AKIRAČIAI
"Visa darau nauja"... Stačiatikių persvara... Katalikai diskusijose...
Liepos 4-20 d. Uppsaloje įvykusiame Pasaulio Bažnyčių Tarybos suvažiavime iš lietuvių tedalyvavo Halina Dilienė iš Čikagos, atstovaudama Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčią. Čia ji dalinasi savo patirtimi bei įspūdžiais.
KLAUSIMAS: Koks buvo šio Pasaulio Bažnyčių Tarybos suvažiavimo Uppsaloje tikslas. Kuo jis skiriasi nuo kitų P. B. T.suvažiavimų?
HALINA DILIENĖ: Šio P.B.T. suvažiavimo tikslas buvo įtikinti jo dalyvius, kad šiame taip greitai besikeičiančiame pasaulyje privalome neužmiršti Viešpaties Dievo veikimo. Todėl buvo parinkta šūkis iš šv. Jono Apreiškimo, 21, 5: “Štai aš visa darau nauja”. Suvažiavimas turėjo parodyti žmonijai, kad mūsų veikla yra šiek tiek apribota. Galutinį žodį tars pats Dievas.
Uppsalos suvažiavimas skiriasi nuo kitų vis didėjančių dalyvių skaičiumi, su didele stačiatikių bažnyčių persvara. Jau Evanstone 1954 m. buvo jaučiama stačiatikių teologų įtaka. Uppsaloje ji dar labiau paryškėjo. Be to, Romos Katalikų Bažnyčios deleguotų stebėtojų skaičius padidėjo iki 15. Pirmą kartą jie neapsiribojo stebėjimu, bet davė patarimus ir dalyvavo diskusijose. Popiežiaus Pauliaus VI sveikinimas raštu sustiprino ekumeninę dvasią.
KLAUSIMAS: Kokia buvo to suvažiavimo eiga?
HALINA DILIENĖ: Pasitarimai vyko plenumo sesijoje, sekcijose, komitetuose ir komitetų skyriuose (subcommittee), Sekcijose ir komitetuose priimti pasiūlymai turėjo būti plenumo patvirtinti.
KLAUSIMAS: Kokiomis sritimis buvo rūpinamasi suvažiavime?
HALINA DILIENĖ: Suvažiavime buvo rūpinamasi teologinėmis, socialinėmis ir tarptautiniu santykių sritimis. Buvo pabrėžtas Kristaus Bažnyčios visuotinumas. Socialiniai klausimai buvo plačiai diskutuojami (daugiausia sekcijose). Buvo pabrėžtas sutvarkyto ekonominio gyvenimo svarbumas. Tarptautiniuose santykiuose labiausiai buvo kritikuojamas Vietnamo karas. Taip pat buvo atsiliepta apie pašalinimą didžiųjų valstybių priespaudos mažose valstybėse.
KLAUSIMAS: Ar buvo išnešti kokie nors nutarimai? Ar tie nutarimai bažnyčias saisto?
HALINA DILIENĖ: Kadangi neišbuvau Uppsaloje iki pabaigos, į šį klausimą negalėčiau tiksliai atsakyti. Tačiau neabejotinai viso suvažiavimo dvasia prisidėjo prie bažnyčių suartėjimo.
KLAUSIMAS: Ar žvelgta į P. B. T. ateities darbus?
HALINA DILIENĖ: Taip. P. B. T. ateities darbai yra Centrinio Komiteto žinioje. Buvęs generalinis sekretorius W. A. Visser’t Hooft pareiškė, kad P. B. T. padarė ilgą kelionę, bet ateities darbų kelias dar labai ilgas.
KLAUSIMAS: Kaip buvo sutikta mintis apie Romos Katalikų Bažnyčios Įstojimą į P. B. T.?
HALINA DILIENĖ: Mintis, kurią pareiškė dr. Robert Tucci, S. J., kad R. Katalikų Bažnyčia nebeturinti kliūčių istoti į P. B. T., buvo priimta įvairiai. Kai kurių buvo abejojama, ar R. Katalikų Bažnyčios įstojimas būtų teigiamas įnašas P. B. T., ar tai nepakeistų jos struktūros. Gen. sekretorius E. C. Blake įstojimo minčiai pritarė.
KLAUSIMAS: Ar buvo suvažiavime kalbėta ir apie komunistų priespaudoje esančias krikščionių bendruomenes?
HALINA DILIENĖ: Tas klausimas buvo vengiamas. Ypatingai nenoromis buvo minimos Pabaltijos valstybės.
KLAUSIMAS: Kokie Jūsų įspūdžiai iš suvoži avimo?
HALINA DILIENE: Plenumo posėdžiuose buvo jaučiama organizuotumo stoka. Per daug laiko buvo skiriama įvairių dokumentų ir paragrafų gvildenimui ir migdančiam biurokratizmui. Labai mažai buvo vidutinio amžiaus atstovų.
Tarp jaunimo ir “nuobodžių senių”, kaip išsireiškė vienas korespondentas, buvo perdaug didelė spraga. Darbas paskirose sekcijose buvo gyvas ir įdomus. Pabaltijos bažnyčių klausimas buvo vengiamas. Daugiausia dėmesio buvo kreipiama į Afrikos tauteles, apie jų ekonominės būklės pagerinimą. Komunistinių kraštų atstovams buvo daugumoje atvejų pataikaujama. Pabaltiečiams rūpimais klausimais teko išsamiai išsikalbėti mažose grupėse, pietų arba vakarienės metu.