Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS
II. LYGINAMŲJŲ POSAKIŲ SKYRYBA
1. Visada išskiriami lyginamieji šalutiniai sakinio dėmenys (turintys tarinį), pvz.: Ir linksmiau suplakė širdis, akyse prašvito, lyg saulė skaisčiau sušvito danguje.
2. Sakinio dalimis einantys lyginamieji posakiai kableliais neskiriami, pvz.: Pasisveikino lyg brolis su seseria. Ir akis jo ne tokia šviesi kaip anksčiau. Loviai buvo ilgesni nei žmogaus ūgio. Geriau žvirblis rankoje negu briedis girioje.
Pastaba. Lyginamasis posakis, einantis po pažymimojo žodžio priedėliu arba aiškinamąja bei pridurtine sakinio dalimi, kableliais išskiriamas, pvz.: Aplink jį, kaip žymiausią kaimo žmogų, susėdę kaimynai. Visam kaimui, kaip ir dvarui, jis buvo tikras Mykoliukas. Šalta jo kalba, lyg nenoromis, nepadarė įspūdžio.
III. IŠPLĖSTŲ DALYVINIŲ, PUSDALYVINIŲ IR PADALYVINIŲ APLINKYBIŲ SKYRYBA
1. Bent vienu savarankišku žodžiu išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės, turinčios prasminį bei intonacinį savarankiškumą, skiriamos kableliais, pvz.: Išėjusi iš miško, mergina net stabtelėjo. Girdėdami jos pasakojimus, vyrai tik juokėsi. Žaltys, atsigręžęs į Eglę, prašneko žmogaus balsu. Katei įsisukus, nešmižinėja pelės. O mums be girdant bėruosius žirgelius, panėrė lydekėlė. Vaikas, norėdamas, kad jį paimtų kartu, ėmė prašyti. Jis ilgai negalėjo užmigti, prisiminęs tą netikėtą susitikimą. Stebėjosi visa šeimyna, girdėdama tokią keistą kalbą. Motinai širdį lyg akmuo prislėgė, begalvojant apie sūnaus būsimą kelionę.
2. Išplėsti dalyviai, pusdalyviai ir padalyviai, neturintys prasminio bei intonacinio savarankiškumo, kableliais neskiriami, pvz.: Kai kas ir nieko nepadaręs ilsisi. Motinai net pagalvojus apie tai rankos dreba. Visą vakarą marti nosį nukabinus vaikščioja. Tu manęs iš aukšto žiūrėdamas neįbauginsi. Saulelė šildė savo spinduliais ir kaip įmanydama gaivino. Jis labai susirūpinęs grįžo iš darbo. Rytoj brigada dirbs laukuose iki saulei leidžiantis. Miško žvėrim sunkiausia būna žiemai baigiantis. Išeisi tėvą baidydamas, pareisi duonos ieškodamas. Ir vagis nevagia kitiems matant. Vaikas žiūrėjo į mokytoją akis išplėtęs. Visi eidavo ne tik šventiškai nusiteikę, bet ir šventiškai pasipuošę.
Pastaba. Tais atvejais, kai išplėstų dalyvinių, pusdalyvinių ir padalyvinių aplinkybių prasminis bei intonacinis savarankiškumas nėra ryškus, jų skyrimas arba neskyrimas kableliais nelaikytinas skyrybos klaida.
Iš šios paskutinės pastabos matyti, kad kai kuriais atvejais skyryba yra individualus dalykas: vienam atrodys, kad sakinyje kablelio reikia, o kitam — ne. Gerai, kad Lietuvos kalbininkai tai suprato ir tokią "laisvę” aprobavo.
Čia paminėtos taisyklės labiau susidomėjusiems lietuvių kalba ir labiau šioje srityje išprususiems gal bus pakankamai aiškios, bet kai kuriems gal bus nelengva jas pritaikyti praktikoje. Ypač gal bus sunku atsiminti, kurie žodžiai yra laikomi ir kurie nelaikomi įterptiniais. Tad čia pateiksime tokių dažniau vartojamų žodžių sąrašą.
1. Įterptiniais laikomi ir kableliais išskiriami šie žodžiai: laimei, nelaimei, mūsų laimei, mūsų nelaimei, žinoma, aišku, deja, beje, rodos, aiškus dalykas, savaime aišku, savaime suprantama, galimas daiktas, galima sakyti, be abejo, mano nuomone, mano galva, mano manymu, mano žiniomis, anot jo, pasak jo, anot jo žodžių, žodžiu sakant, žodžiu tariant, vienu žodžiu, apskritai kalbant, tiksliai sakant, tiesa, tiesą sakant, šiaip ar taip, be to, be kita ko, pavyzdžiui, vadinasi, viena, antra, trečia.. . , matyti, girdėti, atrodo, tik pamanyk, kalba, girdi, sako, rašo, žiūrėk, atvirkščiai, priešingai ir kt.
2. Įterptiniais nelaikomi ir kableliais neskiriami šie žodžiai: išties, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš viso, iš principo, esą, visų pirma, pirmiausia, greičiausiai, tikriausiai, veikiausiai, anaiptol, galbūt, turbūt, berods, rasi, rasit, mat, atseit, būtent, destis, taigi, taip, vargu ar, vargu bau, šiukštu, paprastai, štai, gal, antai, pagaliau, tartum, tarytum, tarsi, tuo tarpu, šiuo tarpu, maždaug, toli gražu, vis dėlto, palyginti ir kt.