Vatikanas giria olandus

     Spaudoje jau buvome įpratę matyti žinias, kad štai Vatikanas vėl perspėja olandus katalikus, todėl “L’Osservatore Romano” pirmame puslapyje atspausdintas redaktoriaus Federico Alessandrini teigiamas straipsnis apie Katalikų Bažnyčią Olandijoj sukėlė tiesiog sensaciją.

     Straipsnyje apgailestaujami neteisingi mėginimai iš kairės ar iš dešinės iškreipti tiesą apie katalikus Olandijoje; atkreipiamas dėmesys i pasaulio mastu vedamą olandų misijų darbą, į olandų uolią religinę praktiką, į kunigų gausumą, į pavyzdinius bandymus pedagogikoje ir žurnalizme. Olandų veržlumas atnaujinti Bažnyčią aiškinamas istoriškai: kelis šimtmečius olandai katalikai turėjo kovoti dėl savo religijos ir tai suteikė jiems gilų religinį sąmoningumą: “Šis sąmoningumas iššaukia reikalą atidžiai persvarstyti religinį paveldėjimą ir juo gyventi. Tai katalikybė, kuri po šimtmečių kaupimosi giliai jaučia — gal skubiau negu kitur — reikalą Bažnyčios aggiornamento (atsinaujinimo).”

     Šis straipsnis buvo pirmasis iš trijų. Antrajame straipsnyje Alessandrini toliau vysto mintį, kad dabartinis olandų sąjūdis turi istorinį ir psichologinį pagrindą: tik po Antrojo pasaulinio karo katalikai olandai pasijuto pilnateisiais piliečiais savo krašte — praeities antipatijos išnyko ir prasidėjo bendras atstatymo darbas: tokiu laiku tikėjimo liudijimas turėjo rištis su audringomis laiko sąlygomis. Pasak straipsnio, po II Vatikano susirinkimo atsinaujinimas vyksta visoje Bažnyčioje, ir olandų sąjūdis yra tik tojo dalis: “Pagrindinis reikalas yra..., kad atsinaujinimas vyktų tokiu būdu, jog nei vienas Mistinio Kūno narys dėl jo nekentėtų. Mes žvelgiam į Olandiją ne kaip į ką nors svetima ar keista, bet kaip į dalį visumos, kuriai mes visi priklausome — ne dėl “institucinių“ priežasčių, bet dėl to, kad mes visi esame katalikai.”

     Trečiajame straipsnyje pastebima, kad aggiornamento negali ateiti be įtampos. Straipsnyje primenama jau anksčiau pastebėtas olandų entuziazmas misijų darbui ir klausiama: “Argi dabartiniame sąjūdyje nepastebime kaip tik tos pačios dinamikos, kuri vedė mlsijonierišką pašaukimą?” Alessandrini mato, kad autoriteto klausimai Olandijos kontekste yra tik dalis visam pasaulyje vykstančio kunkuliavimo: “Bruzdėjimas, kurį matome brolių olandų tarpe, randamas ir kitose bendruomenėse; gal net ir mūsų pačių tarpe”.

     Kodėl šie olandus teigiamai vertinantys straipsniai buvo atspausdinti šiame pusiau oficialiame Vatikano organe? Priežastis, tur būt, buvo epidemija straipsnių dešiniojo sparno italų laikraščiuose (“Il Tempo”, “Il Borghese”), kuriuose olandų Bažnyčia rodoma kaip pavyzdys II Vatikano susirinkimo išauginto vėžio Bažnyčioje. Dienraštis “Il Messagero” prisidėjo su straipsniu, kuriame teigiama, kad Olandija visuomet buvusi erezijų perėtoja. Vatikano šaltiniai teigia, kad tada Vatikano valstybės sekretoriaus pavaduotojas arkivyskupas Giovanni Benelli nutarė, kad reikia ką nors daryti, kad padėtis pasitaisytų.

     Viena gera straipsnių išdava yra ta, kad bus išjungtas ar bent sušvelnintas tautinis elementas Vatikano ir olandų Katalikų Bažnyčios santykiuose; protarpiais atrodė, kad tai gali išsivystyti į italų ir olandų susikumščiavimą. Vatikano bandymai sumažinti įtampą yra komplimentas olandų kardinolui Alfrinkui, kuris pakartotinai teigė (ypač neseniai pasibaigusio olandų katalikų Bažnyčios sinodo metu), kad niekad neturi būti nutraukti komunikacijos ryšiai su Roma. Taip pat kalbama, kad ir Šventojo Sosto nuncijus Olandijoje arkivysk. Angelo Felicl yra prisidėjęs prie santykių sušvelninimo.

     Stebėtojai randa ir kitų ženklų, kad Vatikanas nori geresnių ryšių: štai Šventoji Apeigų Kongregacija pagreitino tėvo Titus Brandsma beatifikacijos bylą. Tėvas Brandsma mirė Dachau koncentracijos stovykloje 1942 metų liepos mėnesį. Prieš jo suėmimą jis buvo Nijmegeno Universiteto rektorius. Jo paskelbimas palaimintuoju bus garbė visai olandų Katalikų, Bažnyčiai.

•    Protestantai Vatikane

     Šeši JAV vadovaujantys protestantai lankėsi Vatikane pokalbiams apie JAV katalikų ir protestantų bendrus darbus po II Vatikano susirinkimo. Pokalbiai lietė tokias temas: autoriteto padėtis bažnyčiose, “pogrindžio bažnyčios”, žydų ir krikščionių santykiai, mišrios vedybos, bendros protestantų ir katalikų programos seminarijose, katalikų prisidėjimas prie JAV krašto Bažnyčių Tarybos, devynių amerikiečių protestantų bažnyčių susivienijimas.

     Delegaciją sudarė aukšti JAV protestantų bažnyčių pareigūnai. Juos lydėjo du aukšto rango JAV katalikų dvasiškiai. Šioji delegacija buvo didžiausia protestantų grupė, apsilankiusi Vatikane nuo II Vatikano susirinkimo pabaigos 1965 m.

•    Bendrai statoma bažnyčia

     Anglijoje Cippenham miestelyje anglikonai ir katalikai su savo vyskupų pritarimu planuoja statyti pirmą naudojamą bažnyčią Anglijoje. Bažnyčia priklausys bendrovei, kurios direktoriais bus šeši katalikai ir šeši anglikonai. Bendrovė išnuomos bažnyčią parapijų naudojimui.

     JAV jau yra pastatyta tokia bažnyčia Kansas City. Ja naudojasi dvi protestantų ir viena katalikų bendruomenės. Galima manyti, kad ateityje šis bendradarbiavimo būdas prigis ir kitur, nes kelios krikščionių bendruomenės, sutelkusios savo kad ir ribotus išteklius, galės pastatyti visai bendruomenei naudingą centrą.

A. L.