■ Vasario 16 — savi balsai
Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakties proga JAV ir Kanados lietuvių laikraščių pirmieji puslapiai puošėsi atitinkamomis antraštėmis: "Ir Lietuvai lemtas ne kitas likimas, ir Lietuvai laisvės nušvis rytmečiai" (Dirva), "Vasario 16: nei džiaugsmo, nei liūdesio, tik ryžties..." (Darbininkas), "Ryžtingai kovosime už Lietuvos laisvę" (Draugas), "Laisvę laimėję ryžtu, kova ir kraujo auka — tauta ją vėl iškovos" (Laisvoji Lietuva), "Lietuvos nepriklausomybės sukaktis" (Naujienos), "Lietuvos Taryba skelbia Lietuvos nepriklausomybę" (Nepriklausoma Lietuva, perspausdinusi vokiečių konfiskuoto Lietuvos Aido 1918. II. 19 d. laidos pirmąjį puslapį), "Lietuva bus nepriklausoma" (Tėviškės Žiburiai), "Prieš 50 metų jie paskelbė vasario 16 d. aktą" (Vienybė, su Lietuvos nepriklausomybės signatarų atvaizdu ir parašais).
Spauda — visuomenės viešas veidas. Auksinėj vasario 16 sukakty JAV ir Kanados lietuvių spaudoj girdėjosi savi balsai, prisimenantys laimėtą ir prarastą nepriklausomybę bei degantys ryžtu ją vėl atgauti.
■ Vasario 16 — dairantis aplink
Daug pasakančios yra aukščiau minėtų laikraščių numerių pirmos informacinės antraštės: "Paryžius ir Bonna" (Dirva), "Vietname derybų galimybės blėsta" (Darbininkas), "Tarp pasitarimų ir oro puolimų, Hanojaus komunistai atmeta Amerikos sąlygas taikai Vietname pasiekti" (Draugas), "Vietnamas ir Artimieji Rytai" (Laisvoji Lietuva), "Hanojus atmetęs Amerikos sąlygas" (Naujienos), "Kanada bus vieninga. Pagrindinai bus pakeista Kanados konstitucija" (Nepriklausoma Lietuva), "Kelionė į Baltijos kraštus, Prancūzijos komunistų laikraščio L'Humanite korespondento įspūdžiai (Tėviškės Žiburiai), "Ką ir kiek Lietuva pagamino 1967 metais" (Vienybė).
Šiose antraštėse matos dabarčiai būdingi mūsų žvilgsniai — į opiuosius politinius įvykius, į gyvenamąjį kraštą, į tėvynę. O kovas audringiausiame pasaulio kampelyje — Vietname savaime bent dalinai norisi palyginti su 1918-1920 m. nepriklausomybės kovomis: ir ten, ir čia grumiamasi dėl laisvės komunizmo pavojaus akivaizdoje; tik anuomet lietuvių tauta stojos ant savo kojų, o už vietnamiečius kovoja amerikiečiai.
■ Vasario 16 — primerktos akys
Ar tai nepalankioms sąlygoms esant, ar tai mums nesugebant ryšius užmegzti, ar tai net kartais dedant nemaža pastangų, gyvenamųjų kraštų spauda, bendrai imant, buvo gerokai primerkusi akis Lietuvos nepriklausomybės sukakčiai vasario 16 d. proga.
■ Vasario 16 — kaip ir nebūta
O spauda okupuotoj Lietuvoj?... Perbė-gam akimis vasario 16 Tiesos pirmojo puslapio antraštes: "Dėmesys tiems, kurie stato" (apie Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos Centro Komiteto nutarimus, liečiančius statybą "sukurti materialinę-techninę komunizmo bazę"); "Vėliava — septintą kartą" (Naujosios Akmenės cementininkams paskirta pereinamoji Raudonoji vėliava); "Respublikinė maistininkų konferencija"; TSRS ir Lietuvos TSR Aukščiausių Tarybų Prezidiumų įsakai...
Toks okupuotos Lietuvos viešas veidas Tiesoj, Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto, Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo ir Ministrų Tarybos organe. Apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sukaktį — nei žodžio...
■ Iškarpytas “rojus”
Spalio revoliucijos 50 m. sukakties proga Maskvos televizija rodė filmines kiekvienų metų apžvalgas nuo 1917. Daug laiko buvo skirta rodant užtvankų statymą, vaisius skinančias merginas ir stachanovičius. Nei vaizdu, nei žodžiu neužsiminti Trockis, Bukharinas, Molotovas ir Malenkovas.
Sunkiausia buvo išvengti Chruščiovo, kuris, valdęs Sovietų Sąjungą 1953-1964, pirmininkavo svarbioms konferencijoms, priėmė kariuomenės paradus, asmeniškai sveikindavo kiekvieną grįžusį kosmonautą. Filmų karpytojams reikėjo daug sumanumo: išdavoj — astronautai karišku žingsniu lėkdavo kilimais ištiesę ranką... ir filmas šokdavo prie kitos temos. Paraduose daug žygiuojančių raudonarmiečių, bet mažai terodomi jų raudonieji valdovai.
Aišku, Stalino masiniai žudymai ir valymai buvo visai užmiršti. Nepaminėta nei raketų krizė Kuboje 1962 m. Gyvenimas Vakaruose vaizduojamas kaip nesibaigianti nedarbo, streikų, karo manevrų ir Ku Klux Klan laužų virtinė.
Nors sovietų "rojui" sukako jau 50 metų, dar tebereikia mulkinti jo gyventojų akis.
■ “L. L.” konkurso daviniai
"Kaip aš vertinu tai, kas šiuo metu dedasi Bažnyčioje" — šia tema "Laiškų Lietuviams" paskelbtame straipsnio konkurse suaugusiųjų grupėje pirmąją premiją laimėjo Nina Gailiūnienė iš West Hartfordo, Conn.; antroji ir trečioji premijos buvo padalintos čikagiečiams Pranui Razminui ir Juozui Toliušiui. Jaunimo pirmoji premija atiteko Gabijai Juozapavičiūtei iš Hamiltono; antroji — Aldonai Rygelytei iš Putnamo mergaičių bendrabučio.
Suaugusiųjų konkursan atsiųsta 12 straipsnių; Bažnyčios kryptį 8vertina teigiamai, 4 — neigiamai. Beveik visi neigiamai vertinantieji tesvarsto išorines apraiškas, kaip pvz. pamaldų apeigas; nei vienas jų neužsimena, kad yra naujumais patenkintų ir vos vienas temato, kad pakeitimuose yra gerų dalykų, sumini gimtosios kalbos įvedimą. Beveik visi teigiamai vertinantieji užsimena, kad yra ir nepatenkintų ir kad jie patys įžvelgia ir negerovių, bet, nežiūrint to, jie sprendžia, kad Bažnyčia eina gera linkme; jų žvilgsnis yra ne tik atviresnis, bet ir platesnis, apimąs ne tik išorines apraiškas, bet ir vidines laikysenas, kaip dialogą tarp kunigų ir pasauliečių, su kitais krikščionimis sugyvenimo ir vienijimosi siekius, Bažnyčios autoriteto ir sąžinės laisvės derinimą.
Visi jaunieji (19), be išimties, Bažnyčios atsinaujinimo pastangas vertina teigiamai; labiausiai džiaugiasi liturginiais pasikeitimais ir kylančia broliškumo dvasia; paskui — didėjančiu atvirumu, ekumenizmo sąjūdžiu, artimesniais ryšiais su pasauliu, pasireiškiančiu pvz. popiežiaus kelionėmis.
Šis konkursas ne tik skatino tikinčiuosius vertinti šių dienų Bažnyčios dvasią ir veiklą, bet bent dalinai atskleidė ir mūsų visuomenėj susikristalizuojančius nusistatymus. Jis parodė, kad, šalia visiško nesidomėjimo (pastebimo gal ir iš ne taip gausaus konkurso dalyvių skaičiaus) ir šalia pasitaikančio siauroko žvilgsnio, kuriuo apie permainas Bažnyčios sprendžiama tik kokiu nors vienu požiūriu (pvz. vertinant liturginius pakeitimus vien lietuvybės išlaikymo požiūriu), esama ir gilesnio, platesnio bei sąmoningesnio Bažnyčios dabartinės padėties ir dvasios vertinimo.
■ Konkrečiai ir gyvenimiškai
Lietuvių jaunimas išeivijoj dažnai sakosi neberandąs veiklai organizacijoje konkrečių darbų. Imama tada diskutuoti, kad organizacijos ideologija jau atgyveno, nes nebėra, kas su ja ar dėl jos daryt.
Kažkaip džiugiai nuteikė žinia, apie Clevelando skaučių gerą darbelį — užsimojimą išplatinti 100egz. kasdieninio lietuviško mišiolo. Matyt, kad bent kai kur jaunime ar jų vadovuose dar tebėra apie lietuvybę ir krikščionybę gyvenimiškai galvojančių.