KRIKŠČIONIJA

     Detroito arkivyskupijos sinodas jau pasibaigė. Apie jo, kaipo pavyzdinio sinodo, kuriame dalyvavo ir lietuviai, eigą “L. L.” buvo nemažai rašyta (ypač žr. str. “Lietuviai Detroito arkivyskupijos sinode”, 1968 m. birželio nr. 248 psl. ir liepos-rugp. nr. 291 psl.). Tad įdomu susipažinti ir su to sinodo nutarimais.

     Prieš paskelbdamas nutarimus, iškilmingų mišių metu kardinolas John Deardan čia pat salėje viešai kreipėsi į pasauliečių, kunigų, vienuolių ir kitų sinodo komisijų pirmininkus, klausdamas jų, ar tie nutarimai išreiškia Detroito arkivyskupijos narių valią, ar buvo atsižvelgta į visų žmonių pageidavimus bei pasiūlymus. Iš visų jų gavęs teigiamus atsakymus, kardinolas iškilmingai paskelbė: “Vardan dvasinio sustiprėjimo Detroito arkivyskupijos paskirų narių ir krikščioniškos bendruomenės aš, John F. Dearden, pasiremdamas savo arkivyskupo teisėmis, iškilmingai skelbiu ir tvirtinu 1969 m. Detroito arkivyskupijos sinodo dokumentus”.

     Sinodo nutarimų iškilmes ypač sudramatino visų 21 šv. mišių koncelebrantų tariami konsekravimo žodžiai visiems 7000 sinodo dalyviams jiems atsakinėjant, o po to 40-čiai kunigų visuose salės kampuose ir takuose dalinant komuniją, kurią priėmė tūkstančiai dalyvių.

     Sinodo nutarimai buvo atspausdinti ir išdalinti visiems sinodo užbaigimo dalyviams. Tie nutarimai yra daugiau ar mažiau bendro pobūdžio, tartum gairės, kuriomis vadovaujantis bus vėliau sudaromos smulkios taisyklės atskiroms sritims. Tos gairės labai suglaustai apima tūkstančius Bažnyčią atnaujinančių pasiūlymų, kurie Detroito arkivyskupijos narių buvo iškelti šio sinodo metu. Juose taipgi atsispindi II Vatikano suvažiavimo gairės įvesti Bažnyčią į šių dienų modemų pasaulį.

     Liturginė komisija pabrėžia, kad kiekviena parapija sudarytų komitetą liturginiams klausimams svarstyti. Ši komisija sušvelnino daug liturginių ceremonijų — taisyklių. Nuo dabar vaikai galės priimti pirmąją šventą komuniją, kai, pagal klebono ir tėvų nuomonę, bus pakankamai subrendę, nebūtinai sulaukę tam tikro amžiaus. Išpažintis prieš pirmąją šventą komuniją nėra privaloma. Vaikai bus paruošiami pirmajai išpažinčiai tik sulaukę tinkamo amžiaus.

     Šv. mišios seniau buvo atnašaujamos tik rytais, o dabar jos gali būti atnašaujamos kiekvienu metu — dieną ar naktį, prisitaikant prie parapijinių reikalų.

     Vargonai pripažįstami kaip svarbūs liturgijoje, bet ir kiti Instrumentai gali būti naudojami, prisitaikant prie kultūros ir kitų susirinkusiųjų sąlygų. Chorai — mišrūs, vyrų, moterų ir vaikų — labai pageidaujami.

     Kunigai pamaldų metu turi būti pagarbiai apsirengę, bet rūbų stilius ir medžiaga turi derintis prie besimeldžiančiųjų. Rūbai turi būti paprasti ir kuklūs.

     Seniau smarkiai išpuošti bažnyčių pastatai labai skirsis nuo ateities bažnyčių, kurios turės būti paprastos, kuklios ir neprimenančios muziejų.

     Pasauliečių komisijos paruoštomis taisyklėmis įkuriama nauja įstaiga — kardinolo atstovo pasauliečių reikalams, kuri turės teisę įgyvendinti visus šios komisijos pasiūlymus. Kitos taisyklės pabrėžia, kad rinkti pasauliečiai būtų nariais parapijų, vikariatų ir visos vyskupijos tarybų.

     Kunigų komisija priėmė devynis arkivyskupijos įstatymus, kurių kai kurie jau įgyvendinami. Sudaromas kunigų senatas. Taipgi įkuriama atstovo kunigams įstaiga, kuri tiesioginiai atstovaus kardinolą visiems kunigams. Ši įstaiga drauge su arkivyskupijos komitetu rekomenduos, kiek laisvo laiko, įskaitant atostogas, bus duodama kunigams. Kunigų senatas ir arkivyskupijos komitetas padės nustatyti kunigų algų dydį. Taipgi kunigų komisija ragina, kad visi kunigai dalintųsi atsakomybe ir veiktų bendruomeniškoje dvasioje, kurioje nėra vietos laipsniui ir privilegijai tose parapijose, kur yra daugiau kaip vienas kunigas, nors vienas iš jų ir yra paskirtas klebonu.

     Vienuolių komisija nutarė sudaryti du arkivyskupijos vienuolių komitetus. Į vieną įeis tik vienuoliai broliukai ir vienuolės seselės, o į kitą tik vienuoliai kunigai. Vienuolių atstovai įeis i tų parapijų komitetus, kuriuose jie dirba. Šios arkivyskupijos vienuolynų viršininkai reguliariai susitikinės su pačiu kardinolu arba jo atstovu vienuolių reikalams.

     Auklėjimo komisija siūlo ir toliau Katalikų Bažnyčiai išlaikyti, pagerinti ir net išplėsti katalikiškų mokyklų tinklą, ypatingai neturtinguose rajonuose. Taipgi siūlo, kad katalikų mokyklos būtų atviros visiems aplink jas gyvenantiems ir jas lankyti norintiems vaikams. Komisija pritarė įkūrimui naujos krikščioniško formavimo įstaigos, kuri prižiūrės auklėjimą vyskupijoje.

     Komisija apylinkės reikalams siūlo paremti tas programas, kurios rūpinasi namų statyba nepasiturinčioms šeimoms. Taipgi ragina išvystyti didesnę veiklą alkoholikų ir narkotikų vartotojų reikalu, taip kad jie būtų laikomi ne kriminaliniais nusikaltėliais, bet nesveikais žmonėmis. Ši komisija taipgi rekomenduoja, kad visos socialinės ir karitatyvinės organizacijos ir visos tos įstaigos, kurios rūpinasi vaikais, jaunuoliais, nevedusiomis motinomis ir seneliais, peržiūrėtų savo uždavinius bei programas ir nustatytų jų svarbumo eilę taip, kad svarbiausi reikalai būtų pirmiausia įgyvendinami.

     Misijų komisija sudarė organą visiems misijų reikalams koordinuoti. Ji rūpinsis pasauliečių darbuotojų suradimu misijų kraštams.

     Ekumeninė komisija nutarė, kad ekumenizmo principai privalo būti įtraukti į katalikų religines instrukcijas, knygas ir visas kitas katalikiško auklėjimo formas. Katalikai raginami vengti atversti kito tikėjimo žmones neprotingais ar prievartos būdais. Įsteigta ekumeninė komisija, kuri turės būti pavyzdžiu visoms katalikiškoms įstaigoms. Kiekviena parapija turės nusistatyti, kaip ji bendradarbiaus su savo apylinkėje esančiomis kitų tikėjimų bažnyčiomis ir kviesti visus krikščionis dalyvauti savo katalikiškoje veikloje. Manoma, kad mūsų kunigų dalyvavimas įvairių tikybų kunigų organizacijose gali daug padėti tarpusavio susipratimui.

     Administracinė komisija nutarė panaikinti tradicinę vyskupijos kanceliariją ir įsteigė vikariatus, kuriems priklauso po 10-15 parapijų. Tai jau įvykdyta. Vikariatams vadovauja iš pačių kunigų tarpo rinkti vikarai, kuriems suteigiamos teisės, kurias anksčiau turėjo tik pats arkivyskupas. Vikarus rinko to paties vikariato visi kunigai bei vienuolių ir pasauliečių atstovai.

     Taipgi administracinė komisija reikalauja, kad arkivyskupija kasmet paruoštų savo biudžetą, kuris privalo būti peržiūrėtas arkivyskupijos kunigų tarybos. Panašūs biudžetai privalo būti paruošti ir kiekvienai parapijai. Visi parapijiečiai turi tęsę dalyvauti parapijos reikalų sprendime, o visus parapijos reikalus turi tvarkyti parapijos rinkta taryba.

     Tradiciniai Katalikų Bažnyčia yra žinoma kaip nelanksti ir griežta savo nusistatymuose, tačiau griežčiausi nauji įstatymai ir nutarimai

KAI, KAS yra gera, dvasiška bei šventinančio mano broliui žemiau ar šalia manęs kalno papėdėj, gali būti materialu, klaidinga ir bloga man. Tai, ką aš su pagrindu leidaus sau vakar, šiandien gal jau turiu atsižadėt. Ir atvirkščiai, veiksmai, kurie būtų buvę didelė išdavystė šv. Aloyzui iš Gonzagos ar šv. Antanui, gali būti man pavyzdžiu, jei noriu eiti tų šventųjų pėdomis. Kitais žodžiais tariant, siela gali grįžti pas Dievą tik praėjusi pro medžiagą savo specialiu keliu — tuo keliu, kuris gali būti laikomas nuotoliu, kuris skiria, bet taip pat ir keliu, kuris jungia.

Teilhard de Chardin

kaip tik yra nukreipti prieš tą Bažnyčios nelankstumą. Tas sinodo nutarimuose pabrėžiama net keletą kartų. Pvz. liturginės komisijos instrukcijose, kalbant apie naujas maldos formas, sakoma, kad nebūtų leidžiama toms naujoms formoms tapti amžinais įstatymais.

     Kardinolas John Dearden sudarė specialią komisiją, kuri prižiūrės, kad visi sinodo nutarimai būtų įgyvendinami, nors pabrėžė, kad tai nėra įsakymų ar draudimų rinkinys, bet iškilmingas dvasinis visų sinode dalyvavusiųjų susitarimas.

Vytautas Kutkus