ŠYPSANTIS
Nepasisekus su jėzuitais ir kitais dvasiškiais, skelbiamas konkursas pasauliečiams
Įvedę “Šypsantis” skyrių šių metų pradžioje, manėme, kad mes patys tapsim laimingesni, nes turėsim puikią galimybę linksminti skaitytojus. Deja, išėjo kitaip: tarp daugelio rūpesčių mums prisidėjo dar vienas: nuolatinis rūpestis šiuo skyriumi. Rūpestis matomai atsispindėjo žurnalo puslapiuose, nes po sausio nr. atspausdinto vieno “Šypsantis” puslapio skyrius daugiau iki šiol taip ir nepasirodė. Kaip gi šypsotis ir kitus “prašypsinti”, jei reikia rūpintis?...
Buvome dilemoje: arba 1) juokų skyrių pavesti specialiam redaktoriui; arba 2) spyglius ir dyglius rankioti iš “Draugo”; arba 3), kaip paprastai atsitinka įvedus naują skyrių, pačiam Redaktoriui su juo kankintis; arba pagaliau 4) šiam vos gimusiam “Šypsantis” kūdikiui duoti pauostyti formalino.
Pasirinkome pirmąjį kelią: ieškoti specialaus redaktoriaus. Pirmiausia kreipėmės į lietuvius jėzuitus, nes jie juk viskam pasiruošusi Bažnyčios lengvoji kavalerija. Kad nebūtų diskriminacijos, bet išryškėtų talentas, paskelbėme konkursą: kas pasakys geriausią anekdotą, tas ir taps juokų skyriaus redaktorius. Na, ir sujudo, sukruto konfratrai: vieni vartė Pr. Alšėno “1000 ir vieną juoką”, kiti “Naujienas”, tretį “Draugo” spyglius ir dyglius, o dar kiti stengėsi prisiminti savo priešvienuolyninio gyvenimo linksmesnius epizodus.
Konkurse išryškėjo trys varžovai: vienas turėjo juokų, bet nemokėjo rašyti; antras mokėjo rašyti, bet neturėjo juokų; trečias nemokėjo nei rašyti, nei neturėjo juokų. Pavardžių čia neminėsime, kad kartais nei suminėtiems, nei mums patiems netektų dėl to juoktis pro ašaras... ar verkti besišypsant. Pagaliau — gal ir laimė, kad nei vienas iš jų nesutiko šio skyriaus redaguoti. (Skaitytojų vaizduotei paliekame spręsti, kaip kiekvienas jų būtų redagavęs.)
Po to kvietėme ne vieną kunigą, bet ir jie, kaip toj evangelijoj apie pakviestuosius į pokylį, buvo užimti kitkuo.
Galų gale, nepasisekus su dvasiškiais, nutarėme — atsinaujinančios Bažnyčios pavyzdžiu — kreiptis į pasauliečius, nes juk šiandien jiems beveik visur tenka gelbėti susimaišiusią padėtį.
Tad pasauliečiams skelbiame juokų ir anekdotų konkursą, kurio laimėtojas taps “Šypsantis” skyriaus redaktoriumi. Sąlygos laimėti paprastos: 1) turi būti pasaulietis; 2) turi mokėti rašyti; 3) turi atsiųsti savo sugalvotą ar kitų negirdėtą anekdotą arba įvykusį juoką, kuris būtų pripažintas geriausiu. Konkurso terminas: 1969 m. vasario 1 d. Laimėtojas bus paskelbtas tų metų balandžio 1 d. Konkurso jury komisija bus paskelbta vėliau.
Jei konkursas pasiseks, visi juokus mėgstantieji skaitytojai, o ypač mes, lengviau atsidusime: tolimesnė “Šypsantis” skyriaus ateitis bus užtikrinta. Jei ne, teks ieškoti kitos išeities — vienos iš tų, anksčiau suminėtų mano dilemoje... Kuri iš jų bus pasirinkta, dar nėra aišku.
"Laiškų Lietuviams" Redaktorius