FILMAI
“The Fifth Horseman Is Fear” yra pirmasis JAV rodomas Čekoslovakijos gamybos filmas, surežisuotas 41 m. amžiaus Zbynek Brynych. Tai darbas tikro meisterio: šis filmas yra taip realiai pastatytas, kad stebėdamas jį tiesiog gyveni filmo herojaus gyvenimu.
Atrodo, kad šio filmo demonstravimas šiuo laiku, kai viso laisvojo pasaulio akys nukreiptos į herojiškąją Čekoslovakiją, josios drąsias pastangas nepriklausomybės siekti ir kankinės mirties po rusiškuoju tanku, dar sustiprina sentimentus šiai laisvę mylinčiai tautai.
Veiksmas vyksta nacių okupuotoje Prahoje II pasaulinio karo metu, bet pati tema yra lygiai tokia pat reikšminga šiandien — 1968 m. ar bet kuriuo kitu laiku, kada tik tauta yra po kitos valstybės policijos padu.
Šis filmas iškelia sąžinės, neryžtingumo, abejingumo, bailumo ir herojizmo problemas.
Filmo herojus yra malonus, pusamžis gydytojas (puikiai vaidinamas Miroslavo Machaceko), žydas, kuriam naciai uždraudė praktikuoti mediciną. Jis dirba dideliame sandėlyje tarnautoju, surašydamas žydų konfiskuotą turtą. Pradžioje, lyg sapne, nė žiūrovas nesusigaudo kur besąs, kai tas žydelis eina per kambarius, pilnus laikrodžių, smuikų ir porcelano puodukų. Pas šį gydytoją atnešamas sužeistas partizanas. Jis aptvarsto sužeistąjį, slepia jį ir eina per Prahą, ieškodamas morfijaus, kad sumažintų nelaimingojo kančias. Ši kelionė per miestą yra lyg bridimas per padugnes: viešuosius namus, beprotnamį ir naktinį klubą.
Gavęs morfijaus, gydytojas grįžta namo ir lieka išduotas vieno įbauginto kaimyno. Tačiau, prieš pats nusižudydamas, atėjusiai policijai jis spėja išdidžiai pasakyti, kad žmogus yra toks, kaip jis galvoja: “Jūs negalite čia nieko pakeisti!”
Tokios rūšies situacija buvo jau daug kartų pavaizduota neišsibaigiančiose karo laikų melodramose. Šį filmą iš daugelio kitų išskiria kūrybingas panaudojimas filmo elementų, įkūnytų grasinimo ir nusivylimo atmosferoje. Scena naktiniame klube “Desperacijos Bare” yra pati geriausia visame filme.
Šis filmas nėra pasismaginimui; žiauriai realus, su puikiai ryškia nespalvota fotografija, su pritaikyta muzika tragiškiems išgyvenimams paryškinti; greičiausiai laimės šių metų geriausio užsieninio filmo akademinę premiją. Dėl krikščionims nepriimtinos savižudybės (nors ir žydo, ir persekiojamo), dėl žydaičių baisaus likimo viešuose namuose ir dėl kitų realistinių scenų buvo paskirtas į C (condemned) klasifikaciją.
Stasė Semėnienė