1974 / SAUSIS - JANUARY / VOLUME XXV, NO. 1

KRIKŠČIONIŠKOJI KULTŪRA...    3    Feliksas Jucevičius

EILĖRAŠČIAI    10    Zenta Tenisonaitė

JĖZUITAI NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE (XII)    11    Br. Krištanavičius, S.J.

KAS YRA ALCOHOLICS ANONYMOUS?    16    Pasikalbėjimas

AR KARTAIS NESI ALKOHOLIKAS?    21    Vertimas

100 METŲ NUO CHESTERTONO GIMIMO    22    J. Venckus, S.J.

ŠEIMOS HARMONIJA    25    O. Poškaitienė

TĖVYNĖJE    27    Danutė Bindokienė

KALBA    30    Juozas Vaišnys, S.J.

FILMAI    32    Juozas Prunskis

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONCERTAS    36    Redakcija

LAIŠKAI LIETUVIAMS (Letters to Lithuanians). Published monthly except July and August, when bi-monthly, by the Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Illinois 60636. Yearly subscription $5.00, single copy 50 cents. Second class postage paid at Chicago, Illinois, and additional mailing office.

METAI VEJA METUS — NUOLAT KEIČIASI LAIKAS.

SAKOMA, KAD REIKIA EITI DRAUGE SU LAIKU.

JEI NEISI — ATSILIKSI NUO GYVENIMO.

BET KAŽKOKS IŠMINČIUS TEISINGAI PASAKĖ,

KAD NEUŽTENKA EITI DRAUGE SU LAIKU —

JEIGU SU LAIKU SUSIJUNGSI IR SUSITUOKSI,

TAI NĖ NEPAJUSI, KAI TAPSI NAŠLYS.

JIS TAVE PRALENKS, O TU PASILIKSI VIETOJE.

JEI NORI NEATSILIKTI, TURI LAIKĄ PRALENKTI.

O AR MES PAGALVOJAME, KAS YRA LAIKAS?

FILOSOFAMS LAIKAS YRA JUDESIO MATAS,

SANTYKIS TARP JUDESIO PRADŽIOS IR PABAIGOS.

LAIKAS NEGALI EGZISTUOTI BE JUDESIO,

JIS NEEGZISTUOJA BE GYVENIMO IR VEIKLOS.

TAI AR NE MES PATYS KURIAME LAIKĄ?

AR JIS NE NUO MŪSŲ GYVENIMO PRIKLAUSO?

TAD ŽVELKIM Į ATEITĮ IR PRALENKIME LAIKĄ,

JEIGU NORIM NEATSILIKTI IR BŪTI MODERNŪS!

Rimas Karka    Mergaitė

FELIKSAS JUCEVIČIUS

     Pasirinktąjį klausimą galima priskirti kultūros teologijai. Kaip yra kultūros istorija, kultūros filosofija, taip yra ir kultūros teologija. Teologija remiasi protu ir apreiškimu. Nors nėra krikščioniškojo proto, bet gali būti krikščioniškais principais pagrįstas protavimas. Kadangi kultūros teologija yra pradiniame vystymosi laipsnyje, tai jos ribos, turinys ir metodas dar nėra tiksliai nustatyti. Todėl šios rūšies studija yra reikalinga aiškesnio apibrėžimo. Kultūros teologijos objektas yra kultūra, kurią ji interpretuoja apreiškimo šviesoje. Kaip kultūra apskritai, taip ir krikščioniškoji kultūra išsisako įvairiomis formomis, kurios vienokiu ar kitokiu būdu ir daugiau ar mažiau yra paveiktos vilties evangelijos. Paveikti reikia imti plačiausia prasme, nes gali egzistuoti įvairūs poveikio laipsniai, nuo naujų horizontų atvėrimo iki tiesioginio sąlygavimo. Krikščionybė veikė kultūros raidą, arba protui atverdama, tikėjimui tarpininkaujant, naujas perspektyvas, arba paskatindama valią, malonei padedant, realizuoti sveikus veiklos principus. Šičia kaip tik ir mėginsiu atrasti vilties evangelijos pėdsakus krikščioniškosios kultūros dinamikoje, ir kad tai galėčiau padaryti kiek galint suprantamiau, tai prieš tai sustosiu bent trumpai prie pagrindinių sąvokų.

     Pradedu nuo vilties. Tradicinėje teologijoje viltis, kaip tikėjimas ir meilė, buvo laikoma dorybe, teologine dorybe, kurią gauname iš Dievo, in nobis sine nobis, ir kurios tiesioginis objektas yra Dievas. Tačiau atrodo, kad šitokia vilties samprata ne visai atitinka dabartinio žmogaus egzistencijos dinamiką, ir štai kodėl čia suprasiu viltį ne kaip dorybę, o kaip krikščioniškosios egzistencijos laikyseną. Todėl suprasti krikščioniškąją kultūrą vilties ir nevilties dialektikoje reikš galutinėje analizėje suprasti žmogaus laikyseną Dievo atžvilgiu.

     Su evangelijos paskelbimu viltis priklauso krikščionybės esmei. Jos pagrindinė tema buvo "Dievo karalystė" ar "Dangaus karalystė". Šitoji karalystė virto tikrove su Jėzaus atėjimu. Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: "Žinokite gerai, kad Dievo karalystė yra jūsų tarpe".1 O kai fariziejai apkaltino Jėzų, kad jis išvaro velnius per Belzebubą, tai jis nurodė, jog tai daro Dievo vardu ir pridūrė: "Jei aš išvarau velnius Dievo pirštu, tai Dievo karalystė tikrai pas jus atėjo".2 Todėl nėra jokios abejonės, kad su Jėzaus atėjimu Dievo karalystė tikrai prasidėjo žemėje, ir parabolės nusako tą faktą simboline kalba.3 Jei ji prasidėjo žemėje, tai ir laike. Žiūrint iš krikščioniškojo taško, laikas yra apribotas pasaulio sutvėrimu ir "amžių pabaiga". Todėl Dievo karalystė, kaip įvykis laike arba istorinis įvykis, turi kosmologinę pradžią ir eschatologinę pabaigą.

Zenta Tenisonaitė

ATSIMINIMAI

Visą naktį varpeliai skambėjo.

Noriu miego, užmigt negaliu.
Rodos, grįš vėl, kaip vasaros fėja,
mano sapnas vaikystės dienų.

Sapno akys, kaip žydras miražas.
Pamatau — ir jau sieloj saldu.
Ir palikus pasaulį tą mažą,
vėl keliausiu svajonių taku.

Taip sapnuočiau, sapnuočiau kas naktį,
iki ryto ir saulės varpų.
O pasaulis sau gali apakti
ar prabilti perkūno vardu.

Visą naktį varpeliai skambėjo.
Noriu miego, užmigt negaliu.
Rodos, grįš vėl, kaip vasaros fėja,
mano sapnas jaunystės dienų.

MALDA VANDENIUI KRAŠTE BE LIETAUS

Vanduo! Vanduo!
Meldžiuos aš tau.
Meldžiuos Atlanto vandenynui...
Vanduo, kaip brangusis akmuo...
Meldžiuos ledynams aš
ir geizeriams... nulenkus galvą.

Rankas ištiesusi į debesis,
kartoju maldą upėms, ežerams ir jūrai.
Šventas vanduo! Palaimintas vanduo!
Kaip motina, kaip duona, kaip druska.
Baltijos vanduo! Ir sniegas. Ledas.
Palaimintas, palaimintas vanduo!

BR. KRIŠTANAVIČIUS, S.J.

XII. ŠIAULIŲ REZIDENCIJA

    Tėvų jėzuitų rezidencija Šiauliuose buvo įsteigta 1930 m. Jau 1925 m. T. Andruška galvojo, kad Lietuvos jėzuitų atkuriama provincija negalės klestėti, jei tėvai neįsteigs namų Šiauliuose, kurie anais laikais buvo geras susisiekimo centras ir turėjo apie 30.000 gyventojų. Pinigų tam tikslui jis tikėjosi gauti iš vadinamojo "rašytojų fondo", įsteigto Kaune jau 1924 m. "Rašytojų fondo" įplaukas sudarė parduotų knygų pelnas. T. Andruška norėjo steigti Šiauliuose rekolekcijų namus, bet T. Bley buvo nuomonės, kad tokie namai negalės išsilaikyti, jei nebus sujungti su naujokynu. Jis, matyt, turėjo galvoje prie s'Heerenbergo naujokyno įsteigtus rekolekcijų namus, kuriuos aptarnaudavo naujokai. Bet kai 1929 m. atsidarė Pagryžuvio naujokynas, jam ir kitiems paaiškėjo, kad šie namai neturės užtektinai patalpų rekolektantams. Todėl T. Andruška vėl pradėjo galvoti apie Šiaulius. Jam kilo mintis parašyti Airijos darbininko Mato Talbot biografiją, jei jo užtarimu jis galėsiąs gauti planuojamai Šiaulių rezidencijai 300.000 litų. 1929 m. T. Andruška išvertė jo biografiją ir netrukus susipažino su Agota Puodžiukynaite. Sugrįžusi iš Jungtinių Amerikos Valstybių, ji parsivežė į Lietuvą 65.000 litų. Klausiamas, kaip galėtų tuos pinigus panaudoti Dievo garbei, T. Andruška jai patarė paaukoti pinigus Šiaulių rezidencijos pirkimui. Ji sutiko su sąlyga, jei T. Andruška parūpins jai pragyvenimo šaltinį. Užsitikrinęs dalį pinigų, T. Andruška atsiklausė kan. Stasį Sarapą, ar jis nežinąs Šiauliuose tinkamos jėzuitų rezidencijai nuosavybės. Kanauninkas jam atsiuntė keletą pasiūlymų, kurie T. Andruškai nepatiko. Nuvažiavęs j Šiaulius keletą kartų, jis pats pradėjo ieškoti namų ir surado tą nuosavybę, kurią vėliau nupirko, bet žmonės jam sakė, kad ji neparduodama. Tuokart jis surado dar vieną sklypą, esantį netoli grafo Zubovo parko. Sugrįžęs į Kauną ir sutikęs T. Bley 1930 m. pradžioje, jis jam papasakojo apie savo planą ir gavo provincijolo pritarimą. T. Bley greitai apsisprendė todėl, kad tėvų kapucinų provincijolas iš jo pareikalavo nesteigti rezidencijos Šiauliuose, nes ten ketiną įsikurti tėvai kapucinai. T. Bley jam atsakęs, kad Šiauliuose užteks vietos ir tėvams kapucinams. Nuėjęs pas arkivysk. J. Skvirecką, jis paprašė jo, kad atleistų T. Andrušką iš Kauno Kunigų Seminarijos, nes jis norįs steigti Šiauliuose jėzuitų rezidenciją. Arkivyskupas sutiko. Atsisveikinęs su konfratrais ir kunigų seminarija, T. Andruška 1930 m. liepos 15 dieną išvyko į Šiaulius.1

    Šiauliuose T. Andruška turėjo atlikti du uždavinius. Prašomas seselių širdiečių, jis nuėjo pas gydytoją Domą Jasaitį ir paprašė jų vardu, kad užbaigtų namų pirkimo derybas, nes ir jos norėjo įsikurti Šiauliuose. Atlikęs seselių reikalą, T. Andruška paprašė gydytoją, kad jis ir jam padėtų surasti tinkamą namą tėvų jėzuitų rezidencijai. Gydytojas parodė jam tą patį namą, kurį T. Andruška jau buvo anksčiau suradęs. D. Jasaitis pasisiūlė tą nuosavybę nupirkti ir pradėjo derybas su jo savininku Boleslavu Stankum. Stankus prašė 100.000 litų. Neturėdamas pinigų, T. Andruška pasiūlė Agotai Puodžiukynaitei stoti į seselių širdiečių kongregaciją, duoti joms 15.000 litų, o likusius paaukoti jėzuitų rezidencijos pirkimui.

     Manome, kad alkoholizmo liga yra gerokai palietusi ir lietuvius. Tai yra tikrai rimta liga, kuri griauna ne tik paties alkoholiko sveikatą, bet yra didelė grėsmė ir jo šeimai, ir visuomenei. Jeigu kas ryžtasi išsigydyti iš šios ligos, reikia vieno labai svarbaus dalykonoro. Neseniai teko sutikti vieną lietuvį, kuris labai mėgo stikliuką ir buvo tapęs tikru alkoholiku, tačiau vieną dieną apsigalvojo, pasiryžo, kreipėsi į Alcoholics Anonymous draugiją, prašydamas pagalbos, ir dabar jau nė į burną neima jokio alkoholio. Savo padarytu žingsniu labai džiaugiasi, nes jaučiasi padaręs teisingą posūkį savo gyvenime. Pateikėme jam keletą klausimų, į kuriuos jis čia trumpai atsako.    

Redakcija

     Jūs priklausote Alcoholics Anonymous. Gal galėtumėte paaiškinti, kas tai yra, kas paskatino šią draugiją įsteigti, kada ir kas ją įsteigė ir kokias priemones ji vartoja savo užsibrėžtam tikslui siekti?

     Alcoholics Anonymous (AA) tikslą ir priemones trumpai apibrėžia viešuose susirinkimuose kiekvieną kartą skaitoma preambulė (įvadinė dalis), kurią bandysiu laisvai versti:

     "Alcoholics Anonymous yra vyrų ir moterų draugija, kuri su kitais alkoholikais dalinasi savo patyrimu, stiprybe ir viltimi, siekdama spręsti visų bendrą problemą ir padėti kitiems pasveikti nuo alkoholizmo. Vienintelė sąlyga būti AA nariu yra noras, nustoti gerti. AA nerenka nario mokesčio ir nereikalauja jokio atlyginimo; ji išsilaiko savanoriškais įnašais.

     Alcoholics Anonymous nėra susirišusi su jokia sekta, religija, politine partija, organizacija ar institucija. Ji neina į jokias kontroversijas, ji nei pritaria, nei priešinasi jokiems viešiems disputams. Jos pirmaeilis tikslas yra būti blaiviais ir padėti kitiems siekti blaivumo".

     Alcoholics Anonymous įsteigė 1935 m. birželio 10 d. du alkoholikai Akrone, Ohio. Tai buvo Niujorko biržos valdininkas Bill W. ir Akrono gydytojas, AA narių tiesiog vadinamas Doctor Bob. Juodu abu savaip išgyveno netikėtą dvasinį pabudimą iš ilgai ir katastrofiškai besitęsiančio alkoholizmo. Juodu priėjo išvados, kad alkoholikas gali savo blaivybę pratęsti tik bendraudamas su kitais, norinčiais nustoti gerti alkoholikais. Jų minčiai pritarė ir be galo daug padėjo visam A A sąjūdžiui Niujorko gydytojas William D. Silkworth (nealkoholikas). Jis buvo įsigijęs didelį patyrimą, begydydamas alkoholikus. Jo patarimai bei idėjos besivystančiam AA sąjūdžiui turėjo milžiniškos reikšmės ir svarbos.

     Alcoholics Anonymous kūrimosi, vystymosi ir plėtimosi kelias buvo sunkus, pilnas bandymų ir pasiaukojimo, bet pagaliau išryškėjo šio sąjūdžio abiejų pradininkų pagrindinė idėja, kad praktiškiausias ir sėkmingiausias kelias išlaikyti savo blaivumą yra bendravimas su kitais išblaivėjusiais alkoholikais.

Šis "Laiškų Lietuviams” numeris yra iliustruotas Rimo Karkos fotografijos darbais. Rimas gimė Kaune1943m. liepos mėn.25d. Su tėvais atvykęs į Kanadą, mokėsi Toronte. 1066 m. baigė Toronte odontologiją. Paskui specializavosi Čikagoje.1970m. įsigijo Orthodontics specialybę. Dabar dirba Toronte savo specialybės srityje.

Šalia savo pagrindinių studijų, visuomet domėjosi ir fotografija. Pradėjo fotografuoti, dar būdamas gimnazijoje. Baigęs universitetą, vakarais lankė Ryerson Foto studiją. Dalyvavo su savo fotografijos darbais įvairiose parodose, taip pat ir II Jaunimo kongreso parodoje Čikagoje.

Rimas Karka    Langai

Rimas Karka   Sekmadienio rytą.

Čia pateikiame klausimus, kurie yra naudojami John Hopkins universiteto ligoninėje, Baltimorėje, norint nustatyti, ar pacientas nėra alkoholikas.

1.    Ar dėl gėrimo esi praradęs darbą?

2.    Ar gėrimas kenkia tavo šeimos laimingam gyvenimui?

3.    Ar geri tam, kad būtum drąsesnis su kitais žmonėmis?

4.    Ar gėrimas yra pakenkęs tavo geram vardui (reputacijai)?

5.    Ar išsiblaivęs jautiesi kaltas?

6.    Ar turėjai finansiškų sunkumų dėl to, kad geri?

7.    Ar gerdamas ieškai draugų prastesnėje aplinkoje ir už save žemesnės klasės žmonių tarpe?

8.    Ar gėrimas kenkia tavo šeimos gerovei?

9.    Ar dėl gėrimo sumažėjo tavo siekiai ir užsimojimai?

10.    Ar tau užeina noras gerti kasdien tuo pačiu metu?

J. VENCKUS, S.J.

     Kalbant apie žymų anglų rašytoją Gilbert Keith Chesterton (1874-1936), bus naudinga prisiminti Anglijos religinę padėtį. Iki šešioliktojo šimtmečio anglai buvo katalikai, tik karalius Henrikas VIII 1534 m. atsiskyrė nuo Romos, dėl savo moterystės reikalų susipykęs su popiežium. Karalius norėjo, kad popiežius jam leistų skirtis su žmona Kotryna Aragoniete, Ispanijos princese. Popiežius nesutiko ir negalėjo sutikti, nes jo moterystė buvo galiojanti. Tada Henrikas VIII atsiskyrė nuo Romos ir pradėjo nelegaliai gyventi su Ona Boleyn, pats pasiskelbdamas Bažnyčios galva.

     Pirmiau Henrikas VIII buvo labai uolus katalikas. 1521 m. net buvo parašęs veikalą "Apie septynis sakramentus", kritikuojantį Liuterį. Už tai popiežius Leonas X jam suteikė aukštą titulą "Defensor fidei" (Tikėjimo gynėjas). Tuo titulu dar ir dabar Anglijos karaliai tebesididžiuoja, nors ir nebegina to tikėjimo, už kurį tą titulą gavo. Liuteris į minėtą Henriko VIII veikalą atsakė 1525 m., išvadindamas karalių melagiu, asilu, kvailiu ir kitais viešai net nemi-nėtinais žodžiais. Dėl to, žinoma, Henrikas VIII visą laiką buvo labai nusistatęs prieš vokiškąjį protestantizmą.

G. K. Chesterton

     Anglikonų Bažnyčia, dar vadinama ir "High Church", yra labai artima Katalikų Bažnyčiai, ji tik popiežiaus nepripažįsta Bažnyčios galva. Tarp anglikonų intelektualų yra labai populiarus vadinamasis "Oxford Movement", iš kurio daug kas pereina į katalikus. Čia užtenka paminėti tik du žymius kardinolus: Joną Newman (1801-1890) ir Henriką Manning (1808-1892). Kard. J. Newman pirmiau buvo anglikonų dvasiškis, 1845 m. priimtas į Kat. Bažnyčią. Kard. H. Manning į katalikybę perėjo 1851 m. Jis buvo žymus teologas ir socialinių klausimų žinovas, padėjęs Leonui XIII paruošti encikliką "Rerum novarum". Kard. Manning parodė didelę krikščionišką drąsą, palaikydamas darbininkų streiką Londone 1889 m. Paprastai buvo manoma, kad darbininkų streikus organizuoja tik socialistai, o čia pats kardinolas išėjo ginti darbininkų nuo kapitalizmo.

O. Poškaitienė

     "Laiminga santuoka — loterijos bilietas, kuris išlošė". Ką tuo norima pasakyti? Ar tai, kad laiminga santuoka — tokia reta kaip laimė loterijoje? Šimtai žmonių lošia visą gyvenimą ir nė karto neišlošia. Ar tai reišlda, kad pasisekusių santuokų iš viso nėra?

     Taip tvirtinti būtų neteisinga, ir įskaudintume tuos, kurie meilėje pragyveno ilgą gyvenimą. Tokių porų yra daug. Jaunose harmoniją įžvelgti sunkiau, nes jos dar neatlaikė laiko bandymų. Susidūrus su pagyvenusia laiminga pora, stebina jų santykių — iš pirmo žvilgsnio — paprastumas. (O kas genialu, visada paprasta.) Jokių rafinuotų formų, jokio "vertimosi per galvą" — gyvena vienas šalia kito du mylintys žmonės ir didžiuliu ratu skleidžia aplink save šilimą. Būna, kad tokia pora gerai uždirba, būna, kad vos galą su galu suduria. Laimė, pasirodo, ne piniguose.

     Kaip išgauti iš tokios poros gražaus sugyvenimo paslaptį? Kaip, stebint būsimą partnerį, įspėti savo santuokos ateitį — bus ji laiminga ar tokia, kurioje kankinsis abudu?

     Į santuoką žmogus atsineša visą save — iš namų, iš vaikystės, iš gatvės, iš klasės, iš darbovietės. Atsineša savo žmogiškumą, savo praradimus, smulkias ir dideles ambicijas, aistras, įpročių grandinę. Nereikia prieš susituokiant skaityti jo (ar jos) biografijos — reikia sielos biografijos, kuri atsiveria, kai žmogus mąsto, džiaugiasi, pyksta, verkia, juokiasi, žiūri, skaito, tyli. Tik reikia pačiam matyti ir jausti. Vaidinti galima savaitę, mėnesį, bet juk ir talentingiausias "aktorius" neištvers metų. O ir vaidinti — reikia žinoti, ką, reikia turėti savus gėrio ir blogio kriterijus.

     Kalbėdami apie santuoką, mes sakom jauniems: svarbiausia dvasinis bendrumas. Ir ne visada iššifruojame, iš kokių elementų susideda šita formulė. Galima ją perskaityti labai paraidžiui, galima per siaurai, galima suvulgarinti ar visai ignoruoti, metus skambią frazę: "Bus pinigų — bus ir bendrumas".

Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ

JAPONAI DOMISI LIETUVOS KULTŪRA

     Rodos, lietuvius ir japonus skiria dideli geografiniai, kultūriniai ir rasiniai nuotoliai, tačiau paskutiniu metu yra ryškus domėjimasis lietuvių kultūros apraiškomis Japonijoje, o taip pat ir japonų muzika bei menu Lietuvoje. Štai neseniai teko skaityti (Literatūra ir Menas, Nr. 5, 1973), kad Tokijo ekonomikos kolegijos humanitarinių ir gamtos mokslų žurnalas š.m. aštuntame tome paskelbė Kristijono Donelaičio "Metų" ištrauką — "Pavasario linksmybių" pirmąsias 144 eilutes. Į japonų kalbą jas išvertė minėto universiteto profesorius Ikuo Murata, kuris jau ne kartą yra propagavęs baltų tautų kultūrą bei literatūrą Japonijoje. I. Murata jau anksčiau į japonų kalbą yra išvertęs lietuviškas pasakas "Mildutę", "Eglę žalčių karalienę" ir spausdinęs straipsnių apie lietuvių ir latvių leksikografiją.

     Greta japoniško vertimo žurnale pateikiamas ir kirčiuotas poemos tekstas. Be to, įžangoje supažindinama su mūsų krašto istorija, Donelaičio kūryba, vertimais į kitas kalbas ir kt.

     Kitas japonas Ichiro Kato supažindino Japoniją su M. K. Čiurlioniu. Muzikos leidykla "Chibonsia", kurioje jis darbuojasi, yra parengusi pasaulinės muzikos enciklopedijos naują leidimą svarbiausiomis pasaulio kalbomis. Šią knygą pavesta redaguoti I. Kato, kurio pastangomis joje įdėta išsami M. K. Čiurlionio biografija bei jo kūrybos apžvalga. Tokio pobūdžio knygoje, išleistoje Japonijoje, žinios apie žymų lietuvį pasirodys pirmą kartą (Kultūros Barai, Nr. 9, 1973). I. Kato susidomėjimas Čiurlioniu prasidėjo, kai jam buvo padovanota plokštelės su simfoninėmis Čiurlionio poemomis. Muzika susidomėjo ir jo draugai iš muzikos leidyklos. Pamažu Japonijoje atsirado M. K. Čiurlionio bičiulių klubas, kuris ruošia jo dailės kūrinių reprodukcijų parodas ir muzikos koncertus Japonijos miestuose. Palaipsniui domėjimasis Čiurlioniu išaugo į domėjimąsi pačia Lietuva. Neseniai šis klubas surengė lietuvių muzikos vakarą, kuriame buvo atlikta E. Balsio, V. Barkausko, G. Kuprevičiaus ir kitų kompozitorių kūriniai.

GINTARO MUZIEJAUS SUKAKTIS

     1963 m. Palangoje įkurtas Gintaro muziejus. Pradžioje jis apėmė nedidelį plotą ir teturėjo 478 eksponatų. Šiemet muziejus švenčia 10 metų sukaktį. Jame sukaupta apie 14,800 eksponatų, greta veikia ilgalaikė lietuvių liaudies meno paroda. Muziejų nuo įkūrimo aplankė 1,727,905 lankytojai.

Tiesa,Nr. 246, 1973 m.

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / PatarėjasPROF. PETRAS JONIKAS

KAI KURIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ NETIKSLUS VARTOJIMAS

     ATŽYMĖTI. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Vilnius, 1972) duoda tokią šio žodžio reikšmę: padaryti reikiamą įrašą dokumente. Atrodo, kad tik šia prasme jis ir tevartotinas. Jo reikšmė maždaug yra tokia, kaip angliškų žodžių ar išsireiškimų: to jot down, to note, to mark out. Daugelis jį įpratę vartoti visai kita prasme, pvz.: Rankraštyje atžymėjau tuos žodžius, kuriuos reikia pataisyti. Parodoje buvo atžymėti geriausi dailininkai. Pirmajame sakinyje vietoj atžymėjau reikėtų pasakyti pažymėjau. Antrąjį sakinį turėtume kaip nors kitaip išreikšti, pvz.: Parodoje buvo išskirti geriausi dailininkai. Taip pat galima sakyti, kad jie buvo ypatingai įvertinti arba jiems buvo įteikti specialūs diplomai ir pan.

     BRĘSTI, NOKTI, SIRPTI. Šių trijų veiksmažodžių reikšmės dažnai neskiriamos, bet vertėtų jas skirti. Bręsta rugiai, kviečiai, avižos, žirniai, pupos ir kitokie javai. Noksta vaisiai (taip pat pomidorai) ir uogos, kai sakoma apie jų minkštėjimą, skonio kitimą. Sirpsta tik uogos, kai kinta jų spalva, pvz. raudonėja ar geltonėja.

     DARYTI ir RUOŠTI kartais gali būti vartojami sinonimiškai, bet nevykusiai būtų pavartotas žodis daryti tokiame sakinyje: Ar jau padarei (= paruošei) pamokas?

     GALVOTI ir MANYTI nėra sinonimai. Galvoti reiškia atlikti mąstymo procesą, samprotauti, o manytiturėti nuomonę. Pvz.: Motina galvojo (--manė), kad vaiko nėra namie. Bet: Jam nesisekė galvoti, nes buvo pavargęs. Šiame pastarajame sakinyje žodis manyti, be abejo, visai netiktų.

     GAUTIS nevartotinas gauti, pasidaryti, išeiti reikšme. Pvz.: Čia gavosi (=išėjo) didelis nesusipratimas. Sudėjus du ir tris, gausis penki (= Sudėję du ir tris, gausime penkis). Didelis efektas čia savaime nesigaus ( = Didelio efekto čia savaime nebus, neturėsime). Gautis reiškia atsigauti, atsipeikėti arba vykti, keliauti, bet jis nereiškia kokio nors savaiminio atsiradimo. Šia reikšme jis kartais pavartojamas, nusižiūrėjus į rusų kalbą.

THE EMIGRANTS

     Kai dabar yra tiek maža filmų moraliniu atžvilgiu priimtinų net suaugusiems ir paaugliams, reikia pasidžiaugti tokiu rimtu filmu, kaip “The Emigrants”. Tai švedų gamybos filmas iš švedų gyvenimo. Pradžioje parodoma, kaip švedų ūkininkų šeima kietai dirba, versdama akmenynus ir ruošdama dirvą pasėliams, susidurdama su dideliais sunkumais, turėdama problemų išmaitinti savo narius, ypač kai perkūnija padega klojimą. Vargo spaudžiami, apsisprendžia išemigruoti į Ameriką.

     Ekrane atsiskleidžia sunki kelionė buriniu laivu per okeaną. Blogas maistas, parazitai, ligos daugelį kankina, o senesnį ir mirtin nuvaro. Didelis džiaugsmas, pasiekus Ameriką, bet ir čia dar sunki kelionė primityviu traukiniu, nepatogiu laivu upe, kai net mirusį kūdikį tenka užkasti pakrantės smėlyje.

     Pagaliau pasiekiama vieta, patogi įsikurti. Čia prasidės naujas gyvenimas, kuris bus atskleistas kitame filme, vardu “The New Land”. “The Emigrants” yra iš XIX šimtmečio imigrantų gyvenimo. Išryškina socialinius, ekonominius sunkumus, gausėjančios šeimos vargą, bet drauge ir savitarpę meilę, pasiaukojimą ir net augantį romansiuką tarp paauglių, o taip pat ir į padugnes kritusios moters žmoniškėjimą.

     Pagrindinė filmo aktorė Liv Ullmann ypač atkreipia dėmesį savo gera valdyba. Visai pelnytai ji susilaukė premijos. Pajėgus ir jos partneris Max von Sydow.

Šių metų “Laišką Lietuviams’’ koncertas bus tikrai įdomus. Mūsų muzikos ir dainos mėgėjai jo nekantraudami laukia. Vėl išgirsime Giną Čapkauskienę, kuri su savo koncertais jau yra išvažinėjusi po visą Ameriką ir Kanadą, o šiais metais vyksta į Australiją. Bus įdomu įsitikinti, kokią didelę pažangą per paskutiniuosius metus yra padariusi Nerija Linkevičiūtė, kuriai ne be reikalo šiais metais yra patikėta pagrindinė rolė Čikagos lietuvių, operoje.

Gina Čapkauskienė


Solistės atliks idomių solo kūrinių ir duetų, akompanuojant Alvydui Vasaičiui, kuris šiais metais, šalia Vytauto Marijošiaus, bus Čikagos lietuvių operos dirigentas.

Nerija Linkevičiūtė

Koncertas bus Jaunimo Centre šių metų vasario mėn. 2 d., šeštadieni,7val. vakaro. Pradžioje bus trumpa premijų įteikimo ceremonija. Po koncerto visi kviečiami ten pat pabendrauti prie užkandžių.

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Nijolė Jankutė. NUO DEVYNIŲ IKI PIRMOS. Apysaka jaunimui. Viršeli piešė Nijolė Vedegytė-Palubinskienė. Išleido Akademinė Skautijos leidykla 1973 m. Čikagoje. Finansiškai išleidimą parėmė Vydūno Jaunimo Fondas. JAV LB Švietimo Taryba pripažino šią knygą tinkamą naudoti lituanistinių mokyklų mokiniams. 144 psl., kaina nepažymėta.

Jonas Minelga. KIŠKIO PYRAGAI. Eilėraščiai vaikams. Iliustravo Vanda Aleknienė. Išleido JAV LB Švietimo Taryba 1973 m. Čikagoje. Didelis formatas, daug spalvotų iliustracijų, 70 psl., kaina: kietais viršeliais — 4.50 dol., minkštais — 3.50 dol.

Dr. Pranas Skardžius. LIETUVIŠKI TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ ATITIKMENYS. Išleido Pedagoginis Lituanistikos Institutas 1973 m. Čikagoje. Mecenatas — Lietuvių Fondas. 100 psl., kaina nepažymėta. Kaip pats autorius pratarmėje rašo, šio leidinio “tikslas yra visai kitoks, kaip kokio nors ištiso tarptautinių žodžių žodyno, pvz. 1969 m. išleisto Lietuvoj. Šitame rinkinyje tarptautinių žodžių aiškinimais norima tik geriau paryškinti lietuvišku pakaitų darybą ir reikšmę; tam tikslui tėra parinkti ir tokie tarptautiniai žodžiai, kuriems lig šiol yra sudarytų lietuviškų pakaitų, jau anksčiau vartotų, didžia dalimi ir dabar Lietuvoj vartojamų, bent žodynuose ir kitur. Į visus čia teikiamus žodžius reikia žiūrėti ne kaip į kokius autoriaus siūlymus, bet kaip į medžiagą, kuria skaitytojai gali individualiai pasinaudoti pagal reikalą ir skonį”.

Juozas Kralikauskas. TAUTVILA. Romanas. Išleido Liet. Knygos klubas 1973 m. Čikagoje. Aplankas — Ados Korsakaitės-Sutkuvienės. 206 psl., kaina 4 dol.