VIENAREIKŠMIAI PRIELINKSNIAI
Jau esame rašę apie įvairius prielinksnius, ypač atkreipdami dėmesį į jų netaisyklingą vartoseną. Jie yra vadinami senybiniais, nes mūsų kalboje jau nuo seno vartojami. Sunku ar beveik neįmanoma pasakyti, iš kurio žodžio koks prielinksnis yra kilęs. Taip pat jie vadinami daugiareikšmiais, nes vartojami įvairiomis skirtingomis reikšmėmis. Imkime pvz. prielinksnį per. Jis gali žymėti vietą (Eik per lauką), laiką (Per savaitę manau tai atlikti), būdą (Jis į klausimus atsakinėjo per vertėją) ir t.t. Dabar pažvelkime į kitus panašios reikšmės prielinksnius, vadinamus naujybiniais, nes jie palyginti neseniai atsiradę mūsų kalboje: išilgai, skersai, įstrižai. Aišku, kad jie yra kilę iš būdvardžių išilgas, skersas, įstrižas. Šie prielinksniai yra vienareikšmiai, nes žymi tik vietą. Pvz.: Eik išilgai, skersai, įstrižai lauko. Jais negalima nusakyti nei laiko, nei būdo (kaip prielinksniu per).
Visi vienareikšmiai prielinksniai vartojami su kilmininku, išskyrus besibaigiančius galūnėmis -ai arba -tai, kurie gali būti vartojami ir su kilmininku, ir su galininku, pvz. galima sakyti: Eik skersai kiemą (arba kiemo).
Kartais ir vienareikšmiai prielinksniai pavartojami netaisyklingai. Net kai kurių rašytojų veikaluose galima užtikti prielinksnius greta ir šalia vartojant kartu -su prielinksniu su, sudarant tam tikrą junginį, vartojamą su įnagininku. Pvz.: O laukuose reikėjo greta su didžiaisiais dirbti (I. Simonaitytė) . Šalia su seseria ėjo ir broliukas. Bendrinėje kalboje čia geriau vartoti greta ir šalia su kilmininku, nepridedant prielinksnio su: greta didžiųjų, šalia sesers.
Tų vienareikšmių prielinksnių lietuvių kalboje yra gal dar daugiau negu daugiareikšmių, pvz.: link, įkandin, dėka, vietoj, anot, pasak ir t.t. Juos vartojant, vis dėlto kartais įsibrauna klaidų ir netikslumų.
Su prielinksniu link nereikėtų, kitų kalbų pavyzdžiu, darytis žodžių junginio kas link. Pvz.: Kas link tos nelaimės, (=Apie tą nelaimę) ten dar nieko negaliu pasakyti. Kas link jo elgesio, (= Dėl jo elgesio) tai būtų galima daug kalbėti. Kas link šio klausimo, ( = Šiuo klausimu) neturime pakankamai žinių.
Prie įkandin nereikėtų pridėti paskui. Pvz.: Įkandin paskui jį atbėgo ir kiti. Geriau yra sakyti: Įkandin jo atbėgo ir kiti. Arba: Paskui jį atbėgo ir kiti.
Prielinksnis dėka eina tik po linksnio, todėl jį galima vadinti ir polinksniu. Prieš linksnį jis nevartotinas. Pvz.: Jis išlaikė egzaminus tik dėka mokytojo palankumo ( = mokytojo palankumo dėka).
Dėka nevartotinas, kai kalbama, apie priežastį, nulemiančią blogą veiksmo baigtį ar veikėjui nepalankią būseną. Pvz.: Lietaus dėka (=Dėl lietaus) negalėjau atvykti. Dėka blogam orui (=Dėl blogo oro) žaidimas buvo atidėtas. Siame sakinyje yra net trys klaidos: 1. dėka pavartotas prieš linksnį, 2. jis pavartotas ne su kilmininku, o su naudininku, 3. šiuo atveju visai jo negalimą vartoti, nes kalbama apie priežastį, nulemiančią blogą veiksmo baigtį.
Pastaba. Šiam prielinksniui (ar polinksniui) lietuvių kalboje paplisti gal padėjo lenku kalbos prielinksnis dzęki. Daugelis mūsų tarmių šio prielinksnio visai nepažįsta. Be jo galima lengvai apsieiti, vartojant dalyvių, padalyvių, pusdalyvių konstrukcijas, įnagininkus, prieveiksmius, o kartais visiškai perredaguojant sakinį. Pateiksime keletą pavyzdžių: Gero gydymo dėka ( = Gerai gydoma) ji greitai pasveiko. Pastangų padidinimo dėka (=Padidinus pastangas) uždavinys buvo atliktas. Uolaus darbo dėka ( = Uoliai dirbdami) pasiekėme gerų rezultatų. Savo mandagumo dėka (= Savo mandagumu) jis įsigijo daug draugų. Atsitiktinumo dėka (=Atsitiktinai) jis išvengė nelaimės. Naujų atradimų dėka buvo palengvintas žmonijos gyvenimas (= Nauji atradimai palengvino žmonijos gyvenimą).
Prielinksnis vietoj taip pat ne visada tiksliai vartojamas. Šis prielinksnis nevartotinas su veiksmažodžiais, kur reikėtų vartoti prielinksnį užuot. Pvz.: Vietoj dirbti, jis išėjo pasivaikščioti. Turi būti: Užuot dirbęs, jis išėjo pasivaikščioti. Lietuvių kalbai visiškai netinka verstinis posakis vietoj to. Pvz.: Vietoj to, kad padėtų ( = Užuot padėjęs), jis tik trukdo.
Kai kur tarmėse užuot pasakius vietoj, sakoma vieton. Bendrinei kalbai teiktina tik prielinksnis vietoj, bet ne vieton.
Kai kas mano, kad prielinksniai anot ir pasak vartotini su galininku. Tai klaidinga nuomonė. Jie vartojami tik su kilmininku. Reikia sakyti ne anot jį, bet anot jo;, ne pasak jį, bet pasak jo.
• Apie kunigus popiežius Jonas Paulius II susirinkusiems Romos vyskupijos dvasiškiams taip pasakė: “Dievui reikia kunigo rankų, kad galėtų laiminti žmones; Dievui reikia kunigo lūpų, kad galėtų prakalbėti į žmones, Dievui reikia kunigo kūno, kad pratęstų jo kančią; reikia kunigo širdies, kuri išreikštų nenutrūkstamą Dievo meilę žmonėms. Dievui reikia pilno kunigo, kuris neštų žmonėms išganymą”.
• Lenkijoje, nežiūrint ilgos ateistinės priespaudos, 90% naujagimių būna pakrikštijami, 85% katalikų yra praktikuojantys, visame krašte yra 27 vyskupijos, 24.000 kunigų, 30.000 seserų vienuolių, 20.000 tikybos mokymo centrų.