CHIARA LUBICH
“Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, kaip turtuoliui įeiti į dangaus karalystę”.
Gal jį pažinai. Jį vadino Išrinktuoju. Tai buvo aukštas, gražus, inteligentiškas ir turtingas. Kada išgirdo, kad Dievas jį šaukia, nestabtelėjo nė trumpam. Neatsisuko atgal. Atrodo, kad turtai jam būtų lyg nebuvę. Viską išdalino. Norėdamas išgelbėti skęstantį berniuką, pats prigėrė ežere, būdamas 33 metų. Jo kapo paminklo lentoj užrašyta: "Pasirinko Dievą ir nieko daugiau”.
"Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, kaip turtuoliui įeiti į dangaus karalystę”.
Ar tu esi turtingas? Ar tau daro įspūdį tie žodžiai? Manau, kad teisingai stabteli pagalvoti, kaip pasielgti. Jėzus nieko nesakė tik šiaip sau. Tad reikia priimti šiuos žodžius rimtai ir jų neatskiesti.
Stenkimės suprasti tuos žodžius iš Jo elgesio su turtuoliais. Zakėjui, kuris atiduoda pusę savo turto, sako: išganymas įėjo į šiuos namus. Apaštalų darbai liudija, kad pirmykštėj Bendrijoj turtų atidavimas bendruomenei buvo laisvas. Tad konkretaus turtų atsisakymo nebuvo reikalaujama. Tad Jėzus neturėjo omeny įkurti bendruomenės tokių žmonių, kurie atmestų bet kokį turtą.
Tačiau sako: "Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, kaip turtuoliui įeiti į dangaus karalystę”.
Tad ką Jėzus pasmerkia? Tikriausiai ne šios žemės gėrybes, bet prisirišimą prie jų. Kodėl? Aišku: viskas priklauso Dievui, bet turtuolis elgiasi taip, lyg turtai būtų jo paties.
Faktas, kad turtas užima Dievo vietą žmogaus širdyje, jį apakina ir palengvina kelią visokioms nedorybėms. Apaštalas šv. Paulius rašo: "Nes tie, kurie nori pralobti, įpuola į pagundą ir į velnio žabangus, į daugelį nenaudingų ir žalingų pageidimų, paskandinančių žmones į prapultį ir žuvimą, nes visų blogumų šaknis yra godulystė. Kai kurie jai pasidavę nuklydo nuo tikėjimo į daugelį skausmų” (1Tim6,9). Jau graikų filosofas Platonas sako: "Negalimas daiktas, kad nepaprastai geras žmogus tuo pačiu laiku būtų ir nepaprastai turtingas”.
Kaip tad turi elgtis turtingieji? Reikia, kad turėtų laisvą širdį, visišką atvirą Dievui, kad jaustųsi turtų administratoriais ir žinotų, kaip Jonas Paulius II sako, kad ant tų turtų yra uždėta visuomeninė ipoteka. Šios žemės gėrybės savyje nėra blogos. Nereikia jų niekinti, bet gerai panaudoti kitų gerovei.
"Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, kaip turtuoliui įeiti į dangaus karalystę”.
Gal sakysi, kad nesi tikrai turtingas, ir tie žodžiai taikomi ne tau? Atkreipk dėmesį štai į ką. Klausimas, kurį susirūpinę apaštalai davė Kristui tuoj po aukščiau minėtų žodžių, buvo: "Tai kas gali būti išganytas?” Tatai aiškiai parodo, kad tie žodžiai buvo taikomi daugiau ar mažiau visiems. Ir tas, kuris viską paliko, gali būti prisirišęs prie daugelio dalykų... Ir elgeta, kuris keikia, jei kas paliečia jo terbą, gali būti laikomas turtingu Dievo akyse.
Išvertė kun. Antanas Sabas
• Kinijos sostinėje Pekine per Velykas įvyko iškilmingos pamaldos vienintelėje ten esančioje katalikų bažnyčioje. Apie pamaldas paskelbė ir valdižos žinių agentūra, pažymėdama, kad jose dalyvavo užsieniečiai ir kinai katalikai.
• Vatikano Krikščionių Vienybės sekretoriato pirmininkas kard. Willebrands buvo nuvykęs į Gruziją ir ten su stačiatikių patriarchu tarėsi apie katalikų ir stačiatikių santykių vystymąsi. Kardinolas dalyvavo ir stačiatikių pamaldose.