KĘSTUTIS GAIDŽIŪNAS
Vienišas lapas
krenta,
plaukia vėju,
keliauja laiku
i rytojų
tūkstančiu aušru.
Vienišas lapas
skelbia
dovaną vakarykščio palikimo
pamirštų, neskaičiuotų lapų,
kurie buvo . . .
siluetas,
krentąs
šešėlyje
būsimų medžių.