■ Jau mūsų tarpe
Žalios eglutės. Žvilga papuošalai. Degančios žvakutės. Sentimentali muzika... Storas raudonskvernis baltabarzdis. Sveikinimai. Dovanos. Šventiška nuotaika... Kalėdos...
Ar tai Kalėdos? Jos juk Gimtadienis. Bet kas dabar prisimena tą, kurio gimimo diena švenčiama? Jos juk Džiaugsmo šventė. Bet kas dabar džiaugiasi ne smagumais, bet Džiaugsmu, kuris turi trykšti, švenčiant Gimtadienį.
Smagumai — silpni ir trumpalaikiai. Juos patirdamas, tik laikinai pamiršti didžiąsias žmonijos problemas... Badas Biaf-roj, karas Vietname, krizė ir vidinis konfliktas Katalikų Bažnyčioj, neteisingumas Lotynų Amerikoj (žr. A. Grauslio str. šio "L. L." nr. 449 psl.), dvasinis skurdas mūsų aplinkoj (žr. J. Pikūno str. šio "L. L." nr. 446 psl.), religinė ir politinė nelaisvė Lietuvoj, Čekoslovakijoj ir kituose kraštuose už Geležinės Uždangos.
Galios negerovėms žmonijoj pašalinti ar, jų tuo tarpu negalint pašalinti, stiprybės ir paguodos tegali atnešti pasaulin atėjęs Gimusysis. Jis jau atėjo ir yra mūsų tarpe — čia tikro Džiaugsmo priežastis.
Kad tikrosios Kalėdų prasmės nepamirštume ir kad tikrojo jųjų džiaugsmo patirtume, Gimusiojo vardu viens kitam padėdami, jis pats mums nuolatos kartoja: "Aš esu čia. Jau Kalėdos" (žr. šio "L. L." nr. 444 psl.).
■ Mitai ir uždaviniai
Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijos naujoj valdyboj vyrauja (nei vienos moters!) vadinamieji jauni akademikai. Tas faktas sudaužo JAV lietuvių katalikų aukščiausiai vadovybei nelabai malonius mitus, kad Federacija yra "senių" ir "krikdemų" lizdas.
Prieš naująją valdybą stovi didelis uždavinys — sudaužyti kiek rimčiau pagrįstą frazę, kad Federacija yra "galva be kūno" (čia įsidėmėtinos j. s. mintys: "Reikia centro, kiuris pajudintų eilinį kataliką; žr. "L. L." šio nr. 472 psl.).
Kadangi Federacija atstovauja JAV lietuvius katalikus, pergyvenančius daug pastoracinių sunkumų, ji privalo kartu su JAV lietuvių katalikų Kunigų Vienybe bei kitų katalikų mažumų vadovybėm siekti, kad tiems pastoraciniams reikalams būtų skiriamas atitinkamas dėmesys JAV vyskupų konferencijoj. Čia reikia siekti pastovaus katalikų mažumų atstovavimo.
■ Meno ambasadoriai
Sol. A. Stempužienės, komp. D. Lapinsko ir akt. L. Barausko meninių pasirodymų vaisiai yra taip aprašomi JAV ir Pietų Amerikos lietuvių spaudoj: "atgaivina, ...papildo ryžto" (Urugvajaus lietuvių biuletenis "Žinios", lapkr. 10); "jautėsi suartėjimo nuotaika susirinkusiųjų tarpe... nemažai jaunimo, gal būt, bus paskata mokytis lietuvių kalbos... net lietuvių kalbos nesuprantantis vienas asmuo išsitarė (apie L. Barauską): O ator e un talentoso interpretator" (Sao Paulo "Mūsų Lietuva", lapkr. 15).
■ Jaunimas rengia žygį
Ilgai pamėtyta (amerikiečiai sakytų — kaip karšta bulvė) lietuvių jaunimo žygio pas popiežių idėja randa platesnio jaunimo organizacijų pritarimo. Moksleiviams ateitininkams pradėjus, į žygio rengiamuosius darbus Clevelande (JAV) įsijungė jūrų skautų, neo-lituanų, skautų, skautų akademikų, studentų ateitininkų, vyčių ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės jaunimo sekcijos atstovai.
Žygio tikslas — pasaulio viešumon iškelti religinę, ypač jaunimo, priespaudą už geležinės uždangos ir prašyti popiežiaus skirti daugiau vyskupų lietuviams išeivijoj.
■ Kai tylėti negarbinga
"Esu giliai įsitikinęs, kad mūsų veiksmai Čekoslovakijoj yra tragiška klaida ir kartus smūgis sovietų-čekoslovakų draugystei bei komunistų sąjūdžiui pasauly... Tai žingsnis atgal visoms pažangos jėgoms, taikai pasauly ir žmonijos brolystės viltims ateity... (Rusų literatūros) tradicija mane išmokė, kad kai kada yra negarbinga tylėti... Prašau užregistruoti šią mano, kaipo šio krašto nuoširdžiai atviro sūnaus, nuomonę..." — šiais telegramos žodžiais po Čekoslovakijos invazijos rusų poetas Jevtušenko kreipėsi į Sovietų komunistų partijos lyderį Brežnevą (tekstas, pasiekęs laisvąjį pasaulį, pirma buvo atspausdintas Londone).
Kiti penki intelektualai Raudonojoj Aikštėj Maskvoj viešai protestavo prieš Čekoslovakijos okupaciją... O vis dėlto rusų tautoj yra galvojančių ir drąsių žmonių!
■ Sprendžiant iš toli ir arti
Žuvusio prezidento John Kennedy našlė katalikė Jacgueline ištekėjo už Aristotelio Onassio, atsiskyrusio su savo žmona Graikų Ortodoksų Bažnyčios skyrybom. Vatikanas tas vedybas laiko neteisėtom.
Vienas kanoninio įstatymo žinovas pavadino Jacqueline "vieša nusidėjėle". Jos asmeninis bičiulis Bostono kardinolas Cushing pasakė: "Aš pastebiu žmones vien jai tarsi sukančius sprandą, ją kritikuojančius... ir jie yra taip toli nuo tiesos, kad, jei aš... viešai paskelbčiau, ką žinau, niekas netikėtų... Kodėl ji negali ištekėti už ko tik ji nori ir kodėl ji turi būti pasmerkta?... Aš turiu savo klaidų; be abejo, ji turi savo, bet ne tai svarbu... mes turime dėti visas pastangas meilei ir tarpusavei pagarbai".
"Viešos nusidėjėlės" pavadinimas — iš tolimo svetimumo; meilė ir pagarba — iš artimos pažinties. Taip jau yra — artumas kelia supratimą, supratimas švelnina sprendimą apie kitus.
■ Kulkos arkivyskupui
Arkivyskupo namai apšaudyti iš kulkosvaidžio... Taip spauda praneša apie neseniai įvykusį incidentą Brazilijoj.
Ilgus metus turtingųjų remiama Katalikų Bažnyčia "nesikišo" į neturtingųjų išnaudojimą Pietų Amerikoj. Tik dabar ji pabudo ir ėmė reikalauti socialinio teisingumo. Brazilijoj, 40 vyskupų remiamas, arkivysk. Camara pradėjo socialinės reformos sąjūdį: už tai tuoj pat buvo apšauktas "komunistu" ir apšaudytas kulkomis.
Sunkią Lotynų Amerikos padėtį bei katalikų pastangas ją gerinti aprašo kun. A. Grauslys savo straipsnių serijoje (žr. "L. L." šio nr. 449 psl.).
■ Ar pasiekia Biafrą?
Kai kas kelia klausimą, ar per katalikų ir protestantų šalpos įstaigas aukos pasiekia Biafroj badaujančius žmones.
Atsakymas — taip. Kasnakt lėktuvais nugabenama apie 120 tonų maisto ir vaistų. Bet tai per maža, nes reikėtų bent 500 tonų. Atsargoms išsenkant, kyla pavojus, kad netrukus kasdien mirs 25,000 žmonių (dabar 3-12,000).
Atsargos išsenka, nes pagalba per menka. Tad klausti reikėtų kitaip: ne ar aukos pasiekia Biafrą, bet ar Biafra pasiekia mus.