68% sakosi tikį Dievu, 22%— aukštesniąja būtybe, bet didelei daugumai dėl to “nei šilta, nei šalta”.
Savaitinis vokiečių žurnalas “Der Spiegei” 1967. XII. 18 pateikia 2037 vokiečių apklausinėjimo davinius, surinktus rugsėjo mėnesį 239 klausinėtojų 154 skirtingose Vokietijos vietovėse. Apklausinėjimo tikslas — sužinoti, ką tiki šių dienų vokiečiai. Manoma, kad atsakiusieji tinkamai atstovauja 39 milijonų vakarų Vokietijos gyventojų įsitikinimus.
Daviniai rodo, kad 97% vokiečių yra krikštyti, 94% priėmė sutvirtinimo arba pirmosios komunijos sakramentus ir taip pat 94% priklauso protestantų ar katalikų bažnyčioms. 86% yra susituokę bažnyčiose. Mažiau pusės eina į bažnyčią bent kartą j mėnesį. Papratę kasdien melstis tik 27%.
Ir evangelikų ir katalikų bažnyčiose darosi neaišku, kur baigiasi tikėjimas, kur prasideda netikėjimas. Ne vienas teologas skiria tikėjimą nuo išpažįstamų tiesų sąrašo; pavyzdžiui, Tuebingeno universiteto dogmatikos profesorius katalikas Gotthold Hasenhuettl sutinka su protestantu Bultmannu, kad tikėjimas yra “iš pagrindų asmens atsidavimas Dievo atsiveriančiam žodžiui. Tikėjimas nėra pirmoj vietoj daugybės tiesų priėmimas”.
Įdomu, kad atskirais atvejais tikintieji ir nepraktikuojantiejį krikščionys yra priėję vienos nuomonės klausimuose, kurie dar skiria dabartinius teologus (pavyzdžiui, popiežiaus neklaidingumo klausimu); gi kitu atveju tikintieji turi skirtingas nuomones klausimuose, kuriuose skirtingų konfesijų teologai yra priėję tas pačias išvadas (pavyzdžiui, Liuterio klausimu). Popiežiaus primatas ir neklaidingumas yra daugumos paneigiamas: tik 29% sutiko, kad “popiežius turi turėti aukščiausią rangą Bažnyčioje, ir net vyskupai Bažnyčios Susirinkime tegali ką nors nuspręsti tik popiežiui sutinkant”; 44% pasisakė, kad “popiežius turi turėti pirmą vietą Bažnyčioje garbės atžvilgiu, tačiau svarbiuose reikaluose vyskupai turi visi kartu spręsti, ir popiežius tegali turėti tik vieną balsą, kaip kiti vyskupai”; 25% iš viso laikė popiežiaus pareigas nereikalingomis. Įdomu, kaip pasiskirstė tikinčiųjų pasisakymai šiais klausimais: katalikų pasisakė 49% už popiežiaus primatą, 42% už jo garbės pirmenybę ir 8% prieš popiežiaus instituciją; katalikai, kurie lanko bažnyčią veik kas sekmadienį, pasiskirstė: 60%, 30%, 1%.
Popiežiaus neklaidingumo klausimu 19% sutiko su dogmos apybraiža: “Popiežius tik tada neklysta, kai jis iškilminga forma pasisako tikėjimo ir moralės klausimais”; 6% teigė dar daugiau, būtent, kad popiežius yra neklaidingas, kai jis kalba viešai”; gi 74% yra nuomonės, kad popiežius negalįs būti neklaidingas, nes jis yra tik žmogus. Konfesijų nariai čia nuomonėmis taip pasiskirsto: protestantų 87% skaito, kad popiežius gali klysti, tik 3% mano, kad popiežius niekad neklysta, ir 10% mano, kad popiežius neklaidingas pagal dogmą. Bendrai katalikų nuomonės pasiskirsto: 55%, 11%, 33%; gi pastoviai bažnyčią lankančių katalikų nuomonės taip pasiskirstė: 39%, 15%, 44%.
Labai ryškus nuomonių skirtumas pasirodė Liuterio atžvilgiu. Apklausinėjamieji buvo prašomi pasirinkti du asmenis iš keturių (Pijų XII, Joną XXIII, Liuterį, Albertą Schweitzerį), kurie iš jų daugiausia krikščionybei yra davę. Nuomonės pasiskirstė taip: Martyną Liuterį pasirinko 82% bažnyčią lankančių evangelikų, 12% bažnyčią lankančių katalikų; Albertą Schweitzer; — 56% ir 42%; Joną XXIII — 21% protestantų ir 69% katalikų, o Pijų XII — 9% protestantų ir 40% katalikų.
Iš apklausinėtų vokiečių 68% tiki Dievu; 22% tiki aukštesniąja būtybe; gi 10% netiki nei į vieną, nei į kitą. Ar žmonių giminė kilo iš Adomo ir Ievos, ar palaipsniui išsivystė evoliucijos keliu? 62% praktikuojančių evangelikų ir 76% praktikuojančių katalikų pasisakė už Adomą ir Ievą.
Į klausimą, ar tiki į pomirtinį gyvenimą, 48% visų apklaustųjų atsakė “taip”; 48% atsakė “ne”. Iš praktikuojančių evangelikų 65% atsakė “taip”, 30% — “ne”; iš praktikuojančių katalikų — 85% “taip”, 12% — “ne”. Daviniai prieštarauja nuomonei, kad vyresnio amžiaus žmonės linkę labiau tikėti į pomirtinį gyvenimą: pavyzdžiui, 50-59 metų grupėje pomirtiniu gyvenimu tiki nedaugiau kaip 18-24 metų grupėje. Skaistykla tiki 23% praktikuojančių evangelikų ir 76% praktikuojančių katalikų.
Tikėjimo pagrindinių tiesų pažinimas menkas: su Romos katekizmo formuluotomis tiesomis sutiko tik 9.4% katalikų; gi protestantų tarpe tik 1.8% įsitikinę tiesomis, kurios dabartiniame evangelikų “Bekenntnisbewegung” yra skaitomos protestantams labiausiai reikalingos tikėti.
Susidaro įspūdis, kad daugumas klaustųjų nusivylę bažnyčių role viešajame gyvenime praeityje ir dabartyje: 70% pritarė teigimui, kad “Bažnyčios nesustabdė karų ir vietoj to
Yra vilties, kad, nors ir vėlai, vienybė tarp krikščionių vis vien bus įgyvendinta.— Patriarchas Atenagoras 1967 metų Kalėdų kalboje.
laimino ginklus”, gi 65% įsitikinę, kad bažnyčios perdaug maišosi politikoje. Kaipo idealios bažnyčios darbo sritis, 82% paminėjo “dvasinius patarnavimus ir viešą maldą”, 80% — rūpestį vargšais ir seneliais, 77% — krikštyjimą ir sutuoktuves, 66% — ligonines, 53% — patarimus jaunimui; gi į klausimą, kuriomis sritimis bažnyčios neturėtų rūpintis, atsakyta: politika — 85%, įstatymų leidimu — 64%, filmais ir televizija — 52%.
Daugeliui vokiečių žodis “krikščionis” yra tapęs sinonimu “geras žmogus”. Į klausimą, kokie yra tikinčio krikščionio ženklai, dažniausia atsakyta, kad tai yra pozityvi laikysena artimo atžvilgiu — “atviras, garbingas, pasiruošęs padėti”. Tikėjimas ir priklausymas bažnyčiai rečiau minimi. Apie 69% įsitikinę, kad galima būti krikščioniu ir nepriklausant bažnyčiai.
“Der Spiegei” sumini sekančias išvadas: “Jie nėra nei prieš, bet ir ne už bažnyčią. Jie nenori jos sunaikinti, bet laiko ją nereikalinga. Tik šeimos šventėm ji dar turi būti — kaip gera sena teta. Jie nėra prieš, bet ir ne už Dievą. Jie gali be jo apsieiti, jis jiems yra miręs. Kai kurie tai vos pastebi, tačiau dėl to neliūdi. Jie nėra prieš, bet taip pat ir ne už krikščionių tikėjimą. Jie tiki, kas ir kaip jiems patinka. Ką kiti tiki, jiems yra vis tas pats — jie nė nenori daugiau apie tai žinoti”.
A. L.