Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas— PROF. PETRAS JONIKAS
MĖGIAMAS AR MĖGSTAMAS?
Vienas skaitytojas klausia, ar reikia sakyti mėgiamas ar mėgstamas. Daugumas žmonių, jo nuomone, sako mėgiamas, bet Lietuvoje išeinančioje spaudoje visur vartojama mėgstamas. Kaip taisyklingiau?
Šiuo klausimu jau esame rašę 1971 m. liepos-rugpjūčio mėn. numeryje. Kadangi tai buvo jau gana seniai, tai čia dar apie tai paaiškinsime.
Mėgiamas (ar mėgstamas) yra esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis. Šie dalyviai padaromi labai paprastai: imamas esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodis ir prie jo pridedama galūnė -mas, pvz.: myli — mylimas, nesą — nešamas, valgo — valgomas, mėgsta — mėgstamas. Tad iš kur atsirado toji forma mėgiamas? Tai yra tarmybė. Kai kuriose tarmėse veiksmažodis mėgti taip asmenuojamas: aš mėgiu, tu mėgi, jis mėgia. Tai darydami esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvį, prie mėgia pridedame galūnę -mas ir gauname mėgiamas. Bendrinėje kalboje ši tarminė forma nevartotina.
LAIKO GALININKAS
Kitas skaitytojas prašo daugiau paaiškinti apie laiko galininko vartojimą. Jis primena, jog mes sakome, kad kas nors įvyko, įvyksta ar įvyks rudenį, vasarą, pirmadienį, naktį, dieną, septintą valandą ir pan., bet klausia, dėl ko nevartojame laiko galininko, kalbėdami apie mėnesius. Juk nesakome, kad kas nors atsitinka vasarį, kovą, gegužį, rugsėjį. Paprastai tokiais atvejais sakome: vasario mėnesį, kovo mėnesį ir t.t.
Atsakydami į šį klausimą, norime priminti, kad laiko reikšmę turi ne bet kokių, o tiktai laiką reiškiančių daiktavardžių galininkas. Aiškiausią laiko reikšmę turi paros dalių, metų laikų, savaitės dienų pavadinimai ir valandos, minutės, sekundės. Pvz.: Kas rytelį vakarėlį į darželį ėjau. Rudenį krinta medžių lapai. Sekmadienį žmonės nedirba. Tai įvyko penktą valandą. Tik tokių laiko galininko pavyzdžių tepateikia akademinė "Lietuvių kalbos gramatika” (Vilnius, 1965, t. I, p. 197-198), o taip pat J. Jablonskis "Linksniuose ir prielinksniuose” (Rinktiniai raštai, Vilnius, 1957, t. I, p. 617-618). Nė viename šių veikalų prie pavyzdžių nėra nė vieno mėnesių pavadinimo galininko.
Mėnesių pavadinimų galininkas vienas pats laiko aplinkybei nevartojamas, matyt, dėl to, kad mėnesių vardai neturi tokios ryškios laiko reikšmės, kaip kiti laiką rodantieji daiktavardžiai, o kai kurie mėnesius reiškiantys žodžiai turi dar ir kitą reikšmę, pvz.: sausis "sausumas”, vasaris "vasarinis”, kovas, balandis, gegužė — paukščių vardai, liepa — medis. Norėdami sustiprinti mėnesio pavadinimo laiko reikšmę, prie jo pridedame žodį mėnuo: sausio mėnuo, gegužės mėnuo, rugsėjo mėnuo. . . Iš tokio junginio daromas ir laiko galininko reikšmės pasakymas, t.y. imamas žodžio mėnuo galininkas kartu su mėnesio pavadinimo kilmininku: sausio mėnesį, gegužės mėnesį, rugsėjo mėnesį. .. Mėnesio pavadinimo laiko reikšmę gali sustiprinti ir prie jo einantis pažyminys visas. Tokio "sustiprinto” pavadinimo galininkas jau pajėgia be žodžio mėnuo išreikšti laiko aplinkybę: visą sausį, visą gegužę (ar gegužį), visą rugsėjį. . .
Reikėtų dar paminėti, kad užuot sakius vakarą, bendrinėje kalboje yra įsigalėjęs ir vakare. Pietvakarių Lietuvoje taip pat sakoma ryte, bet tai tarminė forma, bendrinei kalbai nelabai teiktina. Užuot vartojus laiko galininką naktį, galima vartoti ir prieveiksmį nakčia.
Kartais laiką gali reikšti galininkai tokių daiktavardžių, kurie aiškios laiko sąvokos nežymi,, pvz. turgus, sezonas, akimirksnis, ketvirtis ir kt., tačiau tokiu atveju būtinas pažyminys. Pvz.: Praeitą turgų labai pigiai nusipirkau obuolių. Šį sezoną buvo labai daug darbo. Tai tęsėsi tik vieną akimiksnį. Šį ketvirtį bus daugiau pamokų.
Laiko reikšmės galininkai kartais gali turėti pakaitalų, kuriais taip pat nusakomas laikas. Dažniausi tų pakaitalų — laiko įnagininkas, laiko vietininkas ir prielinksnis per. Pvz.: vidurnaktį, vidurnakčiu, vidurnaktyje; patį darbymetį, pačiu darbymečiu, pačiame darbymetyje, per patį darbymetį. Tačiau šie pakaitalai tinka ne kiekvienu atveju, ypač reikia būti labai atsargiam su vietininku, nes dažnai jis panašiais atvejais netaisyklingai pavartojamas. Apie netaisyklingą jo vartojimą jau esame nemažai rašę šiame skyriuje.
Mūsų inteligentija vis labiau ir labiau pradeda laiką žyminčius galininkus keisti gramozdiškomis konstrukcijomis su polinksniu metu, pvz.: dienos metu, vasaros metu, darbymečio metu ir pan. Šių konstrukcijų negalima griežtai smerkti, bet bus daug trumpiau, paprasčiau ir sklandžiau, jeigu šiais atvejais vartosime laiko galininką.
Lietuvių kalbai, ypač tarmėms ir senesniems raštams, būdingas trukmę reiškiantis laiko galininkas, kartais vadinamas pobūvio galininku. Jis paprastai vartojamas po slinkties veiksmažodžių ir rodo, kas kurį laiką išeina, pasitraukia, išvyksta, atvyksta. Pvz.: Tik valandėlę išėjau iš namiį, Jis tik minutę pasitraukė nuo ligonio. Daržan ji kelias minutes teišėjo (J. Jabl.). Atostogų jis išvažiavo visą mėnesį (J. Jabl.). Dabar po slinkties veiksmažodžių vietoj pobūvio galininko vis dažniau vartojamas laiko naudininkas, kuris bendrinei kalbai yra priimtinas, pvz.: išėjo valandėlei, išvažiavo visam mėnesiui ir t.t. Tačau naudininku negalima keisti tokio galininko, kuris rodo tik paprastą trukmę ir neturi jokio tikslo atspalvio, pvz.: Minutėlei ( = Minutėlę) pasigėrėkim tokiu gražiu vaizdu.