DR. JUOZAS KRIAUČIŪNAS
Rūkyti žmogus pradėjo nuo to laiko, kai išmoko naudoti ugnį. Rūkymui naudojo įvairių augalų lapus, gal tik atsitiktinai — tabaką. Žmogus tada rūkė ne dėl paties rūkymo, bet dėl reikalo. Alkanas rūkė, kad numalšintų alkį. Primityvių žmonių genties žynys rūkė, arba kitam davė rūkyti, tam tikrų augalų lapus, kurie turėjo sąmonę veikiančių medžiagų, iššaukiančių kliedėjimą, kad iš to pranašautų ateitį. Žynys rūkė ar ligoniui davė rūkyti, kad nubaidytų piktas dvasias ir ligonis pasveiktų. Rūkė genties vyresnieji, susirinkę pasitarimui, nes tikėjo, kad rūkymas ir dūmai juos riša ir teikia išminties. Prieš kelias dešimtis metų buvo gaminamos cigaretės iš stramonium augalo lapų, kurias rūkant, buvo galima palengvinti astmos priepuolius. (Dabar tam reikalui turime geresnių vaistų). Rūkė žmogus ir dėl daugelio kitų priežasčių, bet pavyzdžiams užteks ir duotųjų.
Artimuosiuose Rytuose ir Indijoje per šimtmečius buvo rūkoma opiumo turinčios medžiagos. Šis rūkymas ten atėjo iš Kinijos. Tik ten naudojo ne cigaretę, suktinę ar cigarą, bet ant žemės pastatomą uždengtą indą, prie kurio buvo prijungti keli ilgi vamzdeliai, per kuriuos traukdavo rūkomos medžiagos dūmus su opiumu ligi apsvaigimo, ligi visko užmiršimo, ligi sąmonės praradimo, lyg įsivaizduoto nirvanos stovio pasiekimo. Galbūt ir Buda, šio stovio žmonėse prisižiūrėjęs, sukūrė savo žmogaus laimės filosofiją — nirvanos būtį.
Amerikos kontinente indėnai jau seniai žinojo tabaką ir jį rūkė. Ir ne tik ceremonijas atlikdami. Kolumbui atradus Ameriką, po to buvusių ekspedicijų nariai išmoko rūkyti nuo indėnų ir tą "mokslą” parvežė Europon. Rūkoriai norėjo pasirodyti ir skirtis nuo kitų, dėl to rūkymas plito. Su imigrantais europiečiais rūkymas atėjo į šį kraštą, taip pat ir visur kitur, kur europiečiai apsistojo.
Dabar, kai kalbama apie rūkymą, niekam nekyla jokių abejonių, kad tai yra tabako rūkymas. Tiesa, neseniai išpaikęs jaunimas ir mažai atsakomybės jaučiantieji arba norintieji atsakomybę užmiršti pradėjo rūkyti ir kitokias medžiagas: kanapes, opiumą ir pan. Šiuo siekiama kasdienybės užmiršimo, malonumo, pasitenkinimo, lytinio žadinimo, agresyvumo, kartais ramybės ir pan.
Rūkyti pradedama: 1. Daug jaunų žmonių, kad įrodytų savo "vyriškumą”; 2. Neturį ką veikti žmonės, nes tai užsiėmimas; 3. Nervingi žmonės, nes stengiasi sumažinti įtampą; 4. Dėl sugestijos, nes "kiti rūko, kodėl aš negaliu?”; 5. Sumažinti apetitą; 6. Pasirodyti kitokiam, negu dauguma. Visos tos priežastys labai jau nereikšmingos, jų yra ir daugiau, bet jos reikšmingos rūkyti pradedančiam, bent jie taip mano.
Rūkymui pasirinktas tabakas, nes jis turi nikotino. Nikotinas yra stiprus nuodas, kurio lašas užmuša arklį, bet mažais kiekiais jis žmogaus organizmo neblogai toleruojamas. Bėda, kad prie jo priprantama ir įprantama (habit forming). Tą įpratimą nutraukti labai sunku. Patekęs į organizmą nikotinas neutralizuojamas, naikinamas. Tam reikia nuo keliolikos minučių ligi kelių valandų laiko. Į nikotiną įpratęs organizmas reikalaute reikalauja papildyti sunaikintą nikotiną (dependency). Dėl to rūkoma dažnai, neužtenka užsirūkyti tik 2 - 3 kartus per dieną. Jei organizmas įpratinamas į aukštą nikotino koncentraciją jame, tai reikalauja rūkymo be pertraukos, jei į neaukštą — tai užtenka rūkyti kas 2-3 valandas ar pan.
RŪKYMAS KENKIA SVEIKATAI
Nikotino veikimas į organizmą yra daugeriopas ir besikeičiantis. Neįpratusį į nikotiną organizmą jis pradžioje jaudina: pakyla kraujo spaudimas, padidėja nerviškumas, pagreitėja širdies plakimas, trūkčioja raumenys, piktina, net iššaukia vėmimą ir pan. Bet jis, toliau veikdamas, organizmą ramina, gali narkotizuoti ir sukelti trumpą poilsio ir miego norą.
Tačiau nikotinas turi organizmui kenkiančių savybių. Jis kenkia smegenų ir nervų ląstelėms, ypač joms augant jaunuose. Dėl to nemažai nėštumo metu stipriai rūkančių moterų kūdikių gimsta su smegenų, nugaros smegenų ar kitais nervų pakenkimais ir defektais. Suaugusiuose nervų pakenkimai nėra žymūs. Nikotinas taip pat veikia į arterijų, ypač mažųjų, vidaus sieneles. Jis vidaus sienelių padengimą sužaloja, iššaukia opeles, kurios gydamos traukiasi ir siaurina arteriją. Gali ir visai užtraukti arteriją. Arterijų pakenkimas gali iššaukti apopleksiją, širdies ataką, inkstų kraujavimą ir kitas negeroves. Žinoma, arterijų sienelių pakenkimo vyksmui turi reikšmės ir kiti dalykai: aukšta cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje ir kita. Nikotinas arterijų sienelių pakenkimą gali pradėti, pagreitinti ir pabloginti.
Rūkymas kenkia organizmui ne tik tabako nikotinu, bet ir kitais būdais: 1. Smilkdamas tabakas ar ir kitos medžiagos gamina daug smalkių (CO), kurios su dūmais patenka į burną ir plaučius. Smalkės labai greitai pereina organų gleivinę, ypač plaučiuose, ir noriai jungiasi su kraujo hemoglobinu, raudonųjų kraujo kūnelių medžiaga, sudarydamos nelengvai atskiriamą junginį — karbhemoglobiną. Hemoglobinas skirtas deguoniui (O2) priimti plaučiuose ir išnešioti po visą organizmą. Susijungęs su smalkėmis hemoglobinas negali paimti deguonies, ir tai valandų valandomis. Organizmo audiniai, negaudami deguonies, pradeda trokšti. Ypač tai žymu jautresniuose audiniuose: smegenyse, širdyje. Tas žmoguje iššaukia svaigimą, galvos skaudėjimą, silpnumą ir fizinį didesnio ar mažesnio laipsnio nepajėgumą, darbingumo sumažėjimą; 2. Organizmui kenkia dūmuose esančios dervos. Kai kurios jų, ypač nuolat tęsiant rūkymą, gali būti vėžio priežastis. Rūkančiuose gerklų ir plaučių vėžys yra daug dažnesnis negu nerūkančiuose. Dervos, nuryjamos su seilėmis, gali iššaukti skilvio žaizdas ir vėžį. O rūkalų dervos ir dūmai jaudina burnos, gerklų ir plaučių gleivines, nuo to chroniniai gerklų, nosies ir bronchų uždegimai. Pajuosta ir dantys, nes dūmai ir dervos įtraukiamos į dantų audinį; 3. Tabakas turi ir kitokių kenksmingų medžiagų, nes jį auginant reikia chemikalais apsaugoti nuo kenkėjų. Chemikalai dažnai turi arseniko ar kitų kenksmingų medžiagų, kurios su dūmais pakliūva į žmogaus organizmą. Neužmirštinas ir ekonominis nuostolis. Rūkantysis perka rūkalus, degtukus. Vieną dėžutę per dieną surūkančiam reikia išleist apie 1 dolerį per dieną, 365 dol. per metus, o daugiau rūkančiam daug didesnę sumą. Atmintina ir rūkymo atnešamos nelaimės: rūbų pradeginimas, namų sudeginimas ir pan. Kiek gero būtų galima padaryti, tas rūkymo išlaidas geram tikslui sunaudojant? O kokie nuostoliai rūkančiųjų šeimos nariams, kai rūkorius apserga vėžiu, gauna paralyžių ar širdies ataką? Kokie nuostoliai visuomenei, kuri tuo sergančiu turi rūpintis, o jam mirus, rūpintis jo šeimos nariais? Apskaičiuota, kad JAV-se rūkymas nuvaro į kapus 170 tūkstančių žmonių per metus!
NELENGVA MESTI RŪKYMĄ
Visi daugiau ar mažiau žino, taip pat ir rūkantieji, kad rūkymas kenkia, bet vis tiek rūko. Dažnas mėgino ar mėgina rūkyti nustoti, bet nedaugeliui tai pavyksta. Kodėl? Nustoti rūkyti reikia labai stipraus pasiryžimo ir valios, nes reikia nugalėti du rūkymo išugdytus dalykus: paprotį (habit) ir įprotį (dependency). Papročiui nugalėti reikia ilgo laiko, įpročiui — trumpesnio, bet labiau sukaupto pasiryžimo ir valios. Įpročiui (dependency) nugalėti užtenka 11 - 14 dienų nuo rūkymo nustojimo, nes per 10 dienų organizmas pripranta apsieiti be nikotino. Kartoju, nutraukti įprotį reikia labai sukaupti valią. Papročiui nugalėti ir jį pakeisti kitu reikia kelių ar keleto savaičių, net keleto mėnesių, bet tai nereikalauja didelio susikaupimo ir ypatingų valios pastangų. Dėl papratimo ranka ieško nesąmoningai kišenėje rūkalų, burna pasigenda čiulpimo, pasikalbėjimo metu ar poilsio laiku pasigendama užsirūkymui skirtų pertraukėlių, pajuntamas nepatogumas, kad neturima rūkalų pavaišinti svečią ir pan. Visa tai rūkymą metusiam teikia lyg pasimetimo jausmą, bent pradžioje.
Žinant rūkymo kenksmingumą ir rūkoriui nustoti rūkyti sunkumus, kiekvienas protingas žmogus neturėtų pradėti rūkyti, o rūkantysis — nustoti rūkyti. Mesti rūkymą pareikalauja daug valios, bent pirmąsias dvi savaites. Tikrai pasiryžus, tai įveikiama. Tiesa, yra siūlomos ir kai kurios rūkymo nustojimą lengvinančios priemonės, bet jokios priemonės be tvirto pasiryžimo nieko nepadės. Kai kuriems tos priemonės rūkymą mesti palengvina, bet kiekvienam tos priemonės kitokios. Kai kam padeda tabletės prieš rūkymą, kitam — citrinos sunkos lašeliai ar saldainiai, dar kitam čiulpiamoji guma, maltų pipirų palaižymas ir kita.
Pavyzdžiu ir rūkymo kenksmingumo paaiškinimais įtaigokime jaunuolius, kad rūkyti nepradėtų, o rūkančius — kad rūkyti nustotų; taip būsime sveikesni, darbingesni, o ir valią užgrūdinsime. Numatytais rūkymui išleisti pinigais daug gero padarysime.
■ Čikagos universitetui rašytojas kun. Andrew Greeley paaukojo 850.000 dolerių, kuriuos įneš per trejus metus. Tada tas fondas paaugs iki 1.250.000 dol. ir tuo būdu bus įsteigta katalikų studijų katedra.
■ Popiežius Jonas Paulius II audiencijoje priėmė 800 amerikiečių karių, lėktuvnešio “Kennedy” įgulos narių. Juos pagyrė už taikos ieškojimą Libane.
■ Seattle mieste į katedros kleboniją buvo įmestos dvi padegamosios bombos. Nuostolių padaryta apie 4.700 dol.
■ Vatikanas nuo 1979 m. stengėsi padėti išspręsti sienų ginčą tarp Čilės ir Argentinos, tarp kurių buvo pavojinga įtampa, grėsusi konfliktu. Vatikano atstovams pasisekė rasti išeitį draugiškam abiejų šalių sprendimui sudaryti.
■ JAV Sveikatos ir žmonių patarnavimų sekretorė Margaret Heckler paskelbė taisyklę, kad jei gimsta invalidas vaikas ir kyla klausimas, ar gelbėti jo gyvybę, ar leisti naujagimiui mirti, tą reikalą turi kiekvienu atveju spręsti speciali ligoninėse sudaryta Vaikų globojimo įvertinimo komisija.