APIE GEGUŽĖS NUMERĮ
Eilės ii Lietuvos (“L. L.”, 162 psl.) primena nepalaužiamą pasilikusiųjų tikėjimą pasaulio Motina. (Ponia)
Vienas svarbiausių straipsnių — tai Pr. Razmino (“Eikite ir jūs į mano vynuogyną”, “L. L.” 171 psl.) Jis taip nuosekliai, sumaniai nagrinėja tai, kas turi visiems mums gyvybinės reikšmės. Vertas diskusijų. Visa, kuo mes gyvename, atsispindi ir mūsų vaikuose. Jei patys nedirbame Jo vynuogyne, tai kaip eis ieškoti dvasios turtų mūsų vaikai?” (Ponia)
AR NETAPTI VIEN RELIGINIU?
Išeivijos religinė spauda turi visišką laisvę. ... Periodinių leidinių, skirtų vien religiniams klausimams, yra nedaug. Prie tokių reikėtų skirti: “Šv. Pranciškaus Varpelį”, “Laivą”, “Saleziečių Balsą”, “Lux Christi”. Jiems artimi yra “Laiškai Lietuviams” ir “Šaltinis”. Juose spausdinama nemaža religinio turinio straipsnių, tačiau netrūksta ir kitokios medžiagos. Ypač gražiai, moderniai ir gyvai redaguojami “Laiškai Lietuviams”. Seniau jie buvo religiniu laikraščiu, bet vėliau tapo religinės ir tautinės kultūros žurnalu, priartėjusiu prie “Aidų”. Taigi, grynai religinių periodinių leidinių — tik keletas. Beveik visi leidžiami vienuolijų, skleidžiančių specifines savo idėjas, savitas kulto formas, institucijas. Dėl to jie yra gana siauros apimties ... Gilesnių klausimų jie negali gvildenti ir prabilti į reiklesnius skaitytojus...
Dažnai lietuviškoji visuomenė lieka religinėse seklumose, nes iš esamos spaudos sunku susidaryti pilną vaizdą. Religinis žurnalas galėtų plačiai apžvelgti savąją sritį, nuosekliai informuoti ir gilinti skaitytojų dvasinį turinį. Ar tam tikslui reikėtų dar vieno žurnalo Anaiptol! Yra galimos šios išeitys. Pirmiausia tokią misiją puikiausiai galėtų atlikti “Laiškai Lietuviams”, jei atsisakytų žymios dalies medžiagos, randamos ir kituose laikraščiuose. Antra, tokiam uždaviniui tiktų “Lux Christi”, jei atsisakytų vien kunigams skiriamos pamokslinęs ir panašios medžiagos. Trečia, vertėtų pagalvoti vienuolijom, kurios leidžia savo laikraščius, apie sujungimą kai kurių leidinių, panašių savo turiniu ir apimtimi. Iš jų galėtų išaugti rimtas religinis žurnalas, galįs atsiremti į platesnius tikinčiųjų sluoksnius...
Pr. G. "Tėviškės Žiburiuose", V. 1
Tinkamos medžiagos ir informacijos religiniais klausimais mūsų visuomenei tikrai trūksta. Periodinė spauda turėtų jos daugiau pateikti. Vargiai galima tikėtis, kad Pr. G. antrasis ir trečiasis pasiūlymas kada išsipildys: žurnalai daug derinasi prie skaitytojų; pasikeitus žurnalo apimčiai, kristų jau ir taip negausios prenumeratos.
Nepramatoma, kad “Laiškai Lietuviams” kada nors pasidarys vien religiniu laikraščiu. Nuo pat savo pradžios jie lietė religines, tautines, dorines ir visuomenines temas. Religinio atspalvio rašinių juose visada yra. Tačiau prisipažinsiu: esu dėjęs pastangų, kad grynai religinio turinio straipsnių būtų truputį daugiau — po vieną tinkamo lygio straipsnį kiekviename numeryje. Prašiau ypač kunigų, bet be jokio atgarsio.
Bent šiuo metu kitos išeities nematyti. Visi bent kiek religinio atspalvio laikraščiai, o ypač žurnalai, turi stengtis kelti savo religinės medžiagos lygį — pagal savo apimtį — kiekybe, bet ypač kokybe.
"L. L." redaktorius
ATSAKAS A. TAUTVYDUI
Imu iš A. Tautvydo str. “Visuomeninės sandoros sąlygos” (“L. L.” gegužės nr. 165 psl.) vieną trumpą ištraukėlę: “Juk koks čia pasitarnavimas priešui, kai pasikalbama su Vilniaus universiteto rektorium ar pasiklausoma solisto iš Lietuvos koncerto?... tai kodėl negalima informuotis pas rektorių?”
... tikslios, teisingos informacijos niekad negausit iš atvykusio komunistų redaktoriaus, nes komunizmas yra apgaulės, melo, veidmainiškumo valdymo sistema...
Be to, lietuvių išeivių mažuma turi paklusti daugumai (demokratiškai), o jei mažuma nenori paklusti ir kartu dirbti už išlaisvinimą tėvynės, ji turi būti išjungta, kaip vėžio žaizdelė, iš bendro Lietuvos laisvinimo kūno.
V. Žykas, Woodhaven, N. Y. ATSAKAS UGNEI
Be reikalo peršate mums, Ugne, sol. Noreikos koncertus (žr. “L. L.” gegužės nr. 188 psl.)... Neužmirškite, kas yra komunizmas ir kokiu tikslu jų siunčiamas sol. V. Noreika, ir kas jį siunčia... Visiems žinoma, kad sol. V. Noreika priklauso komunistų partijai ir kaip, pavyzdžiui, aš galiu eiti klausytis dainuojančio komunisto, kuris gal mus, išeivius, jei galėtų, išvežtų į Sibirą.
Taip pat, kaip gali Ugnė išsireikšti, kad okupuotoje Lietuvoje lietuviai komunistai - partiečiai yra patriotai ir t. t. O ką Jūs, Ugne, sakote apie tuos, kurie nepriklauso komunistų partijai okupuotoje Lietuvoje? Kurie iš jų, Jūsų nuomone, persekioja tikėjimą, tikinčiuosius? Ar tie “gerieji” lietuviai, “patriotai”, kurie priklauso komunistų partijai, ar tie lietuviai, kurie nepriklauso komunistų partijai?
V. Žykas, Woodhaven, N. Y.