Skyrių tvarko JUOZAS VAlŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

KELETAS KALBOS TAISYMŲ

     apjungti (rus. objedinit') — jungti, sujungti, suvienyti, suburti, sutelkti: Vytautas Didysis daugelį kraštų apjungė (= sujungė) į vieną valstybę. Lietuvių Bendruomenė apjungia ( =sujungia, suburia) visus lietuvius.

     apleisti — nevartotinas reikšme "praleisti”: Mokinys apleido ( = praleido) labai daug painokų. Skaitydamas knygą, apleidau ( = praleidau) kelis puslapius.

     Nors daugumas kalbininkų ir teigia, kad veiksmažodį apleisti galima vartoti reikšme "palikti, išeiti, išvažiuoti”, bet labiau patartina šia reikšme jo nevartoti, kai norima išvengti neaiškumų ir dviprasmiškumų. Juk jeigu pasakysi, kad kaimynas apleido savo namus, tai galima suprasti dvejopai: 1. kad kaimynas išvyko iš savo namų, 2. kad jis savo namais nesirūpina, nepalaiko tvarkos, švaros ir pan.

     apsivesti nevartotinas vertinys — vesti (kalbant apie vyrą), tekėti, ištekėti (kalbant apie moterį), susituokti, tuoktis (kalbant apie abudu): Sūnus jau pernai apsivedė ( =vedė), o duktė apsives ( = ištekės) kitais metais. Jonas su Maryte jau seniai draugauja, bet dar neapsivedė (= nesusituokė). Kartais nebūna lengvas ir apsivedusiųjų ( = susituokusiųjų) gyvenimas.

     atatikti —atitikti. Šis veiksmažodis vartojamas ne su naudininku, bet su galininku: Nuorašas atitinka originalui ( = originalą). Plg.: Atitiko kirvis kotą.

     ateiti į laiką — nevartotinas vertinys, reikia sakyti: ateiti laiku, pvz.: Tu atėjai į patį laiką ( = pačiu laiku).

     atgal — nevartotina reikšme "prieš”: Aš čia atvažiavau keli metai atgal ( =prieš kelerius metus), atydus — atidus.

     atminimas ir atmintis. Kapinėse dažnai tenka matyti ant paminklų tokius užrašus: "Amžinos atminties tėvui”; "Amžinos atminties Jonui Petraičiui”. Čia žodis atmintis netinka. Atmintis yra žmogaus dvasinė galia, sugebėjimas prisiminti praeities įvykius. Tad, žinant šio žodžio prasmę, minėtuose sakiniuose lyg būtų norėta pasakyti, kad tėvas ar Jonas Petraitis, kuriems tie paminklai pastatyti, turėjo labai gerą atmintį, amžinai viską atsimindavo. Bet kiekvienam aišku, kad ten ne tai buvo norėta pasakyti. Tų mirusiųjų artimieji norėjo pareikšti, kad jie visuomet juos prisimena, kad tie paminklai pastatyti jų amžinam prisiminimui, amžinam atminimui. Tad taip ir reikėtų rašyti. Kartais ir kokią nors knygą ar kitą dovaną kam nors duodant, užrašoma: "Ilgai atminčiai”. Ir čia reikėtų rašyti: "Ilgam atminimui”. Juk paminklus statome ir dovanas duodame ne kokiai nors atminčiai, bet kokio nors asmens prisiminimui, atminimui.

     atsakomingas nevartotina dirbtinė forma — atsakingas: Jis yra atsakomingas ( = atsakingas) už tvarką klasėje. Jis turi labai atsakomingas (=atsakingas) pareigas.

     atsiduoti nuomon — būti nuomojamam, išnuomojamam: Butas atsiduoda nuomon (=yra išnuomojamas).

     atsiekti, atsiekimas. Spaudoje nuolat skaitome: Jis atsiekė didelių laimėjimų. Jeigu nori ko nors atsiekti, turi nuoširdžiai dirbti. Nepriklausomybė buvo didelis mūsų tautos atsiekimas. Būtų tikrai gražiau ir lietuviškiau, jeigu tuos sakinius taip pataisytume: Jis pasiekė didelių laimėjimų. Jeigu nori ką nors pasiekti, turi nuoširdžiai dirbti. Nepriklausomybė buvo didelis mūsų tautos pasiekimas (laimėjimas).

     Kadangi tas priešdėlis at-, pavartotas minėtuose sakiniuose, atrodo, esąs rusiškos kilmės, tai suprantama, kad dabar Lietuvoje jis dar labiau paplitęs negu čia, išeivijoje. Dabar Lietuvoje yra privisę tokių netaisyklinkų pasakymų: atpenėti kiaules, atredaguoti straipsnį, atlieti detalę ir t.t. Tai yra rusų kalbos priešdėlio perkėlimas į lietuvių kalbą. Lietuviškai taip reikėtų sakyti: nupenėti kiaules, suredaguoti straipsnį, išlieti arba nulieti detalę. Tokiais atvejais priešdėlis at- lietuvių kalboje reiškia grįžtamą veiksmą. Tad tuos pasakymus reikėtų suprasti taip, kad kiaulės buvo nupenėtos, paskui sulyso, tai reikėjo jas vėl atpenėti; straipsnis buvo blogai suredaguotas, tad reikėjo jį atredaguoti ir t.t.

     Tuos "atsiekimus” visuomet taisydavo ir Jablonskis (žr. Rinktiniai raštai, II t., 303 psl., Vilnius, 1959).

     atsiliepti. Kai veiksmažodis atsiliepti reiškia atsakyti, tai vartojamas su prielinksniu į, pvz.: Atsiliepk į jo prašymą. Į mano šaukimą jis neatsiliepė. Bet kai atsiliepti reiškia turėti įtaką (kenkti ar padėti), tai vartojamas su naudininku, pvz.: Girtuokliavimas atsiliepia (kenkia) sveikatai. Kelių kalbų mokėjimas teigiamai atsiliepia žmogaus smegenų išsivystymui.

     atsinešti — nevartotina reikšme "žiūrėti, atsižvelgti, kreipti dėmesį į ką nors, paisyti ko nors”: Jis rimtai atsineša ( =žiūri) į savo pareigas. Kažin ar yra teisingas mūsų atsinešimas ( =pažiūra, požiūris) į juodosios rasės klausimą?

     atsitiktinas — atsitiktinis. Bet iš jo padarytas prieveiksmis yra atsitiktinai.

     atsparus prieš ką — atsparus kam: Manau, kad aš esu atsparus prieš tą ligą (= tai ligai). Šie augalai yra atsparūs prieš šalčius ( = šalciams).

     atspausdinti yra skirtinas nuo išspausdinti. Atspausdinti reiškia "atmušti”, jau išspausdintą dalyką iš naujo spausdinti (to reprint). Iš čia išvedamas ir daiktavardis atspaudas, pvz., straipsnio atspaudas. Išspausdinti — pirmą kartą spausdinti. Pvz.: "Drauge” buvo išspausdintas įdomus straipsnis. Jį persispausdino ir kiti laikraščiai. Jis buvo atspaustas ir išleistas atskira brošiūrėle.

     atžymėti— pažymėti, paminėti, apdovanoti ir pan. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Vilnius, 1972) duoda tokią žodžio atžymėti reikšmę: padaryti reikiamą įrašą dokumente. Atrodo, kad tik šia prasme jis ir tevartotinas. Jo reikšmė maždaug tokia, kaip angliškų žodžių ar posakių: to jot down, to note, to mark out. Daugelis jį yra įpratę vartoti visai kitokia prasme, pvz.: Parodoje geriausi darbai buvo atžymėti diplomais (=už geriausius darbus buvo įteikti diplomai, geriausi darbai buvo įvertinti diplomais). Taip pat buvo atžymėti geriausi dailininkai (=buvo išskirti geriausi dailininkai, jie buvo ypatingai įvertinti, jiems buvo įteikti specialūs diplomai).

     aukautiir aukoti. Aukauti reiškia rinkti aukas, o aukotiduoti aukas.

     aukštai— geriau nevartoti reikšme "didžiai, labai”: Aukštai Gerbiamasis (geriau: Didžiai Gerbiamas). Mes aukštai (geriau: didžiai, labai) vertiname kovotojus už Lietuvos laisvę.