Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
AKMENŲ RINKIMO TALKA
Pavasarį kolūkiuose vyko akmenų rinkimo talka. Gilus praėjusios žiemos pašalas į dirvos paviršių iškėlė daug akmenų. Akmenų atsirado net tose vietovėse, kurios nebuvo akmenuotos. Jie gerokai apsunkino sėjos darbą, ir todėl į laukus išėjo ne tik eiliniai kolūkiečiai, bet pensininkai, statybininkai, raštinės darbuotojai ir įvairūs tarnautojai. Šiandien buvusiose po žiemos akmenyčiose gražiai žaliuoja pasėliai.
KOVA SU SODŲ KENKĖJAIS
Komunistai giriasi, kad kovoti su sodų kenkėjais kolūkiečiams padėjo lėktuvai malūnsparniai. Jie kelis kartus per vasarą chemikalais nupurškė javų ir sodų laukus. Po tokios priežiūros laukiama gero derliaus.
KAIP ŽMOGŲ PAVERGTI PARTIJAI
Komunistų partijos nutarimas: "Tęstinumas įsitikinimo bei politinis auklėjimas — gerina komunistišką darbą”. Šiam šūkiui pritarė neseniai įvykęs Lietuvos komunistų partijos susirinkimas. Susirinkusieji ieškojo būdų, kaip įlįsti į paprasto žmogaus dvasinį pasaulį ir jį pavergti partijai. Padaryta išvada, kad lietuvių literatūra ir menas yra labai svarbūs komunistinio darbo žmonių auklėjimo įrankiai. Šiam darbui nutarta užverbuoti menininkus. Menininko atsakomybė visuomenei yra labai didelė. Menininko darbas ir kūryba turi padėti ugdyti aktyvų komunistą. Šio susirinkimo dalyviai išsiskirstė tikri, kad respublikinė kūrybinė inteligentija jų neapvils ir toliau. Sumaniai varys propagandą, meluodami respublikos piliečiams apie gražesnį tėvynės rytojų ir suktai didins meninės kultūros vaidmenį komunizmo plėtotėje.
Šiame susirinkime, be respublikinės valdžios pareigūnų bei ministerijų ir žinybų vadovy, dalyvavo rašytojai, dailininkai, kompozitoriai, architektai, judomųjų paveikslų darbuotojai, aktoriai, žurnalistai ir daug kitų
PENKIOLIKTOJI POEZIJOS ŠVENTĖ
Šiemet atšvęsta 15-toji Poezijos šventė. Vakare gegužės 25 dieną ant Kauno marių krantų — Palemone įsižiebė Poezijos pavasario aukuras. Skambant istorinio muziejaus bokšto varpams, tūkstančiai kauniečiųir jų svečių ant Salomėjos Nėries kapo padėjo gėliy puokštes. Po svyruokliais beržais suskambėjo poetės poezijos posmai.
Penkioliktojo Poezijos pavasario laureatu pripažintas poetas A. Mikuta už geriausią 1978 m. eilėraščių knygą "Švytuoklė”.
LIETUVOS GYDOMIEJI VANDENYS
1973 m. vykdant Vilniaus apylinkių geologinius tyrinėjimus prie Jačionių, Nėries upės slėnyje, ištryško didžiulis mineralinio vandens fontanas ir putodamas liejosi į Nėrį. Nuo tada prasidėjo Vilniaus mineralinio vandens kelionė pas vartotojus.
Respublikoje mineralinio vandens pareikalavimas didėja, ir manoma, kad 1979 m. bus sunaudota 33 milijonai butelių. Lietuvoje mineralinio vandens pripilstoma 20 milijonų butelių, o apie 13 milijonų butelių tenka atsivežti iš Gruzijos, Armėnijos,, Ukrainos, Rusijos, Estijos.
Tolimas mineralinio vandens vežiojimas nepateisinamas, nes savo gydomosiomis ir kitomis savybėmis mūsų respublikos mineralinis vanduo niekuo nesiskiria nuo įvežamo iš kitų respublikų vandens. Lietuvoje mineralinio vandens atsargos yra didžiulės, nes geologai yra suradę jo telkinius Druskininkuose, Birštone, Palangoje, Likėnuose. Druskininkų šaltiniai savo gydomosiomis savybėmis prilygsta net garsiausioms Vakarų Europos vasarvietėms. Geologai ir gydytojai tvirtina, kad respublikos žemės gelmėse yra mineralinių vandenų, turtingų jodu, bromu ir kitais mikroelementais, tai yra vandenys, artimi visame pasaulyje garsiems Karlovy Varu mineraliniams vandenims Čekoslovakijoje.
Numatoma praplėsti Birštono pilstytuvę, kuri iki metų pabaigos turėtų pripilti 30 milijonų butelių.
Yra ištirta, kad vežamas mineralinis vanduo tankuose keičiasi ir netenka dalies savo pirminių gydomųjų savybių.
Yra dar vienas labai pažangus būdas gauti mineralinį vandenį bet kurioje vietoje, bet dar neprasiskynęs sau kelio. Mineralinio vandens tyrimo labatorijose iš mineralinio vandens galima gauti druskas. Šios druskos, laikomos buteliuose, nepraranda savo savybių ir labai gerai tirpsta gėlame vandeny. Šias druskas ištirpdžius, galima pasidaryti geriamo gydančio vandens.
"Tiesa” nusiskundžia, kad Vilniuje norint išgerti stiklinę mineralinio vandens, jo galima rasti tik Lenino prospekte esančioje tam tikroje parduotuvėje. Ar tai ne per maža vienos krautuvėlės tokiam dideliam miestui? Alaus nusipirkti gali ant kiekvieno kampo. Nenuostabu, kad alaus ir išgeriama vienuolika kartų daugiau, kaip mineralinio vandens.
KELTUVŲ PROBLEMOS
Komunistai giriasi, kad pas juos didėja gyvenamųjų namų statyba. Kyla daugiaaukščiai pastatai, kuriuose įrengiami keltuvai. Iki šių metų gegužės pirmosios Lietuvoje buvo 2825 Įvairūs keliamieji prietaisai, kuriais galėjo naudotis gyventojai. Kaip komunistinėje santvarkoje daroma, buvo Įsteigta Teritorinė keltuvų remonto ir jų įrengimų valdyba. Šios valdybos užduotis yra taisyti gendančius keltuvus, kuriuos labai dažnai įvairūs padaužos sugadina. Labai dažnai keltuvuose tyčia nulaužomi Įsakymo mygtukai, išdeginami iškvietimo mygtukų gaubtuvai. Sudaužomos apšvietimo lempos. Dėl tokių neklaužadų išdaigų apie pusė keltuvų nebeveikia, ir gyventojai savo jėgomis turi užlipti į devintą ar dvyliktą aukštą.
("Tiesa”)
VAIKŲ MUZIKOS MOKYKLA
Alytaus vaikų muzikos mokykla persikėlė į naujus rūmus. Per dešimt metų mokyklą baigė du šimtai auklėtinių. Šiandien jie respublikoje pasižymi kaip gabūs muzikai, Įsijungę į įžymiausius respublikos meno saviveiklos vienetus. Šiemet mokyklą lanko 270 studentų, kurie mokomi groti paprastų žmonių instrumentais: styginiais, pučiamaisiais ir akordeonu. ("Muzika ir teatras”)
KAMERINĖS MUZIKOS KVARTETAS MEKSIKOJE
Į Meksiką iš Lietuvos buvo išvykęs kamerinės muzikos kvartetas. Meksikoje viešėdami aštuonias dienas, turėjo šešis pasirodymus. Meksikiečiai buvo sužavėti lietuvių nuoširdumu. Šie susirinkusiems pasakojo apie savo žaliuojančią tėvynę, rodė judomąsias juostas. Padovanojo daug plokštelių, o taip pat M. Čiurlionio paveikslų nuospaudas.
Lietuviai, turėdami laisvo laiko, stengėsi pamatyti ir susipažinti su Meksikos istoriniais ir kultūriniais paminklais.
Lietuvoje yra ne kartą viešėję menininkai iš Meksikos ir net suruošę parodas.
("Mokslas ir menas”)
KELIONĖ Į VOKIETIJĄ
Iš Vilniaus į Demokratinę Vokietiją buvo išvykęs draugystės traukinys su 350 Lietuvos pasiuntinių. Jie susipažino su kraštu ir jo kultūriniais paminklais. Buchenvalde, kur buvo koncentracijos stovykla, jie padėjo žuvusiųjų atminimui vainiką.
MOKSLEIVIŲ PAVASARIO ŠVENTĖ
Vilniuje, Kalnų parke, įvyko miesto moksleivių dainų šventė, skirta tarptautiniams vaikų metams. Šventėje dalyvavo 23 tūkstančiai vaikų, kurie parodė įvairiaspalvę programą: šoko, dainavo ir grojo. Šventės vyriausioji vadovė buvo N. Malinauskienė.
• Dvidešimt stačiatikių teologų aplankė popiežių Joną Paulių II. Jie buvo atvykę į Romą susipažinti su katalikybės mokslu. Popiežius jiems pažymėjo, kad mes turime vieni su kitais bendradarbiauti ir siekti vienybės.