Paulius Rabikauskas, S.J.

    Koks buvo Vilniaus universiteto antspaudas pirmaisiais dviem jo veiklos šimtmečiais, t.y. kai jam vadovavo jėzuitai? Apie tai trumpai rašė universiteto istorikas J. Bielinskis (t. I, psl. 477); ten pat yra pridėta ir vieno to antspaudo nuotrauka. Panašų antspaudo atvaizdą paskelbė ir Lietuvoje išleista knyga "Vilniaus universitetas” (Vilnius 1966, psl. 71). Iš čia jį perėmė 1972 m. Čikagoje išleistas "Lietuvos universitetas” (psl. 68).

    J. Bielinskis nurodo, kad senesnioji antspaudo forma buvusi gana paprasta: apskritime Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis. Tokį universiteto ženklą išspausdino ir Jonas Preuschhoff as savo knygos "Universitetas Vilnensis Jagiellonico-Batoreana.. (Vilnae 1707) antroje titulinio puslapio pusėje. Po užrašu "Insigne Academiae et Universitatis Vilnensis” (Vilniaus Akademijos ir Universiteto herbas) matyti papuošalais apvestas apskritimas, virš jo didžiojo kunigaikščio vainikas-kepurė, o apskritimo viduje — Lietuvos Vytis.

    Antrojoje XVIII a. pusėje sutinkama nauja, praplėsta antspaudo forma, gerokai panešėjanti į iškilmingą karaliaus antspaudą. Gabios artisto rankos išraižytame štampe pačią centrinę vietą užima Lietuvos Vytis. Aplinkui išdėstyti aštuoni įvairaus dydžio ir formos herbai, nurodantys į tiek pat asmenų ar giminių, turėjusių ypatingų ryšių su Vilniaus universitetu. Be centrinio Vyčio ženklo, tuojau krinta į akį kiti du apskritimai: štampo viršuje — tijara ir dviem sukryžiuotais raktais — popiežiaus požymiais — papuoštas apskritimas, kuriame vaizduojamas sparnuotas slibinas — Romos didikų Buoncompagni herbo atributas. Juo prisimenamas popiežius Grigalius XIII, davęs Vilniaus universiteto įsteigimo bulą. Štampo apačioje — vyskupo žymuo, kaip rodo skrybėlė su trimis spurgais abiejose jos pusėse. Mėnulis tarp dviejų žvaigždžių — tai Protasevičių giminės herbas, primenąs vyskupą Valerijoną Protasevičių, pagrindinį universiteto fundatorių. Šonuose — keturi skydai apvainikuoti karališkuoju vainiku. Jie vaizduoja Lenkijos karalius, kurie, būdami drauge Lietuvos didieji kunigaikščiai, ypatingu būdu yra prisidėję prie Vilniaus universiteto įkūrimo bei jo tolimesnio išvystymo. Du pirmieji (kairėje ir dešinėje) priklauso universiteto pradininkams: Žygimantui Augustui (Bielinskio veikale yra ženklas — raidė 'S’; Vilniuje 1966 m. išleistame atvaizde — raidė 'Z’) ir Steponui Batorui (turėtų būti 3 dantys, sudėti gulsčiai vienas virš kito). Kituose dviejuose specialūs ženklai ne tokie ryškūs. Bielinskis nurodo, jog šie herbai priklauso Vazoms (kairėje) ir Poniatovskiams (dešinėje). Tuo galima visai tikėti, nes karalius Vladislovas IV Vaza davė privilegiją įsteigti teisės ir medicinos fakultetus, o karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį reikėjo kaip nors iš pagarbos paminėti, kai, jam valdant, buvo įvestas šis antspaudas. Likusieji du, mažesnio formato, šalia vyskupo herbo įdėti žymenys priklauso dviem svarbiausių geradarių giminėms: Radvilams (kairėje) ir Sapiegoms (dešinėje). Radvilai savo palankumu daug padėjo sudaryti pakankamą universiteto pradžiai fundaciją, o Sapiegų, ypač Lietuvos dvaro maršalkos ir po to vicekanclerio Leono Kazimiero Sapiegos, dosnumu buvo įsteigtas teisės fakultetas. Nepamiršti ir jėzuitai — universiteto laikytojai. Jie paminėti apskritimo pakraštyje išgraviruotame įraše: "Almae Acadaemiae et Universitatis Wilnensis Societatis lesu” (Maloningos Vilniaus jėzuitų Akademijos ir Universiteto {antspaudas}). Be to, jėzuitų ordino ženklas 'IHS’ yra įterptas vos pastebimai pačiame antspaudo centre — Vytyje, raitelio skyde.

    Šiandien sunku pasakyti, kada buvo įvestas šis įdomus ir savo forma gana sudėtingas universiteto antspaudas. Kai po jėzuitų panaikinimo Vilniaus akademija buvo perorganizuota į Lietuvos Vyriausiąją Mokyklą, jos antspaude sugrąžintas ankstyvesnis paprastumas: centre, dideliame skyde, ant kurio uždėtas didžiojo kunigaikščio vainikas -kepurė, matyti tiktai Lietuvos Vytis. Tačiau tame raitelio skyde šį kartą atvaizduotas erelis — Lenkijos emblema.

    Taigi, analizuojant šiuos antspaudus, reikia įsidėmėti ypačiai vieną dalyką: visos senojo Vilniaus universiteto antspaudo formos rodo, kad anais laikais Vilniaus universitetas buvo suprantamas ir laikomas Lietuvos universitetu. Antspaudo centrinę dalį visuomet užima Lietuvos Vytis. Net ir paįvairintoje jo formoje, kur norėta prisiminti taip pat Lenkijos karalius, jiems skirta tiktai trečiojo rango vieta. Lenkijos ženklas — erelis įkelia koją tiktai Lietuvos Vyriausiosios Mokyklos antspaude, bet ir čia pagrindu lieka Lietuvos Vytis.