A. Saulaitis, S.J.
(Lietuvėnai— tai rašančiojo pasirinktas žodis. Juo pavadinti lietuvių kilmės asmenys, kuriuos ne visi sąmoningai ar pasąmonėje vadintų lietuviais, tokiais "tikrais, kaip mes”. Lietuvėnai nebemoka ar dar nemoka lietuviškai, priklauso kažin kelintai kartai ir mišrioms šeimoms, gyvena toli ir išsiblaškę, o svarbiausia, jie nesuvokia, kad reikėtų ginčytis dėl smulkmenų — procedūros, išvaizdos ir asmeninės garbės, kol Roma dega.)
HEKTORUI
Malonu iš Tavo mamos išgirsti, kad po mūsų pašnekesio apie lietuvių kultūrą namo sugrįžai užsidegęs lietuviškais reikalais ir, kaip mama sako, "degąs meile Lietuvai”, Tavo senelių kraštui. Ypač džiaugiuosi, kad nepasipiktinai prilyginimu, kad lietuviai yra tikriausi tarakonai, kurių per šimtmečius ir dabar nesugeba išnaikinti išorės priešai ir vidaus nelaimės.
ELZBIETAI
Dėkoju už malonų Kalėdų pasveikinimą, pasirašytą ne tik Tavo itališkos kilmės pavarde, bet ir senelių šeimos lietuviškąja. Siunčiu dar kelis Lietuvos vaizdų atvirukus, kad galėtum pamatyti, kokia Lietuva graži. Smagu, kad savo senelių kilmės vietos — Rumšiškių bažnyčios vaizdelį pakabinai ant sienos savo namuose.
ROBERTUI
Gaila, kad neturėjome progos daugiau pasikalbėti jūsų namuose. Atrodė, kad Tavo senelė nenorėjo, kad su anūkais apie lietuviškus dalykus pakalbėtume, ir vis jus siuntė kitur, kai atėjote į kambarį kartu pabūti. Turbūt ką nors Tau ir sakė, nes antrąkart atėjus, manęs lyg neatpažinai. Išpildau Tavo prašymą iš pirmojo pasimatymo ir siunčiu Tau suprantama kalba leidinėlių apie Lietuvą.
VINCUI
Jūsų duktė parašė, kad Jums paprašius anūkus padainuoti ką nors lietuviško iš stovyklos, atmintinai ir be klaidų atgiedojo Lietuvos himną, nors jokio kito žodžio lietuviškai dar nemoka, išskyrus kelis, kuriuos nuolat jiems kartojate. Galiu įsivaizduoti, kaip Jums, 40 metų gyvenusiam toli nuo kitų lietuvių, byrėjo ašaros. Kartu su jauniausiojo anūkėlio tėvais juokėmės, kad mažiukas šeimos klausė, kodėl jo plaukai tokie šviesūs. Sužinojęs, kad taip daugumas lietuviukų atrodo, pareikalavo dalyvauti stovykloje, nors jam tik penkeri metai.
PAULIUI
Dar tebeskamba ausyse Tavo dviejų valandų pasikalbėjimas automobilyje lietuvių kalba. Nežinau, kaip sugebi atsiminti tiek daug lietuvių kalbos, kai Tavo senelė jau seniai mirė, Tavo tėvas dėl ligos negrįžta namo, ir tik Tavo mamytė, iš uošvės išmokusi, tekalba lietuviškai.
ROSELI
Sveikinu, kad pasisekė savo brolį įtraukti arčiau lietuvių. Tavo senelė man minėjo, jog jai šnabždėjai ausin, kad judvi turite palaikyti lietuvišką šeimos pusę.
WILMAI
Rašau, norėdamas paklausti, ar pasisekė po keturių kartų pakeisti jūsų šeimos pavardę — vėl atlietuvinti į buvusiąją. Gal Tavo įsigytos lietuviškos plokštelės su išrašytais dainų žodžiais padės išmokti bent kelis žodžius lietuviškai.
ELIANAI
Nežinau, ką sakyti, sužinojus, kad gražion skrynelėn (dar su kvepalais!) įdedi visus lietuviškus dalykėlius: sagtis, lipinukus, knygoms atžymėti juosteles ir dar mano laiškus. Ir savo širdyje skrynelėn krauni visa tai, ką apie Lietuvą meilingai išgirsti.
MARY LEE
Jau pasiilgome Tavęs pradinėse lietuvių kalbos pamokose suaugusiems. Tikiuosi, kad kai naujagimis sustiprės, galėsi vėl grįžti pirmadienio vakarais. Kiti mokiniai pasakojo, kad kūdikėlį mokai tų žodžių ar išsireiškimų, kuriuos iš senelės atsimeni ar kuriuos pas mus išmokai. Turėsime padainuoti pamokoje ir lopšinę!
FELIKSUI
Net užėmė kvapą Jūsų žodžiai, kad tolimoje vietovėje po keliolikos metų Jus aplankydami mes Jums buvome Lietuvos atstovai. Niekad nebuvau taip manęs, nes galvojau tik apie mūsų veiklą ir ryšius.
MYKOLUI
Nespėjau paklausti, ar skambini iš policijos stoties, klausdamas apie lietuvišką knygyną. Kad ir toliau sektųsi bendradarbiams lietuvių kilmės policininkams ir šeimos giminėms įkalbėti, kad jie vertintų savo lietuvišką paveldėjimą tiek daug, kiek pats.
SILVIJAI
Niekad neužmiršiu jūsų kaimynų pasakojimo, kaip juos įjungėte į prakeliaujančių lietuvių būrio priėmimą ir globą ir kaip jūsų namai virto kone nuolatine vakarone su laužu, kai savo gyvenime niekad nebuvai sutikusi kitų lietuvių, išskyrus savo tėvą.
KLAUDIJUI
Vis pagalvoju, ar nenustebai, kai savaime supratome, kad esi lietuvių kilmės, kai gerą valandą ratu siuvai apie lietuvių parodos eksponatų lentynas. Tavo žvilgsnyje ir magnetiniame ėjime apie audinius, medžio dirbinius, paveikslus ir knygas jau įpratome pastebėti dygstančią sėklelę, kurią senelis pasėjo.
JULIJAI
Žinau, kad nejaukiai iš pradžių jauteisi, būdama iš kelių tų, kurie šimtinėje minioje nemoka lietuviškai. Bet gal visi atsimins, kad buvai vienintelė savo krašto atstovė jaunimo kongrese ir taip drąsiai pagiedojai to krašto himną.