MARTYNAS JANKUS
Pranys Alšėnas. MARTYNAS JANKUS, Mažosios Lietuvos Patriarchas. Gyvenimas, darbai ir likimo lemties vingiai. Išleido Juozas J. Bachunas. 1967 m.
Knygos įžangoje Pranys Alšėnas aprašo susitikimą su Martyno Jankaus dukterimi Elze 1951 m. Toronte, kurio metu ji paprašė jį parašytį apie jos tėvą monografiją. Čia pat ji parodė jam nuotraukas bei surinktą apie jos tėvą medžiagą. Bet Alšėnas atsisakęs, nes per maža buvę medžiagos. Dėl tos pat priežasties atsisakę ir kiti asmenys, į kuriuos Jankutė kreipėsi. Tik po 12 metų Alšėnas ryžos šią knygą parašyti, nes ir pats buvo surinkęs iš kitų šaltinių nemaža medžiagos. Leidėjų entuziastiškai sutiko būti Juozas J. Bachunas, daugelio lietuvybės darbų skatintojas ir finansuotojas.
394 psl. knygoje, impozantiškai išleistoje, autorius išsamiai aprašo Martyno Jankaus gyvenimą nuo gimimo Rambyno papėdėje, Bitėnuose, ligi mirties tremtyje, Vokietijoje. Atkaklių lietuvių ūkininkų sūnus Martynas Jankus išaugo toks pat atkaklus lietuvis, vėliau sukūręs tokią pat patriotišką šeimą.
Nors Mažoji Lietuva, 700 metų vokiečių okupuota, buvo smarkiai germanizuojama, bet kelis šimtus metų dar buvo išlaikiusi lietuvišką charakterį. Dar Martynas Jankus mokėsi lietuvių kalbos mokykloj. Bet Prūsijos karaliui 1871 m. pasiskelbus Vokietijos imperatorium, lietuvių kalba buvo pašalinta iš mokyklų ir bažnyčių. Jaunuolis Jankus, sąmoningas lietuvis, nenurimsta. Jis, pasitaręs su lietuvių draugu J. Sauerveinu, pradėjo kovą su okupantais, visas savo jėgas ir gyvenimą paaukodamas lietuvybei. 1885 jis įkūrė Tilžėje “Birutės draugystę”, kuri ilgainiui išaugo į stiprų Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros centrą. Norėdamas atitraukti jaunimą nuo vokiškų kariškų dainų, M. Jankus 1881 m. išleido lietuviškų dainų rinkinį. Jis yra parašęs ir labai patriotiškų eilėraščių. M. Jankus — vienas pirmųjų “Aušros” sumanytojų, kurį laiką buvęs jos redaktorium. Jis yra vienas svarbiausių liet. spaudos kūrėjų, jos uolus platintojas Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje. 1884 m. jis išleido su J. Mikšiu “Aušros” kalendorių, o 1900 m. jis išleido savaitraštį “Saulėtaką”. Be to, išleido maldaknygių, brošiūrų, iš viso net 20 knygelių įvairaus turinio. Ir buvo įklimpęs į skolas. Net dukart jo ūkį teismas buvo paleidęs iš varžytinių, ir abu kartu jo tėvas ūkį išpirko. Bet M. Jankus garsus ne savo raštais, o lietuviška veikla, dėl kurios net 9 kartus buvo vokiečių suimtas. Jis garsus kaip Mažosios Lietuvos lietuvių žadintojas, visuomenininkas ir liet. literatūros spausdintojas bei platintojas, o taip pat Mažosios Lietuvos susijungimo su Didžiąja Lietuva šalininkas bei skatintojas ir kovotojas. 1923 m. jis, vaduojant Klaipėdos Kraštą, vadovavo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetui. Taip, trumpai suglaudus, atrodo autoriaus pateiktos apie M. Jankų žinios. Visa tai dokumentuota, iliustruota gausiomis istoriškomis ir šeimyniškomis nuotraukomis, papildyta susirašinėjimais su įvairiais anų laikų lietuvybės skleidėjais, tautos sąmonės kėlėjais.
Knyga nuo pradžios iki galo patraukli, su dėmesiu skaitoma. Atsiveria prieš skaitytoją anų laikų lietuvybės kėlėjų pastangos bei kova už lietuvį ir Lietuvą. Vietomis išsikiša tų veikėjų silpnybės: juk jie ne angelai, o žmonės.
Nepašykštėjo autorius pateikti poezijos bei idilinių momentų. Nemaža puslapių paskirta Joninių iškilmėms Rambyne, kur svarbiausią Krivių Krivaičio vaidmenį atlikdavo senelis patriarchas Martynas Jankus, uždegdamas aukurą, o jo padėjėja duktė Elzė būdavo vyriausia vaidilutė. Pastaroji 1929 m., R. Skipičio įtaigota, buvo prisaikdinusi svečią Tautų Sąjungos vicepirmininką Sigimurą prisiekti lietuvių dievaičiui Perkūnui, kad užstos Lietuvos reikalus Tautų Sąjungoj ir pagelbės mums atsiimti iš lenkų Vilnių. Sigimura, dalyvaujant diplomatams ir gausiai miniai, prisiekė. Nors tai tebuvo vaidyba, bet tuo buvo priminta Lietuvos tragedija.
O kiek įvairių asmenų atsiminimų bei straipsnių apie susitikimą su Jankum Bitėnuose ar tremtyje, Vokietijoje! Ta visa medžiaga, paįvairinta Mažosios Lietuvos istorija (net 56 puslapiai), sutelkta su nuoširdžiu kruopštumu ir meile Mažosios Lietuvos Patriarchui bei kultūriniam švyturiui. Didis padėkos žodis priklauso autoriui Praniui Alšėnul už tokį milžinišką darbą, dokumentaliai ir patraukliai mums pateiktą. Garbė mecenatui Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkui Juozui J. Bachunui už šio veikalo išleidimą.
K. Pažėraitė
Karolė Pažėraitė — vyresniosios kartos rašytoja, romanu ir novelių knygų autorė, gyvenanti Čikagoje ir bendradarbiaujanti periodinėj spaudoj.