIMEILĖ

SAULĖ PALUBINSKIENĖ

POKALBIS APIE MOTERS VAIDMENĮ

Ar moters vaidmuo visiems amžiams yra tas pats — būti žmona, motina ir šeimininke, ar šalia to kiekviena moderniais laikais turi reikštis visuomenėje ir specialioje profesijoje? Audrą sukėlusioje “The Feminine Mystique” knygoje

B. Friedan tvirtai pasisakė už antrąją nuomonę, kuri “L. L.” jau buvo įvairiai vertinta (žr. “L. L.”, 1964 — 234, 277, 309 ir 370 psl.).

Sąmoningai ar nesamoningai autorė persistengia savo įrodinėjimais... Tačiau pagrindinė knygos mintis verta stipraus dėmesio... Ar šiais moderniais laikais, kai namų ruoša yra daugelio prietaisu palengvinama, moteris negalėtu skleistis ir už šeimos ribų?

G. Ivaškienė

Nors autorė labai taikliai ir įtikinančiai iškėlė kai kuriuos faktus, ir pasakė daug tiesos, tačiau jos galutinis siūlomas “happy ending” — laimė pabaigoj — (susikurk profesiją ir dirbk) yra labai naivus.”

B. Mažeikienė

     Betty Friedan “The Feminine Mystique” knygą pradėjau skaityti, įsivaizduodama, jog žinau, kas joje sakoma, nes dauguma recenzijų ir komentarų mane įtikino, jog autorė siūlo, kad kiekviena moteris ieškotų laimės profesijoje, nes ji laimės neranda namie. Žinojau, kad su šia mintimi nesutinku, nes esu įsitikinus, jog šeimos auginimas ir auklėjimas yra nepaprastai prasminga, tobulinanti, laimę nešanti gyvenimo dalis. Komentarai tikrai manęs neparuošė tam, ką radau. Radau, kad apie šeimos auginimą autorė panašiai galvoja, kaip ir aš, kad visai nesiūlo apmokamo darbo kiekvienai žmonai, ypač mažų vaikų motinai. Knygą pabaigiau atodūsiu: koks nuoširdus, desperatiškas šauksmas visuomenei pripažinti moterį žmogumi, o pačiai moteriai prašymas paruošti asmeninį gyvenimo planą savo tobulėjimui, savo asmenybės ugdymui, atsižvelgiant ne tik į savo lytį, bet ir į savo talentus.

Senis (nuotrauka Vyt. Maželio)

     Prisipažinsiu, prieš tris metus būčiau knygos nesupratus, galvojus, jog autorė veržiasi pro atviras duris — visi gi puikiai žino, kad moteris yra žmogus, kad jos laimei ir tobulėjimui reikalingas ne tik švarus butas, mylimas vyras ir kūdikio šypsnis, bet lygiagrečiai ir idėjinės įžvalgos momentas, kūryba naujai atsiveriančiame minčių pasaulyje. Klydau, broliai, mažai kas tai žino ir dar mažiau kas tai nori žinoti. Ar ne tipinga, kad   Betty Friedan pagrindinė mintis — kad žmonės, vyrai ir moterys, yra apsprendžiami ne biologinių rolių, bet asmeninių talentų bei palinkimų ir kad didysis noras tobulėjimui kaip tik turi reikštis šioje srityje, o ne biologinių reikalavimų vykdyme — didžia dalimi neminima? Karštų diskusijų susilaukia tik moteriško žmogiškumo apraiška: pasisakymas už laisvę moteriai, vaikams paaugus, mesti vartotojos rolę ir išeiti dirbti pamėgtą, asmenybę ugdantį darbą.

Skaityti daugiau:

DVI PASTABOS APIE IŠORĘ

Prieš vestuves (nuotrauka Vyt. Maželio)

DEALl MOTERIS — kruopšti kūrėja, mėgstanti vidinį savo grožį išorėj apreikšti: nuosaikiai, sumaniai, taupiai, bet ir darniai, įvairiai bei išradingai. Jei iškilmingais momentais ji pasipuošia ir renka akims patrauklias spalvas, tai ne dėl to, kad jos vidus būtų tuščias. Priešingai, savo vidaus šventišką nuotaiką ji derina su momento didingumu. Juk ir gamta turi atskirų metų laikų spalvas ir derinius. Pati gi prigimtis keičia plaukų ir kūno spalvą. Moteris visa tai priima, kartais paryškindama, kartais užtušuodama.

Kaip kiekvienas menininkas turi savo koloritą, taip kiekviena moteris savo vidaus ir išorės charakterį. Medžiagų brangumas ir papuošalų gausumas gali terodyti vyro kišenę esant nuolaidžią ir išlaidžių. Kuklus, bet skoningas, ypač jei savo pačios pasiūtas, aprėdas tyliai byloja apie savininkės skonį bei kruopštumą.


Ideali moteris — iš Dievo rankų kūrėja: harmoninga, rami, nuosaiki, išradinga, kruopšti. Jos vidus – kalbėti sau renka spalvas lyg gamta. Moteris niunsais išsako save – lyg žiedai.


Išmintingos moters rūbas neužgožia ir nenupigina rimtai galvojančio vyro -— nei neerzina, nei per daug nesužavi. Ideali moteris ir jos apsirengimas — lyg žiedai: jie būna kuklūs, nors nepamainomai patrauklūs, lyg mūsų tėviškės pievų žydėjimas; darniai puošnūs, kaip išradingos lietuvaitės darželio margažiedžiai; reti ir išieškoti, kaip sumanaus daržininko šiltadaržio mimoza.

Skaityti daugiau:

KAI SULAUKSI 20 METŲ...

MOTINOS LAIŠKAS TRYLIKMETEI

"... niekuomet mes nebūsime taip tolimos viena kitai, kaip tuo metu. Aš galvosiu, kad tu dar vaikas; tu galvosi, kad aš sena. Abi klysime ir abi tai suprasime be žodžių... ’

MARIE F. C. C ARON

Iš prancūzų k. vertė J. Rudavičienė

     Laiškus, kuriuos dabar tau rašau, mano mažoji dukrele, tu skaitysi vėliau... Dabar tu turi 13 metų, geltonas kasas ir mintyse lotynų kalbos pamokas. Rašydama šiuos žodžius, aš girdžiu tave dainuojant skautų dainelę ir jaučiu tavo puikų nerūpestingumą. Bet metai praeis greitai. Dar truputis laiko ir tu turėsi 20 metų. Tuomet tu dainuosi madingo šokio meliodiją ir tu turėsi rūpesčius, kurie man bus nežinomi. Tu įeisi į gyvenimą, nieko manęs neklausdama, kaip tai jau padarė kitos, kurios įėjo pirm tavęs, galvodamos, kad jaunystė yra daug stipresnė už patyrimą. Ir tu būsi teisi...

     Tu būsi teisi, nes negalima išmokti gyvenimo. Perdaug dalykų skiria vieną generaciją nuo kitos. Skirtingi jausmai, papročiai ir net moralės supratimas. Ir niekuomet mes nebūsime taip tolimos viena kitai, kaip tuo metu. Mes nejausime to paties antagonizmo. Aš galvosiu, kad tu dar esi vaikas, tu galvosi, kad aš sena. Abi mes klysime ir abi tai suprasime be žodžių. Vienok mes būsime nemažiau nusistačiusios viena prieš kitą, nežiūrint kaip tatai bus skausminga mums abiems.

     Aš galvoju, kad, kai tas laikas ateis, aš daugiau nieko negalėsiu pasakyti tau, nesukeldama tavyje šešėlio. Todėl manau, kad geriau aš parašysiu tau dabar visa — nenoriu tau duoti pamokos moralėj (aš tavim pilnai pasitikiu), bet tave pamokyti praktiško humaniškumo. Juk negalima žinoti, nei kaip gyvenimas gali pasikeisti,... nei kaip ilgai jis truks. Gal būt, laikui bėgant, aš įgysiu kitą egzistencijos supratimą. Gal būt, manęs čia nebus, kai tu turėsi 20 metų.

     Be to, gal mažiau formalūs atrodys tau tie žodžiai, kurie bus atėję iš taip senai.

Skaityti daugiau:

Ekrano mirgesy

KORNELIJUS BUČMYS, O.F.M.

CHEYENNE AUTUMN

     Filmų režisorius veteranas John Ford savo dideliais artistiniais sugebėjimais iškėlė vakarietišką filmą į amerikiečių epinių filmų kategoriją. Pakartotinai įvairiuose filmuose gvildenęs įvairias kaubojų, indėnų ar Amerikos Civilinio Karo problemas, naujame filme bando pavaizduoti istorinius 1878 m. įvykius, kurie savo laiku buvo atkurti Mari Sandoz romane. Techniškai filmas pastatytas labai įspūdingai, ypač naudojant erdvų Super Panavision 70 metodą. Gausu didesnio vardo artistų bei masinių scenų. Prikaišiota įvairių šalutinių scenų, lyg norint patenkinti įvairaus skonio žiūrovus, nors jos mažai ar kartais ir nieko neprisideda prie pagrindinių įvykių paryškinimo. Dėl to filmas užsitęsia beveik pusketvirtos valandos.

     Iš derlingų Wyoming vietovių Cheyenne indėnų giminė priverstinai perkeliama į Oklahoma rezervacijas. Dėl maisto ir mediciniškos priežiūros stokos iš 900 indėnų grupė sumažėja iki 286. Be jokių karinių nuotaikų, vien tik ieškodami įmanomesnių gyvenimo sąlygų, indėnai pasiryžta ilgai 1500 mylių kelionei i gimtąsias Yellowstone kalvas. Pakeliui tenka patirti sunkias klimato sąlygas, maisto nedateklių, prakeliaujamų miestelėnų nedraugiškumą, bet ypač amerikiečių besivijančios kavalerijos persekiojimą. Nors indėnai ir pasiekia savo užsibrėžtą tikslą, įvykių epizodinis atpasakojimas gerokai sumažina dramatinę įtampą.

     Richard Widmark vaidina su įprastiniu griežtumu kavalerijos kapitono rolėje, nors parodo ir nuoširdumo skriaudžiamų indėnų atžvilgiu. Gilbert Roland ir Ricardo Montalban — puikūs istoriniuose indėnų vadų Dull Knife ir Little Wolf vaidmenyse. Karl Malden suvaržytas gana nepalankioje rolėje kaip vokietis kapitonas amerikiečių kavalerijoje. Gaila taip pat, kad puikiai artistei Dolores Del Rio nesuteikta daugiau progų parodyti savo dramatiškų sugebėjimų. Edward G. Robinson — kiek dirbtinas kaip vidaus reikalų ministeris. Labai nedarniai komiškose situacijose į bendrą visumą įjungiamas James Stewart nedėkingame Wyatt Earp vaidmeny.

     Filmavimo darbai atlikti Monument slėnyje, Utah valstybėje. Šie didingi vaizdai perduoti tikrai puikiomis spalvomis. Filmas tinkamas visiems šeimos nariams.

Skaityti daugiau:

Skaitytojo žodis

ŠEIMOS ŽURNALAS

     “L. L.” — labai naudingas ir modernus katalikiškos krypties šeimų žurnalas. Daug dėmesio skiriama lietuviškam vaikui ir motinystės problemoms. Plati kultūrinė apžvalga. To žurnalo atsilankymas šeimoje pakels jos dvasią ir duos naujų idėjų.

"Moteris", 1964. IX-X

APIE KUNIGUS

     “L. L.” lapkričio nr. išėjo paskirtas temai apie kunigus. Jau anksčiau “Laiškų Lietuviams” redakcija buvo paskelbusi konkursą skaitytojams pasisakyti, ko jie pageidautų iš kunigų. Šiame numeryje, šalia eilės straipsnių, apibūdinančių kunigo asmenybę ir jai statomus reikalavimus, yra visa eilė citatų iš tų pasisakymų. Įdomūs pasisakymai, pageidaują didesnės kunigų duoklės lietuvybei išlaikyti ir kt. Daugelis pasisakančių tartum traukte traukia kunigus iš klebonijų į visuomenę.

"Dirva", 1964. XI. 30

     Su įdomumu perskaičiau “L. L.” lapkričio numerį nuo pradžios iki galo... Ten atsispindi šių laikų apaštalavimo dvasia, šiems laikams taip reikalinga, ir krikščioniška Kristaus meilė, kurios daugelis iš mūsų nesupranta arba nenori suprasti.

Sesuo N. N.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Stasys Yla. DIEVAS SUTEMOSE. Religiniai lūžiai lietuvių gyvenime. Tai bene pirmasis bandymas analizuoti lietuvių krizes, nutolimus ir sugrįžimus religijoj. Faktais pagrįstas, liudijant patiems asmenims, jų giminėms ar pažįstamiems. Iškilesni vardai: M. Biržiška, Biliūnas, Čepinskis, Gravrogkas, Krėvė, Nau-ragis, Putvis, Sleževičius, Smetona, Šliupas ir kt. Išleido “Tėviškės Žiburiai”. Aplankas T. Valiaus. 391 psl. Kaina 3 dol.

Stasys Yla. TIKIU DIEVĄ. Maldynas. Plačios apimties Ir didelio pasirinkimo maldų rinkinys įvairioms progoms, pamaldoms, Mišioms, profesijoms, organizacijoms ir kt. Išleido Tėvai Marijonai. Medžio graviūros J. Tričio. 700 psl.

ŠVENTOJI AUKA. Netrukus spaudoje pasirodys didelio formato vertinga knyga apie šv. Mišias, su 37 tėv. A. Kezio,

S. J., fotografijomis ir tėv. B. Markaičio, S. J., nauju Mišių maldų lietuvišku vertimu. Meninė priežiūra dail. A. Ku-rausko. Kaina 5 dol. Užsakymus siųsti: Šventoji Auka, 2345 W. 56th St. Chicago, 111. 60636.

Tomas Kempietis. MARIJOS SEKIMAS. Vertė P. Cinikas, M.I.C. Išleido “Draugas”. 127 psl.

BENDRADARBIS. Nekaltai Pradėtosios Švč. Marijos Seserų Vienuolijos leidinys rėmėjams, supažindinąs su vienuolijos darbais. 1964. Nr. 9.

MARY SAVE US. Sibiran ištremtųjų lietuvaičių maldaknygės laida Anglijoje. Vertė K. Trimakas, S. J. Šiai britų laidai kalbą pritaikė R. Sealey. Trumpą įvadą parašė Westminsterio arkivyskupas John C. Heenan. Išleido Britanijos Lietuvių Komitetas.

Skaityti daugiau: