•    Ugandoje bėgantieji Amino daliniai nužudė misininką kun. Giuseppe Santi, 59 m. Tai jau ketvirtas katalikų kunigas, nužudytas Ugandoje. Kun. Santi nužudė, kai jis bandė padėti pabėgti keliems jaunuoliams nuo užplūstančių sumuštų Amino kariuomenės dalinių.

•    Mahatmos Gandhi mirties 30 m. sukaktis paminėta Švč. Jėzaus Širdies universitete Romoje. Misijų kongr. sekretorius kard. Kourdusamy savo žodyje pažymėjo, kad Gandhi buvo Dievo žmogus ir jame atsispindėjo dvasinių vertybių ilgesys, tiesos ieškojimas, taikos troškimas ir visa, kas kilniausio Indijoje; Gandhi buvo ir liaudies žmogus, pilnai sutapęs su savo tauta ir siekęs jai sukurti žmonišką gyvenimą.

•    Vokietijos Archeoolgijos institutas paskyrė Popiežiaus archeologijos akademijai Romoje Winekelmano medalį, kuris per 50 metų tebuvo suteiktas tik 6 kartus ypatingu būdu pasižymėjusioms institucijoms.

•    Dvasinio atsinaujinimo — charizmatinis — sąjūdis, prieš 12 metų įsikūręs JAV katalikų universitetinio jaunimo tarpe, dabar turi daugiau kaip 300 jaunimo grupių. Šis sąjūdis Italijoje, Rimini mieste, turėjo antrą to krašto narių visuotinį suvažiavimą, kuriame buvo apie 7000 dalyvių.

•    JAV naujasis armijos štabo viršininkas gen. leit. Edward C. Meyer yra katalikas. Būdamas berniuku, tarnavo Mišioms, lankė katalikų mokyklą St. Mary, Pa. vietovėje. Dalyvavęs Vietnamo ir Korėjos kautynėse.

•    Margaret R. Budenz, buvusi komunistė, o vėliau atsivertusi į katalikybę, parašė knygą: “Streets”. Knygai įžangą parašė arkiv. Fulton Sheen. Jos vyras Louis Budenz taip pat yra buvęs komunistas, net ir jų laikraščio “Daily Worker” redaktorius, bet įžvelgęs komunizmo klaidas, tapo kataliku ir yra parašęs keletą knygų, bet jis jau yra miręs 1972 m.

•    Vysk. Juozas Matulaitis-Labukas, Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkasis administratorius, mirė gegužės mėn. 31 d., sulaukęs 85 m. amžiaus. Dabar minėtas vyskupijas administruos jo koadjutorius su paveldėjimo teise — vysk. Liudas Povilonis.

•    Jonas Paulius II gegužės 27 d. Pašventino 26 naujus vyskupus, jų tarpe 6 iš Amerikos.

•    Čekoslovakijoje ėmė stipriai plisti pogrindžio spauda, kurią ypač platina jaunimas.

•    Brazilijoje žymiai paaugo pašaukimų skaičius. Daugelyje seminarijų pritrūko vietos priimti naujus klierikus.

•    Iš Lenkijos net 1007 kunigai ir vienuoliai yra išvykę darbuotis misijose.

•    Penkiolika naujų kardinolų parinko popiežius Jonas Paulius II. Jų paaukštinimas — birželio 30 d. Kardinolu tapo Vatikano Valstybės sekretorius A. Casaroli. Vieno kardinolo vardas neskelbiamas, ir spaudoje plačiai linksniuojama, kad tai Vilniaus vyskupas Julijonas Steponavičius.

•    Chemikalai, iš kurių sudėtas žmogus, pagal CBS televizijos apskaičiavimus, 1967 m. kainavo 98 centus, o 1979 m. kaina bus pakilusi iki 5,60 dol.

•    JAV ir Kanados bažnyčių metraštis, redaguojamas C. H. Jacquet, skelbia, kad JAV-se bažnyčioms priklausančių žmonių skaičius pasiekė 132,8 milijono. Sumažėjo metodistų, presbiterionų, episkopalų; katalikų sumažėjo 234.141, bet tas sudaro tik pusę procento. JAV-se katalikų yra 49,6 milijonai — daugiau už bet kurią kitą tikybą. Šiek tiek padidėjo vadinama Kristaus bažnyčia, adventistai, pietų baptistai, evangelikai. Kunigų JAV-se yra 58.430, o visų tikybų dvasininkų 490.360. Pagal Gallup institucijos tyrimus, sekmadieniais 41% JAV suaugusių gyventojų ateina i bažnyčią.

•    Čekoslovakijoje komunistų teismas nuteisė kun. Vojtech Srna ketverius metus kalėti (treji metai sąlyginai) už tai, kad be valdžios leidimo buvo surengęs pamaldas grupei katalikų esperantininkų. Pasaulietį M. Svaceką nuteisė 17 mėnesių kalėti už tai, kad patarnavo kun. Srna Mišiose ir iš esperantų kalbos į čekų kalbą vertė liturginius tekstus.

•    Lenkijoje svarbiosios futbolo rungtynės tarp Vyslos ir Krokuvos komandų, turėjusios įvykti birželio 10 d., buvo atidėtos dėl popiežiaus vizito.

•    Į Liurdą 1978 m. buvo atvykusių 4 milijonai 250 tūkstančių maldininkų.

•    Europos Ekonominės bendruomenės kraštų katalikų vyskupai paskelbė bendrą laišką, skatindami bendromis jėgomis kurti žmoniškesnę Europą, nes nepakanka tik remti ekonominius ir politinius interesus, o reikia telkti jėgas ir dvasinėms vertybėms kurti, atsižvelgiant į teisėtus kiekvieno žmogaus poreikius.

J.Pr.