Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
KOKIA PRASME VARTOJAMAS ŽODIS FORMATAS?
Mūsų jaunoji karta savo pašnekesiuose, paskaitose ar spaudoje dažnai pavartoja žodį formatas ne ta prasme, kuria mes paprastai jį vartojame. Šis žodis yra kilęs iš lotyniškojo forma. Prancūzai iš jo pasidarė format, o iš jų šis žodis perėjo ir į kitas kalbas. Mes šį žodį vartojame beveik tik viena prasme — kalbant apie knygos, žurnalo, voko, popieriaus lapo didumą. Pvz.: Ta knyga yra didelio (ar mažo) formato. Nupirk man vokų 9x12 colių formato. Žurnalas sumažino savo buvusį formatą. Geriau būtų, jei savo straipsnius rašytum ant didesnio formato popieriaus. Anglų kalboje format šia prasme paprastai nevartojamas, čia jie vartotų žodį size. Žodynuose žodžio format prasmė maždaug taip nusakoma: general arrangement of a book, magazine etc. Šį žodį jie vartoja, kalbėdami apie knygos ar žurnalo struktūrą, turinio sąrangą. Anglų kalboje gali būti paskaitos, simpoziumo, televizijos programos ir kt. formatas (format). Lietuvių kalboje šiais atvejais formatas nevartojamas.
PORA KLAUSIMU
Gerbiamas Redaktoriau,
Turiu porą kalbinių neaiškumų. Norėčiau, kad kalbos skyriuje man juos išaiškintumėte.
1. Spaudoje kartais tenka skaityti, kad koks nors kunigas laikė mišias arba atlaikė mišias. Argi tos mišios kur nors bėga, kad jas reikia laikyti? Arba ar jos buvo ant kunigo užgriuvusios, kad jis turėjo jas atlaikyti! Kai kur rašoma ar sakoma, kad mišios yra aukojamos arba atnašaujamos. Kurį veiksmažodį lietuvių kalboje geriausia būtų vartoti, kalbant apie mišias?
2. Viename laikraštyje, aprašant laidotuves, buvo paminėta, kad laidotuvių koplyčioje visi ėjo pro karstą, atsisveikindami su velioniu. Mano manymu, kad ir norėtum, pro karstą praeiti negalėtum, nebent pralįstum, jei karstas būtų kiauras. Kaip tokiu atveju turėtų būti rašoma? Ar nereikėtų sakyti, kad praėjo šalia karsto?
Su pagarba
A. Grinius
1. Jūs teisingai pastebėjote, kad, kalbant apie mišias, dažnai vartojami įvairūs terminai: laikyti, aukoti, atnašauti, celebruoti, koncelebruoti, skaityti, giedoti.
Be abejo, dažniausiai žmonių vartojamas žodis laikyti. Sakoma: kunigas laiko mišias, atlaikė mišias, o kartais net atsilaikė mišias.
Atrodo, kad Jūs manote, jog žodis laikyti tevartotinas viena vienintele prasme: laikyti, kad nepabėgtų. Tačiau taip nėra. Šio veiksmažodžio vartosena gana turtinga. Štai keli pavyzdžiai: Motina vaiką laiko už rankos, Ūkininkas laiko daug arklių. Vaikai laiko (išlaiko) tėvus. Pinigus laikome banke. Butą švariai laiko. Laiko atviras duris. Jis laikomas geru žmogumi. Šis drabužis gerai laiko šilimą. Šie batai ilgai laiko. Vieną ranką laiko (eina išvien). Mokinys laiko egzaminus.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Vilnius, 1972) prie žodžio mišios yra duotas pavyzdys: laikyti mišias. Pr. Skardžius Lietuvių kalbos vadove (Vokietija, 1950) prie žodžio celebruoti prideda paaiškinimą: laikyti iškilmingas mišias. Prieš keletą metų apie tai teko kalbėtis su a.a. prof. A. Saliu. Jis taip pat pasakė, kad pasakymas laikyti mišias jau yra taip įsigalėjęs, kad nėra jokio reikalo jo keisti.
Žinoma, galima vartoti ir kitus žodžius. Iš katekizmo žinome, kad mišios yra Naujojo Testamento auka, tad galima sakyti: aukoti mišias. Panašus žodis yra ir atnašauti. Kaip jau minėta, kai kalbame apie iškilmingą mišių laikymą, tai įprasta vartoti lotyniškos kilmės žodį celebruoti. Dabar, kai vis labiau įsigali paprotys keliems kunigams drauge laikyti mišias, vartojamas žodis koncelebruoti. Mišios gali būti skaitytinės arba giedotinės. Kai kunigas tam tikras mišių dalis skaito arba gieda, galima vartoti ir šiuos du veiksmažodžius: skaityti mišias ir giedoti mišias. Teko matyti ar girdėti kai kuriuos asmenis įvedant naują išsireiškimą: švęsti mišias. Šiam tikslui veiksmažodis švęsti netinka, nes jo reikšmė kitokia. Dab. liet. k. žodyne šis veiksmažodis taip aiškinamas: šventę turėti, minėti kokį nors įvykį. O teologai aiškina, kad mišios nėra tik Kristaus aukos minėjimas, bet pakartojimas.
2. Antrojo Jūsų neaiškumo priežastis ta pati: prielinksnį pro imate tik viena prasme — judėti kiaurai, per tarpą, per angą (arba: pro tarpą, pro angą), tačiau jis vartojamas ir daugeliu kitų prasmių: 1. reiškiant judėjimą šalia ko nors stovinčio: Upelis teka pro sodą; 2. judėjimą kiaurai: Pro vartus išėjo; 3. veiksmo būdą: Pro ūsus šypsosi; 4. dar nesibaigusį laiką: Pro tamsą išvažiavo.
Prielinksnį per ir pro ne visos tarmės vartoja ta pačia prasme. Pvz.: Žmogus žiūri per langą. Suvalkiečiui šis pasakymas bus labai aiškus ir įprastas, bet kai kurių kitų tarmių žmonės jį supras kitaip — jie manys, kad tas žmogus žiūri per viršų lango. Jie šiuo atveju sakytų: Žmogus žiūri pro langą. Bet tokį pasakymą išgirdęs suvalkietis manytų, kad tas žmogus žiūri kur nors pro plyšį, esantį šalia lango. Ir viena, ir kita šių prielinksnių vartosena bendrinėje kalboje yra leidžiama, bet labiau teiktina ne suvalkiečių, o kitų tarmių vartosena — žiūrėti pro langą, įeiti pro duris ir pan. Tad ir suvalkietis turėtų suprasti, jog čia nenorima pasakyti, kad reikia žiūrėti ar įeiti pro kokią nors angą, esančią šalia lango ar šalia durų.