ALBINAS BARANAUSKAS
Karšta
Ratų tepalu dvokianti kelią, tvankią rugiapiūtę, ilgą
Dieną, visą dieną jie eina pulku per mūsų apleistą ir
Senai paliktą miestelį.
Dulkės trykšta per kaulinius numirėlių tarpupirščius.
Prakaitas rieda per kadaise neskustus kaukolių skruostus.
Nevieno rankose dar senas skarmalas ar ryšulėlis.
Uodegas pabrukę, kaukia iš baimės klajokliai šunyčiai.
Šventoriaus klevai meta lapus
Nuo galingos giesmės.
Suvyniotos juodos
Pakasynų vėliavos
Įnešamos atgal į
Sudegintą bažnyčią.