• Kompozitorius Vivaldi (1678-1740), sukūręs 40 operų, 2 oratorijas, 24 kantatas ir 500 koncertų, buvo kunigas.
• Ketvirtame pasaulio katalikų vyskupų sinode Romoje suvažiavusiems vyskupams sakydamas kalbą, popiežius Jonas Paulius II pabrėžė reikalą kalbėti už tuos, kurie yra priversti tylėti — už esančius už geležinės uždangos. Suvažiavime ir spaudoje buvo pastebėtas negalėjimas atvykti Lietuvos vyskupų.
• Liurdas po Paryžiaus yra labiausiai lankoma vieta Prancūzijoje. Paskutiniais metais Liurdą aplankė 5 mil. maldininkų. Nuo Marijos apsireiškimo 1838 m. Bažnyčia, talkinama gydytojų biuro, pripažino 64 stebuklingus išgijimus. Paskutinis jų — prancūzo Sere Perrin. Jo pusė kūno buvo paralyžiuota, ir jis jau beveik buvo apakęs. Liurde 1970 m. staiga išgijo ir, po ilgesnio tyrimo, 1978 m. jo išgijimas pripažintas gamtinėmis priemonėmis neišaiškinamas, stebuklingas. Liurdas turi 18.300 gyventojų, bet net 380 viešbučių ir namų keleiviams, o taip pat 500 suvenyrų krautuvių.
• Guyanoje buvo nužudytas kun. Bernard Bark, S.J., 54 m., kolegijos dėstytojas; buvo užpultas ir mok. M. James per priešvalstybines demonstracijas. Policija areštavo įtariamą žudiką, kuris pasisakė esąs narys vadinamosios Izraelio namų sektos.
• Niujorke nužudžius gengsterį C. Galante, arkivyskupija nesutiko jo katalikiškai laidoti.
• Prof. Adomas Varnas, šimtametis dailininkas, mirė liepos 19 d. Čikagoje. Jis yra nupiešęs daug portretų, gamtovaizdžių, parūpinęs Lietuvos banknotų bei pašto ženklų piešinius, paruošęs karikatūrų knygą ir Lietuvos kryžių albumą.
• Lenkijoje Kristaus Kūno šventės proga Varšuvoje procesijoje dalyvavo apie 200.000 žmonių, o Krokuvoje apie 150.000.
• JAV katalikai ir mormonai, bendrai veikdami, pradėjo gaminti religinius filmus. Pirmasis — “In Search of Historic Jesus”.
• Lafayette vyskupas G. Frey paskyrė seselę Joanną Valoni vyskupijos kanclere. Prieš tai ji metus buvo vyskupijos sielovados planuotoja.
• Šv. Bernadetos tėvų namus, kur augo busimoji šventoji, Liurde gerokai apnaikino gaisras, kuris kilo dėl ten apsigyvenusiųjų rūkymo.
• Barbados salos respublika yra 91-ma valstybė, dabar užmezgusi diplomatinius santykius su Vatikanu.
• V. Vokietijoje, Šveicarijoje ir Liuksemburge katalikai su liuteronais surengė pamaldas 50-je šventovių už persekiojamus krikščionis Čekoslovakijoje.
• Septyni šimtai bažnytinių bendruomenių mokslo įstaigų atstovų buvo suvažiavę į Notre Dame universitetą JAV-se aptarti privačioms mokykloms susidarančių pavoju ir sunkumų. Tas kongresas išrinko šešias studijų komisijas, kurios pateiks pasiūlymus atitinkamoms bažnyčioms ir JAV vyriausybei, siekiant šių privačių aukštųjų mokyklų gerovės. Iš viso JAV-se yra apie 1.500 privačių universitetų ir kolegijų, kurių pusė yra bažnytinės. Kitas panašus privačių aukštųjų mokyklų kongresas įvyks vasario mėnesį Vašingtone.
• Teatro ir filmų aktorė Claudette Colbert šiemet Katalikų aktorių gildos pagerbta specialiu žymeniu.
• Aktorei Hildegarde Šv. Jono universitetas sutelkė muzikos garbės daktarės laipsnį.
• Komunistinėje Kinijoje pirmą kartą laikrašty “Pasaulio pažinimas” buvo įdėtas popiežiaus paveikslas su aprašymu.
• Popiežiui Jonui Pauliui II pakėlus į kardinolus 15 vyskupų, kardinolų skaičius paaugo iki 135; kaip spėjama, nepaskelbtasis kardinolas gali būti Vilniaus ištremtasis arkivyskupas J. Steponavičius. Kardinolų skaičius sumažėjo, mirus JAV kard. J. M. Mclntire, Urugvajaus kard. Barbieri, Italijos kard. Ottaviani, kard. Wright.
• Raudonieji sukilėliai iš vienos misijų ligoninės Rodezijoje pagrobė 50 žmonių, jų tarpe vieną kunigą jėzuitą, 6 seseles ir 10 misijose dirbusių šeimų.
• Komunistinėje Kinijoje dar tebegyvena 12 Dieviškojo Žodžio kunigų misijonierių ir 9 vienuoliai broliukai, kurie visi yra kinai. Kai kurie buvo keliolika metų laikomi kalėjime. 1975 metais mirė kalėjimuose 23 m. išlaikytas Pekino katalikų universiteto rektorius Petras Sun. Kinijoj dar išlikusios 28 seselės, Šv. Dvasios kongregacijos narės.
• Naujuoju pasaulio vyskupų sinodo gen. sekretoriumi popiežius Jonas Paulius II paskyrė slovakų kunigą Josef Tomko.
• Dėl gimimų kontrolės naudodama piliules, viena 27 m. Kalifornijos Fullertono moteris gavo apopleksiją ir dalinį paralyžių. Teismas iš tų piliulių gamintojų — Ortho Pharmaceutical bendrovės — jai priteisė 2,5 mil. dolerių.
• Kardinolas Ottaviani, 88 m., įtakingas konservatyviųjų pažiūrų Vatikano vadovaujantis hierarchas, mirė rugpiūčio 3 d.
• Austrijoje, Salzburgo mieste, studijuojančių teologiją studentų skaičius per paskutinius 15 m. patrigubėjo ir dabar siekia 514.
• Irane yra apie 30.000 katalikų, kuriuos aptarnauja 55 kunigai. Tame krašte yra 18 didelių bažnyčių ir 20 koplytėlių.
• Kenčiančios Bažnyčios sąjūdžio kongresas įvyko Koenigsteine, V. Vokietijoje. Dalyvavo 600 delegatų iš 30 tautų, jų tarpe ir lietuviai. Kongreso tema buvo: “Krikščionybė — visos Europos viltis”.
• Tarptautinis 42-ras Eucharistinis kongresas įvyks 1981 m. liepos 16-23 d. Liurde.
• Kard. J. Wright, aukščiausiai iškilęs JAV dvasininkas, mirė rugp. 10 d., sulaukęs 70 m. Jis buvo prefektas Dvasininkų kongregacijos, kurios žinioje yra 350.000 katalikų kunigų pasaulyje. Nuo 1978 m. po operacijos jis tegalėjo judėti tik vežiojamoje kėdėje.
• Jėzuitų vyr. vadovas kun. Arrupe yra penktą kartą išrinktas Pasaulinės vyrų vienuolynų sąjungos pirmininku.
• Kazys Škirpa, pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvių aktyvistų kūrėjas, Lietuvos įgaliotas ministeris Berlyne, Laikinosios Lietuvos vyriausybės ministeris pirmininkas, mirė rugpiūčio 18 d. Vašingtone.
• Rusų religinio meno paroda buvo suruošta Metropolitan muziejuje Niujorke. Iš Kremliaus į muziejų buvo atgabenta 100 religinio meno kūrinių. Lėšų tam reikalui skyrė R. Wood Johnson fondas. Parodai pasibaigus rugsėjo 2 d., ji buvo perkelta į Paryžių.
• Katalikų charizmatiniame suvažiavime St. Leo, Floridoje,,dalyvavo per 3000 tos valstijos katalikų.
• Tokio mieste, Japonijoje, 50 m. gyvavimo sukaktį atšventė katalikų kunigų seminarija. Tame mieste veikia ir katalikų universitetas.
• Prancūzijoj šiemet iškilmingai minima 100 m. sukaktis nuo mirties šv. Bernadetos, kuriai Liurde pasirodė Švč. M. Marija.
• Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos XI suvažiavimas, skirtas paminėti Vilniaus universiteto 400 m. sukaktį, įvyko rugpiūčio 31 - rugsėjo 2 d. Čikagoje. J. Pr.