Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
GRAVIŪRŲ IR LITOGRAFIJŲ PARODA
Minint Vilniaus universiteto 400 m. jubiliejų, Lietuvos meno darbuotojų rūmuose buvo suruošta 19 a. graviūrų ir litografijų paroda. Darbų autoriai — buvę universiteto dėstytojai ir auklėtiniai. Jų kūrinių darbai turi labai daug bendro su universitetu. Šiuos žmones su Vilnium dažniausiai rišo šalutiniai ryšiai, nes dalį savo gyvenimo jie praleido Vakarų Europos miestuose. Todėl ir nenuostabu, kad jų kūriniai pasklido po visą Vakarų pasaulį. Vilniuje paliko tik įžymaus anglų grafiko, kelių dailės akademijų nario, viena vario įraiža, o taip pat ir buvusio Vilniaus universiteto profesoriaus J. Sauderso kūryba, atstovaujama vienos vario įraižos.
Yra pasilikusios A. Mickevičiaus "Konrado Valenrodo” iliustracijos, sukurtos tapytojo, grafiko, gydytojo ir filosofijos magistro V. Smakausko. "Vitolio raudos” iliustracija — J. Kaševskio. L. Rėzos paprastų žmonių dainų rinkinys — tik viena litografija. Daug N. Ordos litografijų iš Varšuvoje išleisto "Peisažų albumo”. Jos lietuviams artimos, nes vaizduoja Lietuvos vietoves — Vilniaus žemutinę pilį, Lentvarį, Gelgaudų pilį, Dubingius, Liškiavą ir kitas vietoves. N. Orda Vilniaus universitete studijavo matematiką, o taip pat ir kompoziciją. 1831 m. dalyvavo sukilime ir vėliau turėjo bėgti į Paryžių.
Parodoje buvo taip pat iškabinta daug K. Bachmatavičiaus lakštų iš 1837 m. Vilniuje spausdinto leidinio "Vilniaus prisiminimai”. Čia daugiausia atkuriamos scenos iš Vilniaus aukštuomenės gyvenimo. K. Bachmatavičius buvo dailininkas ir dirbo piešimo mokytoju dvaruose, laisvalaikius skirdamas grafikai.
Parodoje buvo Vilniaus teatro dailininko J. H. Glovackio sukurta litografija — populiarusis L. Stuokos-Gucevičiaus portretas. Si paroda yra ketvirtoji iš ciklo "Vilniaus universitetui — 400 m.”.
("Kultūros barai”)
AKVARELĖS PARODOS
"Menotyra” apgailestauja, kad akvarelės menas respublikoje bręsta lėtokai. Labai mažai respublikoje menininkų, dirbančių vien tik akvarelės srityje. Šiaulių miesto parodų rūmuose buvo atidaryta 7-to ji respublikinė akvarelės paroda, kurioje dalyvavo 54 tapytojai su 156 darbais. Tai pirmoji dailės paroda šiame mieste. Pirmą kartą akvarelės istorijoje net penkiems parodos dalyviams buvo paskirtos premijos. Siūloma į šį darbą įtraukti jaunus dailininkus ir dažniau keistis akvarelės parodomis su kitomis respublikomis.
Kas treji metai įvairiuose šalies miestuose ruošiamos sąjunginės akvarelės parodos. Pirmoji sąjunginė akvarelistų paroda buvo suruošta 1965 m., kurioje dalyvavo keturi lietuviai su dvylika darbų. Penktoji paroda buvo suruošta pernai Maskvoje, kurioje jau dalyvavo dvylika lietuvių su 36 darbais.
FOTO MENININKAI
Lietuvoje iki šiandien nėra mokyklos, kuri ruoštų foto menininkus. Foto meno mėgėjai yra susibūrę į draugiją, kuriai priklauso daugiau kaip trys tūkstančiai asmenų. Draugija ruošia parodas ir už geriausias nuotraukas skiria dovanas. Neseniai Vilniuje buvo suruošta paroda, pavadinta "Paroda dėl priemonių saviveiklinei meno kūrybai toliau ugdyti”.
Tai buvo reikšmingas renginys, per kurį išryškėjo talentingi foto menininkai: iš Trakų V. Monkevičius, iš Vilniaus R. Augūnas, A. Palevičius, iš Kėdainių A. Zakarevičius ir daug kitų. ("Kultūros barai”)
MUZIKOLOGU SUVAŽIAVIMAS
Pabaltijo 12-tasis muzikologų suvažiavimas šiemet įvyko Taline. Šis suvažiavimas buvo skirtas nagrinėti Estijos, Latvijos ir Lietuvos muzikinėms kūrybinėms mokykloms. Lietuvai suvažiavime atstovavo dešimt muzikologų ir muzikos kritikų. Suvažiavime pranešimą padarė V. Landsbergis. Jis teigė, kad Rusijos konservatorijoje studijavę lietuviai kompozitoriai — Česlovas Sasnauskas, Mikas Petrauskas, Stasys Šimkus, Juozas Tallat Kelpša, Jurgis Karnavičius ir Juozas Žilevičius — pateko į labai palankią kūrybinę aplinką, kuri nulėmė šių kompozitorių ateitį. Suvažiavimo dalyviams buvo parodyti du naujausi lietuviški televizijos muzikiniai filmai: "Pasiutęs gegužis” — spalvotas, apie respublikos nusipelniusią artistę Giedrę Kaukaitę ir V. Barkausko "Kontrastinė muzika”. ("Muzika ir teatras”)
NELENGVA PAMINKLŲ GLOBA
Komunistai mėgsta šūkius, kurie išreiškia partijos norus ir ta kryptimi stumia visus savo piliečius. Tokie šūkiai labai dažnai užtinkami žurnaluose ir laikraščiuose. Pavyzdžiui: "Nė vieno paminklo be globos!” Šūkis šūkiu ir palieka. Istorinių paminklų Lietuvoje dar labai daug — jie apleisti, ir nieks nekreipia į juos dėmesio. Sakoma, kad juos saugoti ir globoti be visuomenės paramos neįmanoma. Partija ragina kiekvieną pilietį gerai pažinti savo krašto kultūrinį palikimą ir talkinti jo apsaugai.
Lietuvoje šiandien yra 10.380 istorijos ir kultūros paminklų. Juos saugoja daugiau kaip trys tūkstančiai kultūrinio palikimo ir tyrinėjimo kraštotyrininkų. Kai kurie kraštotyrininkai yra tinginiai. Pavyzdžiui, 1978 m. respublikoje buvo užregistruoti 48 paminklų apsaugos įstatymo pažeidimai. Nubausti tik šeši kaltininkai. ("Kraštotyra”)
PARYŽIAUS BALETAS VILNIUJE
Vilniuje pirmą kartą lankėsi Paryžiaus baletas, kuris vilniečiams parodė dvi programas: Igorio Stravinskio "Šventąjį pavasarį”, kuriame kompozitorius vaizduoja pavasario atbudimą, ir Verdi "Requiem”.
("Muzika ir teatras”)