Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
LIETUVOS TSR KNYGŲ RŪMAI
Į Knygų rūmus iš visų respublikos poligrafijos įmonių yra siunčiami du spaudiniai. Vienas iš spaudinių aprašomas ir padedamas amžinajam saugojimui į tam tikras kartonines dėžutes.
Šiuose rūmuose šiandien dirba 86 bibliografai. Rūmų vedėjas yra senas bibliografas A. Ulpis. Jis yra įsteigęs lituanistkos fondą, kuriame surinkta gausybė leidinių, rašančių tiesiogiai ar tik užsimenančių apie Lietuvą. Knygų rūmai spausdina mėnesinį "Spaudos metraštį”. Prieš kelerius metus pasirodė pirmasis "Knygos lietuvių kalba (1547-1861)” tomas. Baigiama ruošti in antroji knyga, apimanti 1547-1861 m. laikotarpį.
"Tiesa” giriasi, kad dabar Lietuvoje veikia šeši su puse tūkstančio bibliotekų, kurios turi aštuoniasdešimt penkis milijonus knygų.
“TIESA” APIE LIETUVOS MOTERIS
Lietuvoje visais laikais gyveno daugiau moterų negu vyrų, bet jaunesni vyrai moteris viršydavo. 1939 m. tik 22 procentai Lietuvos moterų gyveno miestuose. Šiandien miestuose moterų gyvena 59 procentai.
Lietuvoje dienos gimimų vidurkis 141 kūdikis. 48 procentai visų respublikos moterų yra gimusios jau po Antrojo pasaulinio karo.
1971 m. Lietuvoje darbininkais ir tarnautojais vyrų ir moterų buvo po lygiai. Kolūkiuose moterų dirba daugiau. Moterys daugiausia dirba sveikatos, švietimo, fizinės kultūros ir socialinio aprūpinimo įstaigose. Čia jų užtinkama net 83 procentai. Agronomės, zoologės ir veterinarės sudaro 40 procentų.
Kolūkių pirmininkėmis yra 12 moterų, toks pats skaičius ir tarybinių ūkių direktorėmis.
45 moterys yra mokslų daktarės. Jos sudaro 15 procentų visų Lietuvos respublikos mokslo daktarų. Mokslo kandidačių yra 1314 — 28 procentai.
Lietuvos aukštosiose mokyklose moterys sudaro 54 procentus. Kai kurių amatų mokyklose merginų mokosi lygiai pusė.
Apie 20 tūkstančių Lietuvos moterų apdovanota įvairiais žyminiais: 45 — Socialinio darbo Didvyrio aukso žvaigždėmis; 538 — Lenino, 154 — Spalio revoliucijos, 3178 — darbo Raudonosios vėliavos. Kitos — garbės vardais: artisčių, gydytojų, sveikatos darbuotojų, mokytojų ir kt.
* LIETUVOS respublikoje yra 15 tūkstančių šeši šimtai penkiasdešimt keturios daugiavaikės šeimos. Per metus valstybė joms išmoka du milijonus ir tris ketvirčius tūkstančių rublių pašalpos.
"Tiesoje” aprašoma kaip pavyzdys viena Panevėžio miesto šeima, kuri augina devynis vaikus. Panevėžyje gyvena 343 daugiavaikės šeimos, kurioms išmokama per metus per dvidešimt tūkstančių rublių pašalpos.
Lietuvos paprastų žmonių patarlės ir priežodžiai apie motinas taip sako: Motinos meilė vis nauja. Vienos motinos nevienoki vaikai. Kartais reik būt motinai už vaiką mažesnei. Katros motina nebarė, tą žmonės peikia. Minkštos motinos rankos, bet sunkios jos ašaros. Visi motinos rūpesčiai sukasi apie tai, kaip suvesti galus.
* UTENOS M. Melnikaitės trikotažo galanterijos susivienijimo įmonė vadinama moterų karalyste, nes iš dviejų tūkstančių darbininkų, šioje įmonėje dirba tūkstantis šeši šimtai moterų. Kai kurios moterys dirba net su savo dukterimis.
* "VAGOS” leidykla Vilniuje išspausdino Vytauto Vanago sudarytą antologiją — "Lietuvių pasakėčia”. Lietuvių literatūroje pirmoji tokia knyga, kurioje yra net trisdešimt aštuoni lietuvių pasakėtininkai. Jie prasideda Šulcu (18 a. pradžios) ir baigiasi Antanu Jonynu. Knyga turi 252 puslapius. Antologijoje užtinkami nauji vardai, kurie niekur neužtinkami lietuvių literatūroje. Sudarytojas stengėsi mažiau žinomų 19 a. lietuvių poetų kūrybą papildyti neskelbtais jų kūriniais. ("Pergalė”)
* DVI LIETUVIŲ meno grupės pasiekė net Šiaurės Korėją su lietuviškomis dainomis ir tautiniais šokiais. Šioje išvykoje dalyvavo Kauno žemės ūkio statybos projektavimo instituto "Rasos” dainų ir šokio grupė, antra — Panevėžio estradinio ansamblio grupė "Ekranas”. Europietiškos muzikos pasirodymai tame krašte rengiami labai retai, tad mūsiškiai turėjo didelį pasisekimą. ("Literatūra ir menas”)
* GRUODŽIO mėn. buvo paminėta poeto Adomo Mickevičiaus 180-tosios gimimo metinės. A. Puškino muziejuje Vilniuje buvo surengtas koncertas, kurį atliko liaudies artistė B. Grincevičiūtė. Poeto kūrybą skaitė aktorius L. Noreika, (ten pat)
* "GINTARO krašto raštai”. Daugiau kaip 400 darbų: gintaro dirbinių, medžio skulptūrų, juostų bei audinių buvo parodyta TSRS tautų etnografijos muziejuje Leningrade. Šioje parodoje dalyvavo 302 lietuviai, meno meistrai. Apie lietuvius menininkus ir meną buvo parodyta judomoji juosta, kurioje be meno buvo ir Lietuvos vaizdai. Suruošta paskaita "Etnografiniai sekmadieniai”, kurią skaitė Pabaltijo skyriaus mokslininkė D. Gorb. (ten pat)
* 16 A. PABAIGOJE ir 17 a. pradžioje Kražiuose jėzuitų įkurta kolegija yra įtraukta į architektūros paminklų apsaugą. Deja, šie rūmai šiandien labai apleisti: kieme pilna šiukšlių, viduje nuo sienų atšokęs tinkas. Pirmame rūmų aukšte padaryti gyvenamieji butai, antrame — mokyklos bendrabutis. Išeina taip, kaip su čigono arkliu: visi važiuoja, bet niekas nešeria.
Kražante nutekėjo daug vandens nuo tų laikų, kai čia klestėjo gyvenimas. Rūmai buvo didžiuliai ir susidėjo iš grupės pastatų, o tarp jų keturkampis kiemas. Čia dėstė garsūs profesoriai, baigę Vilniaus universitetą. Čia mokėsi lietuviai rašytojai S. Stanevičius, D. Poška, Jurgis Plateris, du broliai Juškos ir kiti garsūs vyrai.
Šiandien likęs tik vienas apleistas pastatas, dar primenąs tuos laikus, kada Lietuvoje jėzuitai statė pirmąsias mokyklas Lietuvos jaunimui. ("Kraštotyra”)
* APLEISTI lietuvių rašytojų kapai. Vilkenų kapinėse, netoli Švėkšnos, palaidoti Jurgis Plateris ir S. Stanevičius. Kadaise ant jų kapų buvo pastatyti paminklai. Šiandien, norėdamas prieiti prie jų ir aplankyti kapus, gali nusilaužti koją. Viskas apžėlę piktžolėmis ir nepraeinamais krūmais.
Komunistai sakosi, kad jie turi kraštotyrininkų būrelius, kurie rūpestingai prižiūri ir tvarko buvusių garsių žmonių kapus bei jų paliktą prisiminimą. Sunku patikėti.
* "TIESA” skundžiasi, kad neįvykdančių planų įmonių kasmet didėja. Per trejus metus turėta nuostolių 94 milijonai rublių. Pirmaisiais dešimtojo penkmečio metais darbo našumo didinimo neįvykdė 77 įmonės, 1977 m. — 41 įmonė, o pernai — 37 kolektyvai. Partijos miestų ir rajonų komitetai su šia negerove turi daug rimčiau kovoti, kad šių nuostolių būtų galima išvengti.
* "TIESOJE” verkšlenama, kad respublikoje ne visi rūpinasi apsaugos priemonėmis nuo užteršimo vandens. Žemės ūkio, Miškų ūkio ir miško pramonės, Sveikatos apsaugos ir vandens ūkio ministerijos, Valstybinis gamtos apsaugos komitetas, kuriems pavesta gamtos išteklių apsauga, nepakankamai reikliai tikrina, kad įmonės darytų viską, ko reikalauja įstatymai.
* KAS PENKERI METAI Lietuvos sostinėje Vilniuje ruošiamos respublikinės dainų šventės. Į šias šventes suvažiuoja tūkstančiai dainininkų, šokėjų ir muzikantų. Paskutinėje dainų šventėje buvo atvykę beveik 35 tūkstančiai dalyvių.
Nemaža rajonų ir miestų jau pradeda ruoštis artėjančiai šventei. Pavyzdžiui, daugiau kaip po tūkstantį dalyvių į dainų šventę numato atsiųsti Telšių ir Panevėžio rajonai. Iš Trakų rajono jau pareiškė norą per pusantro tūkstančio dainininkų, šokėjų ir muzikantų.
Sekančiais metais vykstant Maskvoje olimpiadai, kilo sumanymas jos garbei paruošti lietuvių ir kitų tarybinių tautų chorą bei šokius. Manoma, kad šis sumanymas bus įvykdytas, ir ansamblių vakare pirmą kartą koncertuos jungtinis vaikų muzikos mokyklų kanklininkų ansamblis.
PRISIMENANT PRAEITĄ ŽIEMĄ
Nuo 1945 m. visoje respublikoje, o ypač ant Kuršių marių, sniego dar nėra tiek daug buvę. Daugelis buvo klaidingai įsitikinę, kad Kuršių mariose ledas storas ir tvirtas. Deja, vieną sausio naktį marių ledu važiavo ir įlūžo mašina. Laimei, vairuotojas spėjo iššokti. Po kelių dienų ledu riedėjo mašina su keturiais vyrais. Niekas nenujautė nelaimės. Išsigelbėti pavyko tik vienam.
Iki naujų metų Lietuvoje buvo parduota tūkstančiai slidžių ir vėliau jų jau nebuvo galima gauti. Niekas nenujautė, kad ši žiema bus tokia gili. Slidinėtojams ji buvo labai palanki. Bandoma atsekti ar mūsų senoliai slidinėjo.
Labai mažai žinoma, kada Pabaltyje pradėjo plisti slidės ir iš kur jos atkeliavo? Pirmosios rašytinės žinios apie slidinėjimą Lietuvoje yra surastos 16-to jo amžiaus leidiniuose. 1578 m. italas keliautojas lankęsis Pabaltyje ir susižavėjęs, kai pamatė žmogų, labai greitai bėgiojantį po sniegą. Jo kojos buvusios apkaustytos geležimi.
Šiandien Lietuvoje priskaičiuojama apie 20 tūkstančių slidininkų.
Ruduo Lietuvoje buvo labai lietingas. Žemė prisisotino vandeniu, todėl įšalas gan gilus. Pavasarį prasidėjo potvyniai, nes įšalusi žemė nesugeria vandens. Nuo stogų nusviro pavasario pranašai — varvekliai. Vilniuje ir kituose respublikos miestuose nuo daugelio namų stogų varvekliai jau nudaužyti, tačiau yra pastatų, pro kuriuos praeiti baugu. ("Gamta ir mokslas”)
* LIETUVOJE daugiausia naudojamas požeminis vanduo. Tokiu būdu, užterštos upės ir ežerai dar neturi didelės įtakos į gyventojų naudojamą vandenį. Lietuvoje artezinių šulinių gylis nuo 40 iki 300 metrų, iš kurių per valandą išsiurbiama iki 300 kubinių metrų gėlo vandens. ("Gamta ir mokslas”)
* VILNIAUS valstybinis V. Kapsuko universitetas, ruošdamasis paminėti 400 m. sukaktį, susitarė su Lietuvos dailininkais, tapytojais, grafikais, skulptoriais bei taikomosios dailės atstovais, kad jie savo kūriniuose atvaizduotų universiteto nueitą kelią. Jų kūriniuose turės atsispindėti su universitetu artimai susijusių žmonių gyvenimas ir veikla. Šiems darbams aplanką paruošė vilnietis dailininkas A. R. Šakalys. Čia bus istorikai, literatai, fizikai, astronomai. Mokslininkas J. Lelevelis, žymūs švietėjai bei knygų leidėjai: A. Kulvietis, S. Rapalionis, M. Mažvydas, M. Daukša, K. Simonavičius, D. Poška, S. Daukantas ir daug kt. ("Mokslas ir menas”)
KANTATA “METAI”
Vokietijos Demokratinės Respublikos kompozitorius prof. Reiner Kund sukūrė kantatą "Metai” pagal Kristijono Donelaičio poemą. Naująjį kūrinį ruošiasi atlikti Drezdeno filharmonija. ("Tiesa”)
• Australijos vyriausybė pakvietė vienuolę Margaritą Doyle nare į patariamąjį komitetą moterų klausimais.
• Lenkijoje 1978 m. naujų kunigų įšventinta 569, net 131 daugiau negu 1977 m. Iš viso Lenkijoje darbuojasi 19.913 kunigų.
• Dievo vardo vienuolynas šiemet švenčia 75 m. sukaktį. Jis turi 5000 narių 35 valstybėse. Jie turėjo universitetą Pekine, bet kai ten įsigalėjo komunistai, universitetas buvo perkeltas į Taiwaną.
• Etiopijoje marksistinė vyriausybė naudoja terorą ir tortūras prieš krikščionis. Pietų Etiopijoje evangelikams buvo įsakyta per 15 dienų įsiregistruoti ir atsižadėti tikėjimo, kitaip gresia mirtis. Net 40 krikščionių taip buvo nužudyta, skelbia OSV reporteris.