Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1974m. 5 Gegužė

1974 / GEGUŽĖ - MAY / VOLUME XXV, NO. 5

MOTERS BUVIMO PRASMĖ

146

 A. Rubikas

“DIEVO ŽODIS” IR SENASIS TESTAMENTAS

149

 Antanas L. Rubšys

ŽMOGAUS IR KRIKŠČIONIO DIDYBĖ (III)

151

 Alfonsas Grauslys

ADOMAS GALDIKAS

152

 Redakcija

JĖZUITAI NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE (XVI)

154

 Br. Krištanavičius, S.J.

“THE EXORCIST” IR PSICHINĖS LIGOS

159

 Kęstutis Trimakas

DAR APIE “ALCOHOLICS ANONYMOUS”

163

 Anoniminis alkoholikas

SU ŽMOGIŠKOM SILPNYBĖM, BET NEMARI

164

 Juozas Prunskis

“JĖZAUS SĄJŪDIS”

166

 Irena Kairytė

SEKSAS DABARTIES MITŲ PANTEONE (I)

171

 A. Paškus

TĖVYNĖJE

174

 Danutė Bindokienė

KALBA

175

 Juozas Vaišnys, S.J.

FILMAI

177

 Juozas Prunskis

ATGARSIAI

179

 “M.Ž.” ir A. Likanderie

LAIŠKAI LIETUVIAMS (Letters to Lithuanians). Published monthly except July and August, when bi-monthly, by the Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Illinois 60636. Yearly subscription $5.00, single copy 50 cents. Second class postage paid at Chicago, Illinois, and additional mailing office.

STOVĖJAU PRIEŠ MADONOS STATULĄ

RAMŲ GEGUŽIO VAKARĄ,

KAI PASKUTINIS SAULĖS SPINDULYS

PRASISKVERBĖ PRO BAŽNYČIOS VITRAŽĄ

IR NEDRĄSIAI ŽAIDĖ SU KŪDIKIU,

BESIŠYPSANČIU ANT MOTINOS RANKŲ.

TADA, LYG PAVASARIO LIETUS, UŽLIEJO MANE

VIRTINĖ ŠVIESIŲ GEGUŽIO MINČIŲ:

PAVASARIS, GĖLĖS, MOTINOS MEILĖ. . .

AČIŪ TAU, VIEŠPATIE, UŽ SAULĘ, GĖLES,

AČIŪ UŽ ATGIMUSĮ PAVASARĮ.

ESU TAU, DIEVE, BE GALO DĖKINGAS,

KAD ŽMONIJAI DAVEI MOTINĄ,

TĄ ŠVIESOS IR SAULĖS SIMBOLĮ,

KUR JUNGIASI GĖLĖS ŠVELNUMAS

SU GYVYBĘ NEŠANČIU PAVASARIU.

MOTERS BUVIMO PRASMĖ

A. RUBIKAS

KAI KURIOS PAŽIŪROS

     Praėjusių laikų visuomenėje buvo įsigalėjusi pažiūra, kad tik ištekėjusi — vaikus gimdanti ir juos auginanti — moteris galinti save kaip reikiant įprasminti. Taip pat jai, kaip motinai, ano meto visuomenėje tekdavo daugiau garbės už pagimdytus berniukus, o ne už mergaites. Juk vyrai tvarkė visuomeninį, valstybinį ir bažnytinį gyvenimą. Be to, daug vyrų gyvybių pareikalaudavo ir karai. Tad ir valstybė mieliau žiūrėdavo į tokias moteris. O kitos — netekėję arba ištekėję, bet bevaikės — turėdavo pasitenkinti prastesne vieta visuomenės akyse.

     Tiesa, netekėjusi moteris galėdavo eiti į vienuolyną. Tad iš jos ir būdavo laukiama, kad ji pasirinktų vieną tų kelių: motinos arba vienuolės. Bet vienuolinis gyvenimas vis dėlto būdavo laikomas išimtimi (kartais net galimybe išgelbėti netekėjusios moters krintančią "aureolę"). Šiaip jau kitos moterys — netekėję arba ištekėję, bet vaikų negalėję susilaukti — atrodė prasilenkusios su pagrindiniu savo uždaviniu.

     Istoriniai tyrinėjimai yra parodę, kad moters įvertinimas įvairiais laikais didele dalimi priklausydavo nuo tuometinės kultūros bei filosofijos. Jei čia, tuos dalykus kuriant, atsirasdavo vyro persvara, tai aišku, kad vyras tuo pačiu apspręsdavo ir moters buvimo prasmę bei jos paskirtį. Taigi bet kokio laikotarpio pažiūra į moterį daugiausia ir būdavo vyro pažiūra į ją, o ne pačios moters į save. Moteris vyro pažiūrą tik imdavo dėmesin ir stengdavosi prie jos prisitaikinti, tiesa, ne visada būdama dėl to laiminga.

     Galėdavo būti ir kitokių atsitikimų, būtent, kad vyras laikydavo moterį savo iškaba. Jos grožis, jos papuošalai, jos rūbai turėdavo rodyti vyro pasisekimą. Taip daro vadinamieji playboys.

     O automobilių fabrikantai reklaminiuose paveiksluose šalia automobilių pastato dar ir elegantišką moterį. Jie pastato vieną šalia kito du dalykus, kuriais vyras gali gerai "važiuoti". Tačiau moteris čia jau atsistoja ne kaip asmuo, o kaip priemonė, kaip daiktas.

Skaityti daugiau:

“DIEVO ŽODIS” IR SENASIS TESTAMENTAS

ANTANAS L. RUBŠYS

     Senasis Testamentas yra pirmoji krikščionių Šventraščio dalis. Šventraštis — Dievo Žodis. "Pasinaudodamas žmonėmis, Šventajame Rašte Dievas kalba žmonių kalba".1 Dievo Žodis, išreikštas žmonių lūpomis ir surašytas žmonių rankomis, yra tapęs panašiu j žmonių žodžius.2

    Dievas žmogui yra "Šviesa Tamsoje", nes prieinamas ir tolimas, išganąs ir teisiąs, atlaidus ir teisingas. Toks yra ir Dievo Žodis: prieinamas — panašus į žmonių žodžius ir tolimas — kalba apie įvykius praeityje; išganąs — yra tikėjimo iššūkis, — ir teisiąs, — kelia žmogaus pasimetimą "nuodėmėje";3 atlaidus, — rodo Tėvą, laukiantį "nuodėmėje" pasimetusio grįžimo,4 — ir teisingas, — įsakmiai teigia, kad žmogaus nuosprendis neša atsakomybę už pasekmes.

     Šventraštis naujoje liturgijoje girdimas dažniau negu anksčiau. Šv. mišiose yra net trys skaitymai iš Šventraščio. Ką girdime, Senojo Testamento skaitymų klausydamiesi? Dievą kalbant? Žmones, tai yra, žydus, kalbant? Klausantis Senojo Testamento, daug kas ausis rėžia: svetimi vardai, svetimos vietovės ir svetimi įvykiai. Ar nevertėtų vietoje Senojo Testamento skaityti savus raštus? Valančių, Baranauską, Vaižgantą, Maironį, Brazdžionį? Lietuvos istoriją su partizanų prisiminimais bei poezija? Kokia ten nauda skaityti ar klausytis ištraukų iš Senojo Testamento Kunigų, Karalių bei Kronikų knygų?

     "Bažnyčia visuomet gerbė dieviškąjį Raštą, kaip ir Viešpaties Kūną. Ypač liturgijoje ji nesiliauja ėmusi ir dalijusi tikintiesiems gyvenimo duoną nuo Dievo žodžio ir Kristaus Kūno altoriaus".5 Taigi šv. mišiose Šventraščio ištrauka skaitoma, lygiai kaip ir pakonsekruota ostija dalinama, tikėjimui maitinti. Duonos, o ypač geros, žmogui reikia ir retai kas jos vengia. Šv. mišiose tariama "Amen!" ("Taip, tikiu!"), atsakant į tikėjimo "Kristaus Kūnas" iššūkį. Ana duona, kuri buvo "žemės ir žmogaus darbo vaisius" yra tapusi "gyvybės duona", kuri nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę",0 kitaip sakant, pats Jėzus Kristus. Šv. mišiose skaitytojas baigia skaitymus iš Šventraščio su "Girdėjote Viešpaties Žodį", o klausytojai atsako: "Dėkojame Dievui" arba: "Šlovė tau, Kristau!" Nesakoma "Amen!" ("Taip, tikiu!") į Valančiaus ar Brazdžionio žodžius, kaip sakoma '"Amen" į Dievo Žodį Šventraštyje. Jie, tiesa, mums yra labai reikalingi, — reikalinga ir mėgstama duona, — jų dėka švenčiame savo lietuviškumą. Šventraščio žodžiai yra paties Dievo Žodis, kuriame "Dievas kalba žmonių kalba",7 lygiai kaip ir Altoriaus Duona, kurioje Dievas duoda pats save. Einame į šv. mišias ir dėl Dievo Žodžio, ir dėl Kristaus Kūno, kad atsakytume "Taip, tikiu!" į tikėjimo paslapties iššūkį: "Viešpatį Jėzų, paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums nuteisinti".8

Skaityti daugiau:

ŽMOGAUS IR KRIKŠČIONIO DIDYBĖ

ALFONSAS GRAUSLYS

3. KRIKŠČIONIO DIDYBĖ

     Regis B. Pascal yra pasakęs, kad "žmogus be galo perauga žmogų". Tie žodžiai gali būti taikomi tokiam žmogui, kuris savo genialumu išsiskiria iš milijoninių minių, arba tokiam, kuris savo tobulumu nugali žmonėse viešpataujančias ydas: savimeilę, puikybę, gašlumą, tingumą ir t.t. Tačiau atrodo, kad šis posakis visu savo pilnumu tegali būti taikomas tikrai savo stoviu besirūpinančiam krikščioniui, kuris Dievo malonės dėka buvo iškeltas į tokią didybę, kuriai nėra lygios pasaulyje.

     Pirmaisiais krikščionybės amžiais tą krikščionio didybės sąmonę ugdė apaštalų parašyti laiškai, evangelijos ir kiti raštai. Jų, ypač šv. Pauliaus laiškų, tvirtinimu, tos didybės pagrindas yra ypatinga pakrikštytųjų artimybė Kristui. Tai artimiausia artimybė, kuriai visos kitos artimybės žemėje (pvz. vaiko artimybė motinai ar vedusiųjų tarpusavio artimybė), palyginus su krikščionio artimybe Kristui, tėra tik tolimybės.

     Ši tiesa apie pakrikštytųjų ypatingą artimybę Kristui sudaro vieną svarbiųjų kai kurių šv. Pauliaus laiškų temą. Ši tema mums leidžia kalbėti apie šio apaštalo mistiką ir jį jungti į pačių didžiųjų krikščionybės mistikų eiles. Nenuostabu, kad daugelis sielų, besiilginčių savo krikščionybės pagilinimo, su didele meile, vis iš naujo įsimąstydamos, įsijausdamos, įsigyvendamos į jo laiškus, vis giliau leido šaknis į krikščionybės mokslą ir dvasią.

     Kiekvienas, kad ir pirmą kartą atidžiai skaitantis šiuos laiškus, negali nepastebėti dažnai ten vietininko linksnyje kartojamo žodžio — Kristuje. Tuo žodžiu apaštalas nori pasakyti, kad krikščionis per Kristų perkeliamas į kitą dvasinę atmosferą, kurioje Kristus ir jo dvasia duoda gyvenimui naują toną bei apsprendžia visą jo buvimą ir elgesį. Šią atmosferą gal geriausiai galima nusakyti paties šv. Pauliaus žodžiais apie save: "Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus" (Gal. 2, 2); "man gyvenimas — tai Kristus" (Fil. 1, 21); "visa laikau nuostoliu, palyginus su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų ir būčiau jame" (Fil. 3, 8-9).

     Norėdamas, kad krikščionys tą artimybę su Jėzumi Kristumi brangintų ir jos rūpestingai laikytųsi, šv. Paulius pristato jiems Kristų kaip centrą, apie kurį jie, palydovai, turi suktis. "Per jį jūs praturtėjote visu kuo" (1 Kor. 1, 5). "Garbė Dievui... kuris palaimino mus Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje (Efez. 1, 3). "Visa juo laikosi" (Kol. 1, 17). "Jūs visa pilnai turite jame" (Kol. 2, 9).

Adomas Galdikas Pavasaris

Skaityti daugiau:

ADOMAS GALDIKAS (1893-1969)

     Adomas Galdikas yra vienas žymiausių mūsų dailininkų. Jis turėjo nemažos įtakos jaunesniems tapybos bei grafikos meistrams tiek Lietuvoje, tiek ir išeivijoje. Tur būt, nedaug lietuvių dailininkų yra turėję tokį puikų pasiruošimą savo profesijai, kaip dail. Galdikas. Meną jisai studijavo Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje.

 

     Savo žinias stengėsi perduoti ir jaunesniajai mūsų dailininkų kartai, 1923-1940 m. būdamas Kauno Meno mokyklos grafikos studijas vedėjas ir 1940-1944 m. Kauno Taikomosios dailės instituto profesorius. Antrojo didžiojo karo metu pasitraukęs į Vokietiją, 1946-1947 m. buvo Ecole des Arts et Metiers Freiburg i Br. profesorius. 1947-1952 m. gyveno Paryžiuje. 1952 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Niujorke. Jis čia gyveno iki savo mirties 1969.XII.7.

Skaityti daugiau:

JĖZUITAI NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

BR. KRIŠTANAVIČIUS, S.J.

XVI. PROVOKATORIAI IR SEKLIAI

     Nepaisant didelės T. Jono Kipo ir prezidento Antano Smetono draugystės, saugumo departamento agentai sekė tėvų jėzuitų darbus ir kartais paspęsdavo jiems pinkles. Kiek galima atkurti tuos įvykius iš gyvų liudininkų ir esamų dokumentų, atrodo, kad tas slaptosios policijos darbas prasidėjo 1932 m. ir tęsėsi keletą metų.

     1932 m. liepos 17 dieną Kaimo Vyrų Apaštalavimo nariai surengė vyrų šventę ir aplankė Baptus, kur tą dieną buvo steigiamas naujas Maldos Apaštalavimo skyrius.1 Su Kauno vyrais važiavo T. Jonas Paukštys, o Bajėnų V. A. narius palydėjo kl. E. Petrelevičius ir kl. Br. Krištanavičius. Pasibaigus pamaldoms bažnyčioje, Kauno, Baptų ir Bajėnų V. A. nariai pasuko į netoli esantį miškelį ir ten, užkandę kas ką turėjo, pradėjo dainuoti ir sakyti kalbas. Pakalbėjus T. Paukščiui, kl. Petrelevičiui ir porai Vyrų Apaštalavimo narių, paprašė žodžio ir vienas jaunas vyrukas, kuris palengva savo kalbą nukreipė prieš vyriausybę. T. Paukštys tuojau nutraukė jo kalbą ir davė žodį kitam. Tačiau ir šis pradėjo kalbėti prieš valdžią ir, prašomas T. Paukščio, kad nepolitikuotų, nenorėjo nutilti. Tada patys vyrai nutraukė jo kalbą, ir šis, gerokai paraudęs, prisijungė už krūmų prie savo kolegų, jų buvo trys. T. Paukštys apklausinėjo keletą vyrų iš Kauno, ar šie trys "svečiai" jiems buvo pažįstami. Niekas jų anksčiau nebuvo sutikęs, visi buvo svetimi. Neatpažino jų nei Baptų, nei Bajėnų vyrai. Tada T. Paukštys pasakė klierikams, kad tie trys "svečiai" bus tikriausiai slaptosios policijos agentai, atsiųsti išprovokuoti ir sukompromituoti Vyrų Apaštalavimą. Iš tiesų, tie trys vyrai, nieko nepešę V. A. būryje, tuojau nuo jo atsiskyrė ir kažin kur dingo.

     Tą pačią vasarą Bajėnuose atostogavo ir klierikas Balys Laukaitis, kuris ten pat greitai susidraugavo su Kimza ir rudeniop papuolė į slaptosios policijos paspęstas pinkles. Balio Laukaičio avantiūra jau buvo aprašyta "L. L." 1974 m. 88 p. Nėra abejonės, kad Kimza pasiliko ir toliau slaptosios policijos tarnyboje, nes kai B. Krištanavičius 1934 m. vasarą latviui Petrui Cirsiui, norinčiam stoti į jėzuitų ordiną, rodė Kauno miestą ir prisiartino prie saugumo departamento rūmų, iš jų išėjo Kimza ir, pamatęs jėzuitą klieriką, paraudo ir nuleido galvą.

Skaityti daugiau:

“THE EXORCIST”, PSICHINĖS LIGOS IR VELNIO APSĖDIMAS

KĘSTUTIS TRIMAKAS

     Ne per seniausiai teko susidurti su labai stipriu ir dramatišku blogio atvaizdavimu, kokio dar nebuvo tekę užtikti nei knygos puslapiuose, nei kino ekrane. Įspūdis pritrenkiąs, bet ne paraližuojąs; sunkiai išblėsinamas, bet ne persekiojantis. "The Exorcist" (Egzorcistas) — toks knygos pavadinimas. Tai knyga, prieš kiek laiko tapusi viena labiausiai perkama ir skaitoma. Pagal knygą susuktas filmas greitu laiku tapo kino istorijoj vienu labiausiai žiūrimu filmu.

TURINYS

     Kino artistės Chris MacNeal dvylikametės dukters ramias dienas sukrečia keisti reiškiniai. Pradžioj lyg nekaltai, lyg iš smalsumo panaudojus okultistinę lėkštę, atsiduria savo vaizduotės ar antgamtinės jėgos įtakoj. Tampa psichine ligone ar Piktojo apsėstąja. Nesukalbama, svaičiojasi keiksmais ir kaltinimais, vemia ir dega neapykanta visiems kitiems. Su nepaprasta jėga nusuka sprandą ir išmeta pro langą savo motinos meilužį — filmų direktorių Dennings. Nuodugnūs medicininiai ir psichiatriniai išegzaminavimai nenurodo jokios natūralios priežasties. Neišaiškinti lieka ir kiti reiškiniai jos miegamajame: bildesiai, baldų judėjimas, spiegiantis šaltis. Psichiatras pasiūlo "atgyvenusius" egzortus, kaip paskutinę priemonę, kuria jis pats netiki. Tikėjimui ir antgamtiniams pasireiškimams abejingas jėzuitas psichiatras-kunigas tėv. Karras ištiria mergaitę ir perduoda vyskupui faktus, kurių šviesoj leidžiama atlikti egzortų apeigas. Egzorcistas tėv. Merrin miršta širdies smūgiu. Jam padėjęs tėv. Karras kviečia velnią į save ir, iššokdamas pro langą, žūsta. Tuo pat metu mergaitė pasveiksta.


Adomas Galdikas Kompozicija Nr. 3

BLOGIO ATVAIZDAVIMAS

     Blogis dažnai slepiasi po gražumo kauke — iš to pagunda. Bet blogis be priedangos yra biaurus. "The Exorcist" veikale blogis yra atveriamas visu savo baiurumu: aplinkos užteršimu, šiurpą sukeliančiu elgesiu, blogio pastangomis žmones visiškai nužmoginti.

Skaityti daugiau:

MINTYS, PERSKAIČIUS “KAS YRA ALCOHOLICS ANONYMOUS?”

ANONIMINIS ALKOHOLIKAS

     Esu lietuvis alkoholikas, suradęs blaivybę, lankydamas Alcoholics Anonymous. Su įdomumu perskaičiau apie Alcoholics Anonymous straipsnį šių metų "Laiškų Lietuviams" pirmame numeryje. Čia norėčiau papildyti kai kurias mintis, pateiktas minėtame straipsnyje. Papildymai ribosis daugiausia savais išgyvenimais, ypač nuo nustojimo gerti.

     Alcoholics Anonymous (AA) man padėjo ir padeda būti blaiviu ta prasme, kad mane išmokė gyventi be alkoholio. Šiandien man jau nereikia dėl vienos ar kitos priežasties griebtis stiklelio. Aš jau galiu gyventi normalų gyvenimą, auginti šeimą, dirbti, priimti kritiką ir t.t., nesigriebdamas nei alkoholio, nei protą apdūminančių vaistų. Geriant visa tai buvo labai sunku arba visai neįmanoma. Taip pat šiandien nejaučiu to impulso grįžti prie alkoholio, kurį tada turėjau. Kartas nuo karto prabėga "girtos mintys", bet jos neiššaukia didesnės pagundos pasigerti.

     Kaip tas galvosenos persiorientavimas įvyko, nežinau. Pirmiau man tai labai rūpėjo, nes nenorėjau priimti nesuprantamos programos, bet man buvo pasakyta, kad neturiu analizuoti, o įgyvendinti. Šiandien analizavimas man nėra aktualus. Svarbu tik tai, kad persiorientavau, prašydamas Dievo pagalbos, lankydamas AA susirinkimus, bendraudamas su AA nariais ir kasdien bandydamas įgyvendinti AA principus. Visa tai vykdydamas, aš dar turiu laiko savo asmeniškiems darbams, pomėgiams, socialiniam bendravimui. Apie tai pirmiau galėdavau tik svajoti, bet niekad neturėdavau laiko.

     Straipsnyje buvo pateiktas įdomus klausimas: ar AA reikia lankyti visą gyvenimą? Man į šį klausimą buvo trumpai drūtai atsakyta: ne! Susirinkimus reikia lankyti tik tol, kol nori būti blaivus. Man buvo patarta AA lankyti 30 dienų, o paskui, jei man nepatiks, galėsiu grįžti atgal, iš kur atėjau. Tuo atveju, jie garantavo, mano sielvartas bus vėl man grąžintas. Tai teko patirti, nes kai tik nustodavau lankyti susirinkimus, grįždavau į smuklę, ir mano bėdos būdavo "sugrąžintos".

Skaityti daugiau:

SU ŽMOGIŠKOM SILPNYBĖM, BET NEMARI

JUOZAS PRUNSKIS

     Kardinolo Mermillod antkapyje yra įrašyti šie reikšmingi žodžiai: "Dilexit Ecclesiam" (Mylėjo Bažnyčią). Nors Bažnyčia, būdama žmonių junginys, turi ir žmogiškų silpnumų, bet ji yra dieviškos kilmės — Kristaus įsteigta. Ji daug yra pasitarnavusi kultūrai, ypač dvasios kultūrai, bet ir dabar yra nepakeičiamas kultūrinis ir moralinis ramstis, nekalbant jau apie jos, kaip religinės tiesos nešėjos, vaidmenį. Tad meilė Bažnyčiai turi būti įrašyta ne tik antkapiuose, bet ir dabarties žmogaus širdyje.

     Didįjį airių kovotoją už laisvę Danielių O'Connellį kartą vienas anglas parlamente pavadino popiežininku. O'Connellis atsiliepė, kad tas pravardžiavimas jo neįžeidžia, o teikia net garbę, nes popiežiaus vardas primena nenutraukiamą eilę, vedančią iki apaštalų ir Kristaus, o anglikonų tikyba teveda iki karaliaus Henriko VIII.

     Tiesa, Bažnyčia yra pergyvenusi ir triumfų, ir labai sunkių dienų. Vienu metu sultonas Saladinas nusiuntė popiežiui Pijui II tokią žinią:

     —    Aš vykstu Šv. Petro bažnyčią paversti mečete.

     Į tai Pijus II atsiliepė:

     —    Laivas gali būti audros blaškomas, bet jis neskęsta.

     Istorikas Macauly, aptardamas Von Rankės knygą "Popiežių istorija", rašė:

     —    Nėra ir nebuvo žemėje žmonių visuomeninio darbo, kuris tiek nusipelnytų susidomėjimo, kaip Bažnyčia... Neišliko jokia kita institucija, kuri siektų tuos laikus, kai aukų dūmai rūko iš Panteono ir kai leopardai bei tigrai riaumojo Flaviano amfiteatre. Garsiausieji karališkieji namai yra tik iš vakar dienos, palyginus su Bažnyčia. Nėra ženklų, kad jos ilgo dominavimo pabaiga artėtų. Ji matė pradžią visų vyriausybių ir visų tikybinių junginių, kurie pasaulyje egzistuoja, ir mes neturime užtikrinimo, kad ji nematys ir jų visų pabaigos. Ji buvo didi ir gerbiama pirmiau negu saksai įkėlė koją į Britaniją, pirmiau negu frankai perėjo Reiną, kai dar graikų iškalba žydėjo Antijochijoje, kai dar stabai buvo garbinami Mekoje. Ji galės egzistuoti nesumažėjusiu gyvastingumu ir tada, kai koks nors keliautojas iš Naujosios Zelandijos plačių tyrumų sustos ties sulūžusio Londono tilto arka škicuoti Šv. Pauliaus bažnyčios griuvėsių...

Skaityti daugiau:

“Jėzaus sąjūdis"

Irena Kairytė

     Paskutiniuoju metu gan dažnai tenka skaityti spaudoje, matyti televizijoje ar nugirsti kalbant apie neįprastą apraišką, surištą su Jėzaus vardu. Šiuo reiškiniu, kaip negirdėta ir nauja religine sąvoka, yra nemažas susidomėjimas.

     Susiduriant su šių dienų populiariąja muzika, galima pastebėti, kad jos dalis yra parašyta religinėmis temomis. Milijonai muzikos plokštelių buvo išpirkta, kai pasirodė "Jesus Christ Superstar". Vėliau to paties vardo muzikinis pastatymas buvo paruoštas scenai, ir minios rinkosi jo pažiūrėti. Šių įvykių stebėtojai iškėlė įdomų faktą, kad dar neseniai religiniai reiškiniai buvo laikomi atgyvenę ir greitai turį išnykti, o šiuo metu daugelis, ypač jaunimo, yra religija susidomėję. Taip pat yra žinoma, kad universitetuose religijos kursų klauso daugiau studentų, nors jų motyvai gal ir yra skirtingi nuo anksčiau studijavusiųjų.

     Apie šias naujas apraiškas yra daug rašoma. Yra daug didesnių ar mažesnių leidinių. Vienas tokių laikraštėlių pasiekia net milijoną egzempliorių. Taip pat galima matyti ant automobilių prilipintų šūkių arba prie jaunimo krūtinės prisegtų ženkliukų su užrašu: "Jėzus tave myli".


A. Galdikas   Pavasaris eina

     Pastebimas labai didelis susidomėjimas Rytų religijomis, joga, Len, Budos mokslu, transcendentine meditacija. Galima išgirsti apie keistus kultus, kurių vienas yra demonų garbinimas. Visa tai rodo ypatingą nusiteikimą, labai jaučiamą šiame krašte.

     Šiame straipsnelyje norėčiau paliesti vieną šių dienų sąjūdį, vadinamą įvairiais vardais: Jėzaus sąjūdis (Jesus Movement), Jėzaus Keistuoliai (Jesus Freaks), Jėzaus revoliucija, Dievo vaikai (Children of God). Kyla klausimai: kodėl tas sąjūdis atsirado, kas jame dalyvauja, kur ir kaip jis veikia?

Skaityti daugiau:

Seksas dabarties mitų Panteone

A. Paškus

     Čia spausdiname dalį kun. dr. A. Paškaus paskaitos, skaitytos studentams. Iš paskaitos yra išleisti kai kurie terminai, sakiniai ar aprašymai, kurie mūsų vyresniosios kartos skaitytojams galėtų "rėžti" ausis. Jaunimas, be abejo, tokius dalykus priima labai ramiai, nes amerikiečių spaudoje (taip pat ir katalikiškoje) šios rūšies klausimai nagrinėjami labai atvirai ir paprastai. Kai kurie vyresnieji prie to nėra pripratę. Tad jeigu kurį nors tokie dalykai erzina, prašome šio straipsnio neskaityti. Nori ar nenori sutikti, lytinės srities klausimai šeimose yra labai aktualūs; nuo jų supratimo, nuo vienokio ar kitokio jų išsprendimo dažnai priklauso šeimos vienybė ir laimė. Tad manome, kad šiuos klausimus kartais panagrinėti yra labai naudinga.

     Kai kam nepatiks ir čia vartojamas žodis "seksas". Juk tai nelietuviškos kilmės terminas. Tačiau be jo ateityje mums, tur būt, bus neįmanoma išsiversti, nes gero grynai lietuviško atitikmens neturime. O pagaliau juk jau seniai vartojame šios šaknies būdvardžius "seksualinis", "seksualus", tad nebus didelio nusikaltimo, jeigu iš jų pasidarysime ir daiktavardį.

Redakcija

     Dabarties mitų Panteone seksui užleista viena pačių reikšmingiausių vietų. Ten, lyg graikiškasis Olimpas, jis skęsta tikrų ir netikrų mitų miglose. Ten, toje Olimpo viršūnėje, sukasi amžinasis mitų mirties ir gimimų ratas. Tikrovės šydui prasiskleidus, nyksta vieni, bet ant jų trąšios dirvos gimsta nauji. Vieni ir kiti, gyvieji ir mirusieji, tikri ir klaidingi mitai skleidžia žmogaus elgesį bei jo asmenybės augimą įtakojančias jėgas. Vienos tų jėgų žmogų skurdina, kitos — tvirtina. Vienos jį kreipia nykimo, o kitos — augimo kryptimi. Kad tų priešingų srovių verpetuose nepaskęstume, reikia įžvalgios kritikos šviesa pasklaidyti Olimpą supančius rūkus. Užtat, eidami painiais seksualinių mitų labirintais, ir pabandysime skirti tikrovę nuo iliuzijų, klaidinguosius mitus nuo tikrųjų.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ

ŠIS TAS IŠ LIETUVOS KINEMATOGRAFININKŲ VEIKLOS

     Šį pavasarį Vilniuje vyko IV-sis Lietuvos Kinematografininkų sąjungos suvažiavimas, kuriame buvo aptarti praėjusiojo penkmečio darbai ir išklausyta papeikimų, "kad kūryba vis dar neatitinka visų partijos reikalavimų".

     Per prabėgusį penkmetį Lietuvos kino studijoje sukurta 16 meninių, 2 televizijos, 63 dokumentiniai, 55 mokslo populiarinimo ir užsakytinės juostos, 9 reklaminiai filmai ir 234 kino žurnalai.

     Meninius filmus Lietuvos kino studija pradėjo gaminti prieš 15 metų. Paskutiniojo penkmečio yra 16 meninių filmų juostų. Šešios jų — praeities temomis (tolimosios ir artimesnės istorijos įvykiai): "Tas prakeiktas nuolankumas", "Akmuo ant akmens", "Herkus Mantas", "Vyrų vasara", "Žaizdos žemės mūsų", "Jausmai". Iš likusiųjų 10 juostų, dvi yra skiriamos vaikams — "Gražuolė" ir "Naktibalda", dvi jaunimui — "Kai aš mažas buvau" ir "Maža išpažintis", kitos nagrinėja suaugusiųjų problemas.

     Apie dokumentinius filmus, jų režisierius, dailininkus ir operatorius jau esame ne kartą rašę "L. Lietuviams". Paminėtina, kad š.m. pradžioje debiutavo naujas lietuviškas dokumentinis filmas "Maratonas balne" (autoriai — V. Starošas ir R. Šilinis). Filmas pasakoja apie praėjusių metų dviračių lenktynes Praha - Varšuva - Berlynas; yra trijų dalių ir spalvotas.

(Lit. ir Menas", Nr. 10 ir "Gimtasis kraštas". Nr. 6, 1974)

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

PRIEVEIKSMIŲ VARTOJIMO KLAIDOS

     MINTIJAI nevartotina vietoj atmintinai. Pvz.: Šį eilėraštį reikia mintinai ( = atmintinai) išmokti. Atmintinai reiškia "turėti atmintyje, sakyti iš atminties". Mintinai reikštų "atlikti kokį nors veiksmą mintimis, mintyse". Pvz.: Aš mintinai (t.y. mintyse) suskaičiavau, kiek čia dalyvavo žmonių. Aš mintinai (t.y. mintimis) peržvelgiau visą savo praėjusį gyvenimą.

     NEIŠPASAKYTAI dėl blogos darybos taisytinas į neapsakomai. Pvz.: Buvo neiš-, pasakytai (= neapsakomai) gražūs rudens vakarai.

     NEUŽILGO yra grynai slaviškos darybos žodis, taisytinas į netrukus, tuoj, greitai. Pvz.: Palauk, neužilgo (= netrukus, tuoj) aš ateisiu.

     PILNAI yra nevartotinas vietoj kaip reikiant, gerai, visiškai. Pvz.: Jis sugrįžo pilnai (=kaip reikiant, gerai) pailsėjęs. Tėvas pilnai (=visiškai) pritarė sūnaus planams.

     SEKANČIAI daugelis vartoja, nusižiūrėję į rusų ar vokiečių kalbą, vietoj taip, šitaip, tokia eilės tvarka ir pan. Pvz.: Į valdybą buvo išrinkti sekantys (=šie) asmenys, kurie pareigomis pasiskirstė sekančiai (= kurie taip pasiskirstė pareigomis). Dalykai programoje išdėstyti sekančiai(=šitaip, tokia eilės tvarka).

     SENAI ir SENIAI yra du skirtingi prieveiksmiai. Pirmasis nusako tam tikrą subjekto požymį, pvz.: Jis senai (=t.y. kaip senis) atrodo. Jis senai (t.y. kaip senis) nukalbėjo. Antrasis žymi laiką, pvz.: Seniai, labai seniai gyveno diedukas ir bobutė.

     VISO — iš viso. Pvz.: Viso (=Iš viso) susirinkime dalyvavo apie 50 žmonių. Viso (= Iš viso) surinkta tūkstantis dolerių. Lietuvių kalboje kilmininkas vienas nėra linkęs prieveiksmėti. Dažniausiai jis prieveiksmėja su prielinksniais, pvz.: be galo, iš tiesų, iš lėto, iš tikrųjų, iš viso ir t.t.

Skaityti daugiau:

FILMAI

JEREMIAH JOHNSON

     Paskutiniuoju metu filmų pasaulyje yra sėkmingai iškilęs gražios išvaizdos, talentingas aktorius Robert Bedford. Filmas, kuriame jis beveik “solo” pasireiškia, yra “Jeremiah Johnson”, vaizduojąs drąsuolį klajoklį po plačiuosius laukus, kalnus ir miškus, kur jis randa nuo pasaulio atsiskyrusi meškų medžiotoją, o taip pat ir vienišas naujų gyventojų sodybas. Tie gyventojai yra įsibaiminę žudančių ir deginančių indėnų. Vienos jų išžudytos šeimos berniuką jis paima auginti. Jis patenka 5 krikščionių indėnų tarpą. Jie yra ramūs, kalba prancūziškai, bent jų vadas, kurį Johnson gausiau apdovanoja ir už tai laimi jo dukrą, beveik prievarta jam įperšamą už žmoną. Deja, ir ji su 5sūnytuoju berniuku indėnų nužudoma. Dabar jis pats atkakliai puola indėnus, ir daugelis krinta nuo jo rankos. Filme nėra kokių nors nepadorumų. Režisierius Sidney Pollack filmo slinktį sukombinavęs sėkmingai pagal John Milius (lietuvis?) ir Edward Anhalt scenarijų. Muzika — J. Rubinstein ir Mc-Intire.

MAN ON THE SWING

     Tai vienas iš labiausiai intriguojančių filmų. Žiūrovas su dideliu susidomėjimu seka filmo slinktį, norėdamas patirti, kas toliau bus ir kuo užsibaigs, ir net pabaigoje negauna atsakymo į visus jį taip sudominusius klausimus. Šis Paramount gamybos filmas užsitęsia 109 minutes ir sukasi apie nužudymą mergaitės, kurios lavonas rastas jos autombily prekybos centre. Policijos vadovas Lee Tucker, kurį čia labai talentingai vaidina Cliff Robertson, uoliai stengiasi nusikaltimą išaiškinti, įtraukdamas ir kitus nuovados tarnautojus.

Skaityti daugiau:

ATGARSIAI

APIE “MEILIĄ ŽMONA”

    Perskaičiusi dr. Rubin straipsni “Meili žmona” (“L.L.”, Nr. 3, 1974), pirmiausia pagalvojau, kad jis susilauks stiprios skaitytojų (ypač moteriškosios giminės) reakcijos. Mano nuomone, straipsnio mintys (su nedidelėm išimtim) yra labai teisingos. Visos moterys turėtų ne tik jas atidžiai perskaityti, atmintin susikrauti, bet ir sąžiningai jomis vadovautis kasdieniniame gyvenime. Tada tikrai mažiau girdėtume moteriškų dejonių, kad “mano vyras manęs nemyli” ir vyriškųjų — “mano žmona manęs nevertina ir nesupranta”. . .

    Tačiau dėl kai kurių straipsnio teigimų vertėtų pasiginčyti. Pirmiausia užkliūva tvirtinimas, kad vyras žmonoje ieško tik ‘“geros mamos”. Čia lygiai toks pat naivus pasakymas, kaip kai kurių moterų tvirtinimas, kad visi vyrai — niekad neišaugę iš mažo berniuko, kuris slepiasi net po ūsais ir žilais plaukais. Vyro-žmonos santykiuose negali būti kažkoks mamos-sūnelio santykių tęsinys, o dviejų užaugusių ir subrendusių žmonių bendravimas, pagrįstas tarpusave meile (jausmine ir fizine) bei pagarba. Tikiu, kad jaunesniosios kartos lietuvių šeimose jau yra išnykęs galvojimas, jog viskas, kas su seksualiniu bendravimu surišta, yra kažkaip žema ir apie tai garsiai nekalbama, į tai dėmesio nekreipiama, šviesoms degant. Šitaip įpratusi galvoti senesnioji mūsų karta ir, tur būt, niekas jos pakeisti negalėtų, tačiau vidurinioji šeimų karta dar galėtų pasukti sveikesnio galvojimo kryptimi. Panašūs straipsniai šiuo atveju yra ypač naudingi.

    Nenoriu sutikti tik su straipsnio mintimi, kad moteris neturi niekad sakyti vyrui ne, nesvarbu, kokie jos norai ir nuotaikos. Čia vėl prasikiša senoviškasis galvojimas, kad vyras yra viešpats, o moteris — tik jo įgeidžiams patenkinti įrankis. Tarp dviejų besimylinčių asmenų tokia mintis yra tikras vieno ir antro pažeminimas. Tiek vyro, tiek moters (žmonos) norai, nuotaikos ir seksualinis nusiteikimas ar jo stoka šeimoje turi būti gerbiami. Tada vedybiniame gyvenime nebus nei “kankinių”, nei “kankintojų”. Žinoma, atsisakymas turi būti atliekamas su meile, švelnumu ir mandagumu.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

“Laišku Lietuviams” platinimo vajus

    Skelbiame “L. L.” platinimo vajų — konkursą. Bus premijuojamas kiekvienas platintojas, suradęs bent 10 naujų skaitytojų, užsimokėjusių metinę prenumeratą. Premija — 50% prenumeratos mokesčio. Pvz. už 10 naujų skaitytojų platintojas gaus 25 dol. Konkursas baigiasi š.m. gruodžio mėn. 31 d.

“LAIŠKU LIETUVIAMS” KONKURSAS

    Šių metų straipsnio konkurso tema yra laisva, tik rašinys turi tikti “Šeimos” ar “Jaunimo” skyriui. Tad reikia rašyti kokiu nors šeimos ar jaunimo klausimu. Galima rašyti ir beletristine forma. Konkursas baigiasi šių metų gruodžio mėn. 31 d. Už geriausius rašinius bus skiriamos penkios premijos: I — 150 dol. (mecenatės — Jolita ir Vida Kriaučeliūnaitės), II — 100 dol. (mecenatė — Birutė Lieponytė), III — 75 dol. (mecenatas — Vincas Kuliešius), IV — 50 dol. (mecenatė — Stefanija Rudokienė), V — 25 dol. (mecenatė — Ona Kuliešienė).

    Laimėtojams premijos bus įteiktos “Laiškų Lietuviams” 25 metų sukaktuvinio banketo metu 1975 m. vasario mėn. 23 d. Jaunimo Centre.

ATSIUSTA PAMINĖTI

Birutė Pūkelevičiūtė. NAUJŲJŲ METŲ ISTORIJA. “Draugo” romano konkurse premijuota novelė. Viršelis Kazio Veselkos. Išleido Liet. Knygos Klubas 1974 m. 182 psl., kaina 4.50 dol.

NAUJAI IŠLEISTOS BRONIAUS BUDRIŪNO DAINOS. Penkios arijos ir duetas iš operetės “Sidabrinė diena” (žodžiai Anatolijaus Kairio): 1. Prisimenu, 2. Viltie, kur tu?, 3. Pats gražiausias, 4. Aš jaunas vėl. 5. Kažkur toli, toli, 6. Auksiniai lapai. Šio rinkinio išleidimą finansavo dr. Z. Brinkis, V. Dovydaitis, G. Kazlauskas, dr. Z. Kungys, L. Oksas ir Detroito ateitininkai sendraugiai. Kaina 3 dol. 7. Mano meilė (žodžiai Danutės Mitkienės) Kaina 1 dol. Šias dainas išleido B. Budriūno K.L. Fondas, 2620 Griffith Park Blvd., Los Angeles, Cal. 90034.

Į LAISVĘ, 1973 m. gruodis, nr. 59(96). Politikos žurnalas. Leidžia Lietuvių Fronto Bičiuliai. Redaguoja Juozas Kojelis, P. O. Box 34461, Los Angeles, Cal. 90034.

LIETUVIŲ KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA

    Tose iš Lietuvos gaunamose kronikose atvaizduotos lietuvių katalikų kančios ir persekiojimai už tikėjimą. Kunigų Vienybė išvertė į anglų kalbą tris šių kronikų numerius (4, 5 ir 6), norėdama ir svetimtaučius supažindinti su katalikų persekiojimu Lietuvoje. Knygelių galima užsisakyti šiuo adresu: Religinės Šalpos Komitetas, 64-09 56 Rd., Maspeth, N.Y. 11378. Knygelės kaina 1 dol., bet užsisakant bent 5, kiekvienos kaina tik 50 centų.

Skaityti daugiau: