■ 1967 m. reikšmingiausias —
— asmuo katalikų pasauly: kardinolas Leger, apsisprendęs išvykti į misijas slaugyti raupsuotuosius... Krikščionybė meilėj tarnauja...
— krikščionių sugyvenimo žingsnis: popiežiaus Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro I pasimatymas... Idėjos draugai viens kitą suranda...
— politiniai pasaulėžiūrinis įvykis: Stalino dukters Svetlanos Alliliujevos pabėgimas iš Sovietų Sąjungos ir viešas komunizmo išsižadėjimas... Kai kada vaikams tenka bėgti iš tėvų sukurto rojaus.
■ Priklausys nuo mūsų
Peržengę Naujųjų Metų slenkstį, klausiame: Kokie bus šie metai? Ką jie atneš?
Gyvenimo išmintis ir praėjusiųjų metų patirtis sako, kad šie metai dalinai bus tokie, kokiuos juos būti mes patys apspręsime, ir dalinai tokie, kokiuos juos kiti ir ne nuo mūsų priklausančios aplinkybės apspręs.
Į ką mes šiais metais turėtume kreipti dėmesį, rodo mums skelbiamos metinės temos. Popiežius Paulius VI dabarties metus paskelbė tikėjimo metais; Jungtinės Tautos — žmogiškųjų teisių metais; mes gi lietuviai — Lietuvos laisvės kovos metais.
Lengva pasakyti, kad šių metų temų ryšys yra labai aiškus: reikia tik visiems tikėti Dievu, tada visi žmonės gerbs kits kito teises ir tada atgausime Lietuvai laisvę. Kiek lengva pasakyti, tiek sunku tikėtis, kad viso to išsipildant sulauksim. Tai kaip tik priklauso ne nuo mūsų, bet nuo kitų ir nuo visokių aplinkybių.
Bet atkreipiame dėmesį į tai, kas priklauso nuo mūsų. Nuo mūsų priklausys, kiek ir kaip tikėsime, kiek ir kaip tikėjimo gaivinami gyvensime. Nuo mūsų priklausys, kiek ir kaip gerbsime šalia mūsų gyvenančiųjų žmonių teises. Pagaliau, nuo mūsų priklausys, kiek ir kaip prisidėsime prie bendrų pastangų skelbti pasauliui apie Lietuvos ir kitų tautų pavergimą bei reikalauti joms laisvės.
■ Ant adatos galo
Anksčiau teorizuotojai "varė" angelus ant adatos smaigalio spręsdami, kiek jų galėtų ten sutilpti. Dabar "praktiškasis" žmogus iš pasaulio ant adatos galo varo dar kažkaip užsilikusius mąstytojus, karštymety neturėdamas nė laiko pagalvoti, kiek jų ten gali tilpti.
"Kam ta filosofija? Iš jos juk duonos nevalgysi", — numoja ranka profesinį kelią besirenką busimieji studentai... Modernaus miestiečio kelią kaip darbą be metafizinio svarstymo apibūdina žymusis šių laikų pranašas Harvey Cox savo knygoje The Secular City.
Maža kas žino ir daug kas nustemba sužinoję, kad 1968 m. yra skelbiami filosofijos metais... Kaip ir ne vietoj? Kaip ant adatos smaigalio?
Filosofiją nuvertinama dėl to, kad ji buvo ar atrodė esant gyvenimui bereikšmė. Bet tik išsigimusi, su gyvenimu nieko bendro neturinti, filosofija tėra bereikšmė. Tikra filosofija yra vertinga. Ji puoselėja mintį, o mintis duoda prasmę darbui ir visam gyvenimui.
Gyvenimą įprasminančios minties stokojame ir skubotame asmeniniame gyvenime, ir gan padrikame lietuvių viešame veikime. Paskelbtieji 1968 filosofijos metai suteikia progą suprasti, kad, kaip be darbo mintis gali būti tik svajojimas, taip ir be minties veikla gali būti tik lėkojimas. Pilnutiniam gyvenimui reikia abiejų.
■ Pamokantys epizodai
Pastaruoju metu JAV lietuviams katalikams teko bažnytinių vadovų stipriau paprašyti dviejų dalykų: lietuvių parapijoj Detroite — Mišių gimtąja kalba, o Čikagoj — balso šv. Kazimiero kapinių reikalais.
Abudu epizodai yra vertingos, nors ir nelengvos pamokos. Iš tikro tokias pamokas Katalikų Bažnyčia išgyvena beveik visuose pasaulio kraštuose (žr. "L. L." šio nr. 27 psl. apie Europą).
Pagal Vatikano II suvažiavimo priimtus nutarimus, Katalikų Bažnyčioj reikia atsižvelgti į mažumas ir turi vykti dialogas pastoraciniuose - administraciniuose reikaluose, kad būtų prieita prie tikslesnių nutarimų. Galią pokalbį pradėti turi bažnytinė vadovybė. Kol to nebus daroma, visada pasitaikys sunkumų, kuriais bus kenkiama bendram Bažnyčios labui. Ir gera, jei pakankamos svarbos reikaluose krikščionišku ir kultūringu būdu tikintieji kelia balsą. Tai jų teisė ir pareiga.
Minimame Detroito atvejuje po pakartotų prašymų reikalas išsisprendė palankiai. Čikagoje, daugelio nuomone, kapinių administracija davė neigiamą atsakymą (žr. Draugą, I. 20). Visgi, išreikšdama abejonę, ar tai daugelio pageidavimai, ji galutinai kelio neuždarė. Atrodo, kad pageidaujantieji tuo keliu ir eis — kultūringu keliu įrodyti, kad taip daugelio pageidaujama.
Reikia tikėtis, kad bažnytiniai vadovai su laiku vis labiau patirs Vatikano II suvažiavimo nurodymų vertę. Tą vertę tikintieji taip pat ima pastebėti. Iš praeities faktų jie gali pasimokyti:
1) Pakankamos svarbos administraciniame - pastoraciniame reikale, kur nėra atsižvelgiama į pakankamai didelio skaičiaus tikinčiųjų reikalus, susibūrus dera kultūringai išreikšti savo pageidavimus bažnytinei vadovybei, kuri turėtų būti už tai tik dėkinga.
2) Tos pastangos turi būti vieningos, viena kitą paremiančios (kaip moko mus Katalikų Federacijos Čikagos skyriaus vėlyvas įsijungimas, atnešęs kiek nedarnos).
3) Tokie ir panašūs reikalai turi būti kultūringai svarstomi pačioj katalikų periodinėj spaudoj. Kitaip vertingos diskusijos užgniaužiamos arba jos atsiduria nepalankios spaudos puslapiuose pačių katalikų pajuokai.
4) Kai kuriais atvejais iškyla reikalas tiksliai informuoti ir gyvenamojo krašto spaudą. Kitaip ignorancija ar piktai suinteresuotos grupės gali faktus iškreipti, kaip tai yra įvykę Čikagos kapinių klausimu (pvz. Register (I. 2) amerikiečių katalikų savaitrašty "įveliant" negrų klausimą, dviejų lietuvių grupių "kivirčus" ir net pavadinant Naujienas "nepriklausomu katalikų dienraščiu"; nors kiti yra linkę Naujienas pavadinti net Čikagos kapinių administracijos oficiozu).
■ Priimti, leisti, studijuoti
JAV vyskupų konferencija skatina JAV kunigus priimti popiežiaus Pauliaus VI enciklikos sprendimą Bažnyčioj nepanaikinti kunigų celibato (nevedimo).
Olandijos viso krašto pastoracinis sinodas, susidedąs iš vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių, vienbalsiai nutarė prašyti leisti vedusius vyrus šventinti kunigais, o iki šiol be leidimo vedusiems kunigams leisti dirbti pastoracinėj veikloj.
Pajutus reikalą išaiškinti, steigiamas institutas Miunchene studijuoti kunigų celibato ir vedybų klausimus.
■ Staigus posūkis
Atsistatidinus nuo senatvės menkai tebematančiam konservatyviam kardinolui Otavianiui iš svarbiausios Bažnyčios komisijos doktrinos reikalams, jo vieton buvo paskirtas atviramintis jugoslavas kardinolas Seper. Tai laikoma staigiu posūkiu. Ateitis parodys.
■ Nuostaba ir klausimai
Besidauginančių virusų "sukūrimas" mokslinėj laboratorijoj ir širdžių perkilnojimai iš vieno žmogaus į kitą sukelia nuostabą bei klausimų virtinę: pirma — ką dar žmogus galės sukurti?... antra — kiek žmonės galės dalintis?
Ribas nebelengva nustatinėti.
