VYRAI APIE ŽMONAS
Medžiotojas:“Mano žmona, tiesiog, žavėtina: teisinga, teisinga, protinga, niekuomet nesugadina paukštienos; myli tiktai mane vieną — paskui du zuikius nesivaiko, ištikima kaip medžioklinis šuo”.
Menininkas:“Mano žmona — tai blogas etiudas: vienoje vietoje nedatepta, o kitoje — pertepta; prie to dar turi tiek įvairių meniškumų, kad mano gyvenimas — katorga”.
Muzikas:“Mano ištikimoji — išlieta kakofonija. Kiekvieną žodį ji taria išdidžiai, o kai kada — prapliumpa tokiu kačių koncertu, kad nors išbėk lauk iš namų. Vienu žodžiu, mano gyvenimas — ištisas disonansas”.
Finansininkas:“Mano žmona — kapitalas! Sako žodį — tarytum svarą dovanoja. Ne moteris, o auksas!”
Daktaras:“Mano žmona — psichopatė!” Juristas: “Mano žmona — tikras valdovas. Jos žodis — man įstatymas. Tokias kalbas kalba, kad aš amžinai palieku kaltas. Jau tokio įstatymo niekad neapeisi”.
Matematikas:“Ar žinote, kad aš namuose, jei ne nulis, tai begaliniai maža mažuma. Pas mane — viskas žmona. Ji viso pikto kvadratinė šaknis”.
Kariškis:“Mano žmona — “bajava”: įspūdingo ūgio. Vienas dalykas — blogas: visuomet šaudo akimis į kitus vyrus ir prie progos be mūšio kapituliuoja”.
Batsiuvys: “Mano žmona — bloga boba, lyg kokia yla, ištisą dieną duria; blogesnė už raganą, puspadžio neverta”.
LAIMINGAS SURADIMAS
Australijoje Charles Wilson, 65 metų amžiaus, vedė šešiolikmetę merginą. Vestuves stebėjusiems 70 miestelio gyventojų jis pareiškęs: “O laukiau ilgai, kol suradau tinkamą merginą”.
PRIVALOMA DRAUGYSTĖ
— Klausyk, ar tu tebedraugauji su tuo jaunu gydytoju?
— Ne, aš dabar draugauju su vienu vaistininku.
— Kodėl? Juk tu tą daktariuką mylėjai.
— Taip, be abejonės, bet jis dabar išvažiavo. Vaistininkas man reikalingas, kad iššifruotų jo laiškus...
GERA PRADŽIA
St. Louis policija pagavo 19 m. Eric Burgess (sako, pirmą kartą), kuris pavogė knygą “Kriminalinio tyrinėjimo pagrindai”.
AMERIKOJ
Vieno fabriko direktorius turėjo aprodyti savo įmonę rusų delegacijai. Jis pasirinko laiką prieš darbo pabaigą. Jam bevaikščiojant, pasibaigė darbo laikas, ir darbininkai sujudo bėgti namo ir prabėgdami stumdė direktorių.
— Pas mus nebūtų šitaip, — pašaipiai tarė delegacijos vadovas. — Rusijoje kiekvienas darbininkas dirbtų, kol pabaigs darbą, visiškai nežiūrėdamas, kas per laikas.
Direktorius iš pradžių nesusigaudė, ką atsakyti, bet netrukus linksmai pratarė:
— O, nekreipkite dėmesio į tą gaują — jie visi yra bolševikai!
PO LIGOS
Žmona vyrui, ilgesnį laiką sirgusiam namie:
— Reikėtų kur nors išvažiuoti sveikatos pataisymui.
— Aš jaučiuosi jau sveikas, ir man jokie sveikatos taisymai nereikalingi.
— Bet dabar jie man jau reikalingi, — atsako žmona.
Parinko Pr. Alš.