ATSAKANT
Harvardo Universiteto Sveikatos Skyriaus pranešimas
Gerbiamoji Redakcija,
Skaitome nuolat amerikiečių spaudoje, kad studentų tarpe plinta marijuanos ir L.S.D. vartojimas. Net nustebau paskaitęs “Ateity” (1968 m. kovo nr. ), kad 25% lietuvių studentų taip pat juos vartoja.
Nėra kalbos, kad marijuana ir L.S.D. yra kenksmingi. Tačiau vietinėj spaudoj kartais pasitaiko prieštaraujančių žinių. Prašau “Laiškuose Lietuviams” apie tai plačiau parašyti.
Jonas Skardevičius
Atsakydamiį šį klausimą, spausdiname trumpą, tikslų ir autoritetingą Harvardo Universiteto Sveikatos Skyriaus pranešimą, parašytą dr. D. L. Farnsworth ir dr. C. Prout. Būtų naivu galvoti, kad niekas iš lietuvių studentų ar šiaip jaunimo nėra mėginęs L.S.D. ar marijuanos, tačiau iš patikimų šaltinių sužinota, jog anuomet ''Ateity" suminėtas procento skaičius neturi jokio rimto pagrindo. — Red.
Kolegijų studentų ir aukštesniųjų mokyklų mokinių tarpe pasidarė beveik mada vartoti L.S.D. (Lysergic Acid Diethylamide), marijuaną ir panašias svaiginančias medžiagas. Ypač juos vartoja norintieji įstatymų laužymu įrodyti savo asmeninę nepriklausomybę, padaryti nemalonumo savo tėvams arba ieškantieji naujų fizinių bei psichinių dirginimų. Tad yra naudinga susipažinti, ką medicina sako apie marijuanos ir L.S.D. vartojimą.
MARIJUANA
Marijuana (žinoma ir kitais vardais, kaip hašišas, bhana ir “pot”) yra gaminama iš kanapinio augalo, lotyniškai vadinamo cannabis sa-tiva, sudžiovintos žieduotos viršūnės. Ji sukelia haliucinacijas. Medicininiams reikalams nevartojama. Ją galima rūkyti, kramtyti ir uostyti. Marijuana veikia daugiausia į centrinę nervų sistemą. Prie jos nepagydomai neįprantama kaip prie narkotikų. Rūkant marijuanos veikimas pasireiškia po kelių minučių ir tęsiasi 3-5 valandas. Jos veikimas ne visada vienodas: kartais vietoj pakilios nuotaikos pajuntama depresija. Taip pat pagreitėja pulsas, pakyla šiek tiek kraujo spaudimas, atsiranda apetitas saldumynams, o kraujuje daugiau cukraus.
Marijuana sąmonę veikia chemiškai: idėjos kyla greit, nesukontroliuojamai, be sąryšio. Gali kilti puiki savijauta, pakili nuotaika ir susijaudinimas. Tada esi “virš debesų” (high). Vėl kitu laiku gali prasmegti “į žemę” (down): nusimeni, jauti mirties baimę ir paniką. Mintys gali sekti viena kitą be sąryšio. Sekundės gali atrodyti minutėmis, minutės — valandomis. Toliai ir garsai padidėja. Erdvė išsiplečia. Galima pajusti lyg sutinusią galvą ar sunkias kūno galūnes. Kai kurie vartotojai galvoja, kad marijuana kelia fizinį intymumą, bet paprastai atsitinka atvirkščiai. Marijuanos įtakoje žmogus pasijunta lyg plaukiąs ore, girdi ausyse skambėjimą, junta viso kūno virpesį. Imantieji marijuaną, vieni gali jausti apsvaigimą ir ramybę, o kompanijoje pasidaro judrūs, šnekūs ir linksmi. Didesnės dozės gali sukelti psichinį sąmyši, pasimetimą ir didelę baimę, o kai kuriais atvejais — net psichozę, panašiai kaip L.S.D.
Viena pavojingiausių marijuanos pasekmių yra refleksų veikimo sumažėjimas, tikrovės — ypač laiko — pajutimo iškreipimas. Dėl to atsitinka daug automobilio nelaimių.
Daug duomenų rodo, kad studentams paskutiniu metu pardavinėta marijuana nėra gryna. Į ją primaišoma kitų haliucinacijas sukeliančių medžiagų, chemikalų, kad veiktų stipriau. Marijuana nėra specifinis produktas, bet mišinys iš žiedų, lapų, stiebų ir kartais net šaknų. Tad to mišinio stiprumas įvairauja pagal jų proporciją. Jei mišinys silpnas, jis pasitiprinamas kitkuo. “Marijuaną” perkantieji negali žinoti, ką jie iš tiesų perka.
Prie marijuanos vergiškai nepriprantama, bet vis dėlto ją vartojantieji prie jos stipriai prisiriša. Tą faktą gerai žino studentų tarpe dirbantieji daktarai. Be to, pradėjus vartoti marijuaną, lengva pereiti į pavergiančių narkotikų vartojimą.
L. S. D.
L.S.D. yra pavojingesnis už marijuaną, o kai kurių specialistų nuomone, net už narkotikus. Vos L.S.D. išradus, buvo manyta, kad jis nėra taip pavojingas. Tačiau paskutiniuoju metu buvo užregistruota visa eilė L.S.D. sukeltų psichopatinių reakcijų, besitęsiančių nuo kelių mėnesių iki keleto metų. Didelių miestų ligoninės, kaip Los Angeles ir Niujorke, turi visą eilę L.S.D. vartojusių asmenų su aštria psichoze.
L.S.D. skiriasi nuo kitų tos rūšies medžiagų tuo, kad, jį paėmus, jis veikia skirtingais periodais. Jis pradeda tam tikrą dar neištirtą procesą, kurio įtaka pasireiškia tada, kai L.S.D. jau nebėra kraujo apytakoje. Žmogus patiria aštrią depresiją, besitęsiančią keletą mėnesių, ar gali pajusti psichopatinę reakciją, o kai kada labai malonių ir kartu baisių išgyvenimų.
Be to, L.S.D. sumažina atsakomybės jausmą, t. y. susilpnina žmogaus apsisprendimo galią. Todėl dabar, daugiau sužinojus apie L.S.D. veikimą, patariama, bent vieną dozę paėmusiems svarbesniais asmeniniais reikalais nieko nenutarti bent per tris mėnesius.
L.S.D. įtakoje žmogus gali ignoruoti anksčiau priimtus faktus, ir imti visai ką kita prasimanyti, kad ir visai be pagrindo. Tai primena psichoze sergančiųjų amenų galvojimą. Žmogus gali išsigalvoti turįs tokių galių, kurių pirma neturėjo, arba kad aplinkos dėsniai jo neliečia, pvz. kad jis nesužeidžiamas arba visagalis, galįs iššokti pro langą ir neužsimušti. Daugelis L.S.D. entuziastų čia minimų faktų nenori pripažinti: savo išgyvenimuose mato tik tai, ką nori matyti, ir tai laiko tiesa virš visų tiesų. Pagal medicinos davinius, L.S.D. daugiausia vartoja jauni žmonės tarp 17-20 m. Bet jau pasitaiko jį vartojančių vyresnio amžiaus žmonių, ypač turinčių asmeninių problemų.
Vienas ypač svarbus Freedmano ir Poroel-sono pareiškimas pasirodė The Nation žurnale (1966 m. sausio 31): “L. S. D. entuziastai kalba apie religinius atsivertimus, meninio kūrybingumo pažadinimą, skirtingumų suderinimą. Tačiau pastebėta, kad tokie asmenys nustoja iš viso ką dirbti. Daug žadąs tapytojas ima kalbėti, kad jo estetinės ir kūrybinės galios pakilo, bet tuo pačiu metu jis nustoja tapyti. Aukštus mokslus bebaigiąs studentas, nustojęs rašyti filosofijos disertaciją, ima kalbėti, kad jis sugalvojo naujas filosofines teorijas, tačiau vis nieko neparašo. Matome, kad tada žmogų dominuoja fantazijos pasaulis, o ne išoriniai dalykai. Iš tikrųjų, fantazija tiesiog užima realybės vietą.
Dabar žinoma, kad L.S.D. gali padaryti ilgalaikę psichinę žalą. Tokiai žalai galima užsimerkti tik pasidavus tos medžiagos sukeltam malonumui ir entuziazmui, bet mes matėme per daug psichinių sutrikimų, kad dar abejotume jo rimta žala. Galimas dalykas, kad ir smegenų struktūra pažeidžiama. Paskutiniai daviniai rodo, kad L.S.D. taip pat pažeidžia paveldėjimo genus.
Trumpai, mūsų profesine medicinine nuomone, žaisti L.S.D. — tai žaisti labai pavojingai, tarsi rulete. Medicininiai duomenys — aiškūs: bet kuris asmuo, paimąs L.S.D., aiškiai rizikuoja patirti psichinį pakrikimą ir ilgalaikę psichinę žalą.