■ Kurti pasaulį ir save
Kūrimas, statymas — tai šio Laiškų Lietuviams numerio tema. Jai pradžią duoda trumpa susimąstymo akimirka prie E. Kepalaitės bronzos skulptūros "Kūrimas" (133 psl.). Toliau atsinaujinančios Bažnyčios dvasinės statybos pastangas akylai vertina du antrinėmis premijomis konkurse atžymėti straipsniai: Pr. Razmino — išbalansuotas, daugiau akademinis (137) ir J. Toliušio — spontaniškesnis, perpintas čikagiškėmis aktualijomis (144). Abu straipsniai iliustruojami statybą vaizduojančiomis U. Juodvalkio fotografijomis. Galų gale ir Alg. Kezio, S. J., vidurinių puslapių fotografijos savo tema "Erdvės" pinasi į bendrą visumą — gamta vengia tuštumas: ją turi užpildyti žmogus (153), gyvoji plazma (154), namai bei vieškeliai (155), bet stop... — gana, nesigrūskite ant vagonais nusėtų geležinkelio bėgių (156) — žemėj reikia statyti ir kurti, bet be kamšaties.
Reikia statyti, bet ne perkrauti. Reikia turėti, bet tik dvasia turtėjant. Reikia taip pasaulį kurti, kad kartu save kurtume amžinybei. Kūryba yra prieangis Prisikėlimui, kai, mums kuriant, kuria mus Dievas.
■ Olandų tikresnis vaizdas
Daugely reportažų vaizdas apie svetimus kraštus sukuriamas ne tik ne pilnas, bet dažnai ir ne visai tikslus — ypač sensacijų, o ne tiesos ieškančioj spaudoj. Iš Europos katalikų kraštų ypač išskiriama Olandija: ji dažnai piešiama kaip religinių ekstravagancijų vieta, gimdanti schizmas ir erezijas.
Į tokius reportažus reikia žiūrėti kritiškomis akimis. Olandijoj pasitaiko kraštutinumų gal ir daugiau negu kur kitur, nes ten bandoma religiją derinti prie gyvenimo, o gyvenimą — prie religijos. O kad religija ten yra gyvesnė už daugelio kitų kraštų, teliudija kad ir šie faktai: sekmadienį Mišiose dalyvauja Prancūzijoj 10% katalikų, Italijoj — 25%, Anglijoj — 40%, o Olandijoj 65% ir, nors olandai tesudaro 1% pasaulio katalikų, iš jų tarpo yra 10% viso pa-saulio misijose besidarbuojančių katalikų. Kai kituose kraštuose labiausiai perkami romanai (kartais ir pornografinio pobūdžio), Olandijoje vienu metu gausiausiai buvo perkamas suaugusiųjų Naujasis Katekizmas. Taip pat jokiam kitam krašte nebuvo tiek atspausdinta ir išplatinta Sibiro lietuvaičių maldaknygių, kiek Olandijoj — viso 400,000 egz.
Skaitant kartais sensacingus aprašymus apie klumpių kraštą, prisimintina, kad su tulpėmis ten pražysta ir gyva religija.
■ Nejaugi mums vis tiek?
Detroite vyksta bene pirmasis tokio plataus masto vyskupijos sinodas JAV, kuriuo domisi ne tik vietiniai ir ne vien JAV, bet ir kitų kraštų katalikai. Juo domimės ir mes (žr. "L. L.'', sausis, 46), ypač gi dėl to, kad jame girdisi ir mūsų tautiečių balsai bei norai.
Deja, kaip aiškėja iš pranešimo Drauge (III. 7), to sinodo eiga domisi tik labai nedidelis skaičius Detroite gyvenančių lietuvių: labai maža lietuvių testebėjo plačiai paskelbtą sinodo apžvalginę televizijos programą. Rašoma: "Nejaugi šis sinodas mums taip nerūpi? Nejaugi mums neįdomi šiomis dienomis taip smarkiai besikeičianti Katalikų Bažnyčia? Nejaugi mums vis tiek, kiek vietos bus palikta lietuviškumui? Atrodo, kad kitos kolonijos šiuo sinodu domisi daugiau, negu mes čia pat gyvendami".
Sakoma, kad žymiąsias vietas vietiniai rečiausiai telanko. Bet sinodas vyskupijoj — tai ne Eifelio bokštas, į kurio viršūnę paryžietį tetraukia smalsumas. Vietinis sinodas — tai tos vyskupijos visų narių reikalas. Ir tai lietuvių reikalas, jei jame galima iškelti bendrus lietuvių interesus bei rūpesčius.
■ Įrodant rūpestį kapinėmis
"Ne labai įtikėtina, kad šiais laikais, po Vatikano II suvažiavimo, dar taip galėtų būti", kalbėjo liberalių pažiūrų pasaulietis, pats buvęs 2000 su viršum lietuvių susirinkime šv. Kazimiero kapinių reikalu kovo 17 d.
Ford City didžiojoj salėj Čikagoje: "Ten buvo tiek įsiaudrinta, kad nebebuvo jauku klausytis taip aštriai pasisakant prieš bažnytinę vadovybę".
"Negalima sakyti, kad tai vyko visai be pagrindo", atsakė kunigas: "Priešingai, pagrindas yra: bažnytinė administracija turi atsižvelgti į daugelio žmonių pageidavimus. Ir tikrai stebėtina, kad vis dar pakankamai neatsižvelgia".
Šiame pokalbyje vaidmenys buvo lyg susikeitę: sakytume, ne labai "bažnytinis" pasaulietis nejaukiai stebėjosi kitų pasauliečių priešiškumu bažnytinei vadovybei. Tuo tarpu iš profesijos turįs būti "bažnytinis" kunigas tokiam pasauliečių reagavimui rado pagrindo pačioj bažnytinėj administracijoj.
Ar iš tikro esama tokio pagrindo? Nesileidžiant į detales, reikia eiti prie reikalo esmės. Šiuo atveju žmonės labiausiai pageidauja būti išklausyti. Savo laiškuose — atsakymuose kapinių administracija sakosi dar vis neįsitikinusi, jog taip pageidauja daugumas lietuvių, todėl delsia tuos pageidavimus išpildyti.
Tame administracijos neįsitikinime ir delsime kaip tik ir glūdi priežastis, kodėl žmonės tampa nebekantrūs ir kodėl pastangos įrodyti čia esant daugumos balsą tampa vis aštresnės. Iš administracijos laukiama greitesnių pastangų įsitikinti — tai padaryti šiais laikais nėra jau taip sunku. Sunkiau bus prarastą žmonių pasitikėjimą atgauti, kai žmonės galutinai įsitikins, kad jais nepasitiki Bažnyčią atstovaujanti administracija.
■ Apie pamaldumą Marijai
Amerikos Marijologijos Sąjungos suvažiavime Dayton, Ohio, ryškėjo sekančios mintys: Marijai pamaldumas neturėtų būti nei paneigtas, nei pakeistas, nei ekumenizmo vardan nužemintas, bet kantriai išaiškintas. Šiais laikais daugeliui katalikų Marijos pamaldumas tapo nebeaiškus, nes
1) nėra plačiai skaitomi Vatikano II suvažiavimo dokumentai, kuriuose labai aiškiai kalbama apie Marijos vietą Bažnyčioj, ir
2) klaidingos idėjos susidarė iš kai kurių trupinamų žinių spaudoj, kaip pvz. Time žurnale. Prie to gal nemaža dalimi prisideda ir pačios "modernios moters" nenoras nei mergystės, nei motinystės — tų savybių, kurios tobulai atsispindi Marijoje.
■ “Pasitaisanti” mašina
Mašinų amžiuje aparatai darosi tobulesni už žmones — kompiuteriai nepalyginamai greičiau ir tiksliau apskaičiuoja už žmones, o dabar per akimirką "pasitaiso" net iš savo klaidų, ko padaryti žmogus dažnai ne tik negali, bet ir nenori net visą savo amžių.
Tokių "pasitaisančių" aparatų išradėju yra lietuvis dr. Alg. Avižienis, Pasadenos, Calif., laboratorijose suplanavęs kompiuterį, kuris savo skaičiavime pastebėjęs klaidą, per kelias tūkstantąsias sekundės suranda klystančią dalį, ją pakeičia atsargine ir tuo būdu automatiškai savo klaidą atitaiso.
■ Užgeso žvaigždė
1967 m. gale nustojo būti leidžiama Žvaigždė. Šis religinės minties mėnesinis laikraštis Tėvų Jėzuitų buvo pradėtas leisti 1920 m. Lietuvoj jis pasiekė 35,000 egz. tiražo. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, sustabdytas, jis vėl buvo pradėtas leisti 1943 m. JAV, kur daugumą prenumeratorių sudarė senesnės kartos lietuviai, jau seniau apsigyvenę šiame krašte. Jų eilėms labai praretėjus, leidėjų Tėvų Jėzuitų vadovybė nutarė Žvaigždę sustabdyti dėl finansinių sunkumų.
■ Nustojo eiti kiti vienuolika
Didėjant spausdinimo išlaidoms ir mažėjant prenumeratorių skaičiui, 1967 m. nustojo būti leidžiami 11 amerikiečių katalikų žurnalų. Pašto ir spausdinimo išlaidoms ir toliau smarkiai kylant, didėja pavojus, kad ateity dar daugiau žurnalų turės užsidaryti.
Jei toks pavojus gresia vietinei spaudai, tai tuo labiau nedidelių mažumų negausiai prenumeruojamiems žurnalams, jų tarpe ir lietuvių. Padėtis nėra dar visai tragiška, bet labai rimta ir "Laiškams Lietuviams", kurie eina tik dėl to, kad leidėjai juos tebeleidžia, nors ir su dideliais nuostoliais sau. Spaudą vertinantieji skaitytojai prašomi žurnalą paremti (žr. šio "L. L." nr. 3 viršelio psl.)