Jei ateitų akademikai

     ... jei ateitų, jei grįžtų pas šį jaunimą daugiau jaunųjų brandžių akademikų, jei jie nepabūgtų save dalinti tarp savo jaunų šeimų ir jaunų draugų iš gimnazijos ar universitetų suolų, mes galėtume laukti ir naujai išaugančių stiprių, pajėgių asmenybių visose mūsų lietuviškojo gyvenimo srityse... ir patys jaunieji akademikai, susilietę stipresnio ir brandesnio uždavinio plotmėj su jaunesniuoju jaunimu, pasijunta atradę naują visuomeninės mokyklos "krikštą", naują savęs realizavimo kelią" (St. Yla, Draugas, sausio 20).

Kaip su smegenų pakeitimu?

     "Moraliniu atžvilgiu širdies perkėlimas yra lengvai sprendžiamas klausimas, palyginus su tomis problemomis, kurios iškils, kai vieno asmens smegenys bus pakeičiami kito žmogaus smegenimis. Profesorius Robert White, dirbąs Clevelando Miesto Bendrinės Ligoninės smegenų tyrimo laboratorijose, yra sėkmingai sukeitęs beždžionių smegenis. Savo pasikalbėjime su italų korespondente Oriana Falliaci jis teigia, kad tai yra įmanoma padaryti ir su žmonėmis. Jo nuomone, tokią operaciją pirmiausia pabandys japonai. Jis pats to nedrįsta daryti, kadangi dar nėra pilnai įsitikinęs, jog tai moraliai pateisinama.

     ... Jei tokia operacija bus sėkminga, ar "naujasis" žmogus atsimins tai, ką jis žinojo su savo senaisiais smegenimis? Kokius naujus faktus jam atskleis pakeistų smegenų atmintis? Kokie charakterio ir galvojimo skirtumai gali pasirodyti šio pakeitimo išdavoje? Jau statant šiuos klausimus galima suprasti, kodėl prof. R. White dvejoja. Tačiau to nebandant, kaip pajėgsime sužinoti, ar šie jo abejojimai turi rimtą pagrindą?"

(Max Lerner, Chicago Sun Times, 1967, gruodžio 14).

Ar artėjame į vienalytį amžių?

     Pažvelgus į šių dienų jaunuolių aprangą, sunku atskirti berniukus nuo mergaičių. "Viena iš priežasčių yra priešingos lyties baimė", pastebėjo dr. Ralph Greenan, klinikinės psichiatrijos profesorius: "Ilgaplaukės mergaitės ir berniukai ieško savo antrojo dvynio, bet ne mylimojo ar mylimosios. Jie jaučiasi saugūs tik su tais, kurie panašūs į juos pačius".

     Skirtumas tarp lyčių palaipsniui mažėja. Jei tikėtume istorikais, kurie sako, kad mados nėra tuštybės išdava, bet žmonių gilesnių polėkių veidrodis, mes galime rimtai pagalvoti apie ateitį, kur pirmiau atsižvelgsime į žmogų, o tik antroje eilėje į vyrą ar moterį (Chicago Daily News, vasario 3).

Vaistai

     Aukšta kaina nereiškia geresnio vaisto! Žinomos firmos vaistas nebūtinai patikimesnis! Didžiosios vaistų firmos išleidžia beveik keturis kart daugiau reklamai negu vaistų tyrinėjimams. Taigi, nežinomos firmos vaistas gali būti lygiai tiek pat geras kaip ir žinomos. Galima sutaupyti 80% ar net 90% už vaistus, reikalaujant, kad gydytojas prirašytų vaistus ne pagal firmos vardą, o pagal vaistų sudėtį. Daug už vaistus išleidžiantiems vertėtų pasiskaityt Harvardo Medicininės Mokyklos tyrinėtojo dr. Richard Burack knygą The Handbook of Prescription Drugs (Pantheon Books, minkštais viršeliais — $1.95; viešuose knygynuose gaunama už dyką).

Kaip sužinoti, kokios prekės

     Ne visiems lietuviams žinoma, kad yra tokia organizacija, kurios tikslas išbandyt prekes, neatsižvelgiant į kainą ar firmos vardą. Ši organizacija — Consumer Union — leidžia mėnesinį žurnalą Consumer Reports, kuriame surašo išbandytų prekių geras puses ir trūkumus. Prekės įvairiausios, pvz. vasario numery aprašomos vidutinio dydžio mašinos (Dodge, Coronet, Mercury, Montego ir kt.), lengvi dulkių siurbliai, elektrinės petelnės ir kt. Tarp kitko, šio žurnalo sausio nr., 47-48 psl., yra įvertinimas ir knygos The Handbook of Prescription Drugs. Žurnalas randasi viešuose knygynuose, taigi jo vertinga informacija gaunama dykai.

Vaikai žalojami

     Žymi antropologė dr. Margaret Mead teigia, kad visuomenė, leisdama lengvai paveikiamiems vaikams žiūrėti nemoralius filmus, augina sužalotą generaciją: "Mes jiems pateikiame žmogžudysčių, išprievartavimų ir visokių kitokių žiaurių veiksmų receptus. Atrodo, kad žmonės ant ekrano turi visuomenės pritarimą. Kaip tie vaikai gali atskirti? Tokiu būdu yra žalojamos jų galios kitus atjausti ir susitikti su tikrove ir kitais" (New York Times).

Jei skauda vienam, kenkia visiems

     "Protestantai su simpatija stebi katalikų pastangas sutvarkyti savo vidujines bažnytines bėdas. Evangeliškieji krikščionys tatai linki, nes vidujinės bėdos kenkia ne vien vidujiniam bažnyčios gyvenimui, bet ir paraližuoja ekumeninį pasireiškimą tarptikybiniai. Juk visi krikščionys yra to paties paslaptingo Kristaus Kūno nariai, ir jei vienam nariui kas skauda, tai kenkia visiems kartu" (Martynas Kavolis, Dirvoje, sausio 15).

Redaktorius ir korespondentas

     "Jei redaktorius korespondentui moka honorarą, tai jis jam ir padiktuoja, kaip ir ką jis turi rašyti, o jei korespondentas honoraro negauna, tai jis padiktuoja redaktoriui, kokias jo korespondencijas jis turi spausdinti" (iš pasikalbėjimo su naujuoju Lietuvių Žurnalistų Sąjungos pirmininku Vytautu Alantu, Dirvoje, sausio 17).

Ar esate laimingas?

     Šis klausimas keliamas vienoje tik ką dviejų čikagiečių susuktame dokumentiniame filme. Vieta — Čikagos Meno institutas, parkas, miesto centras, pakelto tramvajaus stotis, katalikų bažnyčia... Veikėjai — dvi jaunos ir draugiškos vienuolės, apklausinėjančios įvairių luomų ir pažiūrų praeivius.

     Kai kurie susitikimai tikrai juokingi. Seserys labai sunkiai išgauna atsakymą iš nedrąsios, besišypsančios mergaitės. Į klausimą apie laimės sąvoką teatsako tik nervingu juoku ir pečių trukčiojimu. Tačiau paklausta, kas joje sukelia liūdesį, neabejodama atsako — mokykla.

     Kai kam laimė buvo sujungta su Vietnamo karu ir pasaulio padėtimi. Policininko laimės atsakas: "Toliau nuo žmonių". Vienas vyras tikrai žinojo, kad nelaimė yra būti atskirtam nuo mylimos moters.

     Gyvas ir gilus susidomėjimas žmogumi pakelia paprastą filminį bandymą iki tikro meno lygio. Eiliniai žmonės tada tampa geriausiais vaidintojais. Čia kaip tik ir glūdi šio filmo pagrindinis pasisekimas (Chicago Daily News, vasario 3).

Bejėgiai tėvai

     Pagal 660 amerikiečių moterų apklausinėjimo duomenis, "daug tėvų skaudžiai suvokia, kad jie gadina savo vaikus, būdami jiems per daug nuolaidūs. Nežiūrint to suvokimo ir nemalonaus kaltės jausmo, daugumas apklausinėtų moterų pripažino, kad jos yra bejėgės. Dažnai atrodo, kad tėvai bijo savo vaikų. Bijo juos nubausti, bijo prarasti jų meilę,... bijo, kad vaikai atsisuks prieš juos. Daug tėvų jaučiasi tiek kalti dėl savo trūkumų, kad jie nebegali pataisyti savo vaikų. Daugelis tėvų, terorizuojami savo vaikų, nebežino, ar suaugusieji dar tebevaldo pasaulį. Daug tėvų perdaug tingi, kad sielotųsi savo vaikų problemomis" (Ladies' Home Journal).

Vaikams kritikuojant

     Paskutiniuoju metu aš per daug nervuojuos dėl drikstelėjimo savo kojinėse, per ilgos suknelės, lūpų pieštuko netinkamo atspalvio ir t. t. Kodėl? Ogi todėl, kad — net ko geriausia tavo draugė tau nepasakytų, pasako tau tavo paauglė duktė. (Charlotte May, Family Digest, vasaris).

Sudaryti šio numerio apžvalgą viena kita santrauka bei ištrauka yra padėję Vaclovas Kleiza, Elone Vaišnienė ir Gailutė Valiulienė. Tikimės jų pagalbos ir ateity.