Labai brangus ir mylimas Šventasis Tėve,
Kovo trečią ir ketvirtą Jūs parodėte lietuviams tokią didelę savo tėviškos širdies meilę, kad ir šimtaprocentinis lietuvis popiežius nebūtų galėjęs jautresnės, švelnesnės ar šiltesnės parodyti. Tokia meilė dvelkė iš Jūsų malonaus veido, iš gerumu šviečiančių akių, iš Jūsų laiminančių ant galvų uždedamų rankų tik lietuviams skirtoje audiencijoje. Toji meilė dvelkė iš Jūsų užtrukimo prie jaunimo "Grandinėlės”, nuo kurios, atrodė, sunku buvo Jums atsiskirti. Meile buvo persunkti Jūsų žodžiai: "Brangūs broliai ir seserys lietuviai”. Pakilo ir mūsų širdžių plakimas ir prasiveržė gausiomis, triukšmingomis, ilgomis ovacijomis.
Na, ir Jūsų žodis, tiek angliškas, tiek lietuviškas, plaukė iš tėviškai savo sūnus ir dukteris mylinčios širdies. Jūsų lietuviškąjį žodį pakartoju čia, tegul pasiskaito jį Romoje nebuvusieji ir tepasidžiaugia:
"Gyvai raginu jus gyventi tikėjimu, saugoti savo kultūrą bei papročius. Tai yra iš praeities gauti turtai. Juose yra Lietuvos dvasios! Šią, jūsų tėvų sukurtą kultūrą, laikui atėjus, persunkė Evangelija. Visa tai saugokite. Didžiuokitės tuo! Savo jaunimą auklėkite šita dvasia. Siekite įkvėpti savo sūnums ir dukroms ištikimybę Bažnyčiai.
Šia proga prašau jus kartu su manimi maldauti Dievą pašaukimų į kunigus ir vienuolius žavingai tarnybai, kurios ypač šiandien reikia Bažnyčiai ir jums patiems.
Penkių šimtų metų nuo šv. Kazimiero mirties minėjimas laimingu sutapimu vyksta Šventaisiais Atpirkimo visai Bažnyčiai malonės metais. Kviečiu dvasiškai atsinaujinti ir atsiversti. Teuždega jus šv. Kazimieras nusipelnyti jubiliejaus gausių malonių. Jo pavyzdys tegul įkvepia jus labiau siekti šventumo ir vis karščiau mylėti mūsų Atpirkėją Kristų.
Jus visus, čia esančius, jūsų šeimas ir artimuosius, ypač Lietuvoje dėl tikėjimo kovojančius, apaštališka galia dabar tėviškai laiminu”.
Gaila, Šventasis Tėve, negalėjome kiekvienas pasakyti, kaip labai mus sužavėjote. Bet aš tikiuos, kad mūsų susižavėjimo ir meilės atgarsį galėjote pajusti iš galingai karštai giedamos giesmės "Marija, Marija”, Jums išeinant.
Gaila, beveik liūdna buvo grįžti į miesto gatves iš tokios jautria meilės šilima persunktos audiencijų salės. Turbūt panašiai kaip anuomet, kai minios negalėjo atsiskirti nuo jas be galo mylinčio Kristaus!
Jūsų tėviška meilė vėl išsiskleidė sekmadienį, kovo 4 dieną, iškilmingomis pontifikalinėmis mišiomis, minint šv. Kazimiero mirties penkiašimtę sukaktį. Mums, lietuviams, skyrėte arčiausią vietą prie savo altoriaus. Mūsų jaunimėlio "Grandinėlę” pastatėte greta savo garsiojo Sikstinos choro ir norėjote, kad tarp lotyniškųjų mišių giesmių suskambėtų ir tradicinės lietuviškosios, pirmą kartą šitoje Katalikų Bažnyčios motinos širdyje — bazilikoje.
Iškilmingumui padidinti, Šv. Tėve, Jūs pakvietėte Europos vyskupų konferencijos atstovus kardinolus ir vyskupus, sukvietėte ir visus penkis laisvajame pasaulyje esančius lietuvius vyskupus. Kvietėte atvykti ir Lietuvos vyskupus, deja, žiauri okupanto širdis nesuprato ar išsigando Jūsų meilės gesto ir jų neišleido.
Savo pamoksle itališkai kartojote ir kartojote Lietuvos vardą, kaip niekas anksčiau čia to nedarė. O lietuviškame žodyje vėl dar skaidriau tvykstelėjo Jūsų meilė mūsų tautai. Todėl vėl čia įterpiu paskutinį Jūsų žodį lietuviškai, kad ateities kartoms pasiliktų aiškus Jūsų meilės liudijimas:
"Brangūs broliai ir sesės lietuviai,
Baigdamas (iškilmingas mišias, J.K.) noriu prabilti į jus, tiek čia susirinkusius, tiek Lietuvoje esančius, jūsų gimtąja kalba.
Mes čia, katalikybės centre — Romoje, minėdami šv. Kazimiero mirties penkių šimtų metų sukaktį, savo dvasia nusikeliame prie Lietuvos Globėjo karsto Vilniuje. Prieš mūsų akis iškyla šventasis jaunuolis, maldos, skaistumo, iš meilės plaukiančių darbų, Kristaus Evangelijos liudijimo ir protingos meilės Marijai pavyzdys. Jis yra Dievo dovana visai Bažnyčiai, bet ypatingai tai tautai, su kuria jis suaugęs, kur gyvas jo šventas palikimas.
Į Romos Bažnyčios maldas mes įjungiame Lietuvos Bažnyčią, visą mūsų širdžiai mylimą tautą, per amžius tikėjimo vienybe ištikimą Apaštalų Sostui. Prisimename Lietuvos vyskupus, kunigus, seminaristus, Dievui pasiaukojusias sielas, jaunimą, kurio ypatingas globėjas yra šv. Kazimieras. Meile jungiamės su visais broliais ir seserimis tėvynėje, ypač su tais, kurie kenčia dėl tikėjimo, prašydami Dievą, kad visi išliktų ištikimi Kristui.
Prie Aušros Vartų Gailestingumo Motinos kojų sudedame Lietuvos Bažnyčios džiaugsmus ir kančias, o taip pat savo meilę ir viltį.
Marija, Marija, skaisčiausia lelija, tu švieti aukštai danguje. Palengvink vergiją, pagelbėk žmonijai, nes viską pas Dievą gali!”
Šventasis Tėve, nors Jūs, kartodamas Lietuvos vardą, nė karto nepaminėjote Lietuvos okupavimo, tačiau mums buvo aišku, ką turėjote mintyje ir širdyje, kai savo kalbą baigėte prasmingu posmeliu iš Maironio giesmės "Marija, Marija”. Ačiū, ačiū, ačiū!
Įsitikinęs ir juste pajutęs Jūsų, Šventasis Tėve, meilę mūsų tautai, drįstu pridėti ir tai, kad mūsų tauta būtų Jums dar labiau dėkinga, jeigu kuo artmiausioje ateityje surengtumėte jai kitas panašias iškilmes savo bazilikoje, paskelbdamas palaimintuoju mūsų arkivyskupą Jurgį Matulaitį. Mes meldžiamės ir laukiame, laukiame. Kokia paguoda ir laimė būtų šiais mūsų tautai labai sunkiais laikais, kokia meile Jums suliepsnotų mūsų širdys, jeigu iš Jūsų lūpų ir širdies išplauktų jo heroiškos, nuoširdžios ir nesavanaudiškos meilės Bažnyčiai, Dievui ir Tėvynei pripažinimas. Jis būtų pavyzdys mūsų vyskupams, kunigams ir tikintiesiems. Ar būtinai šiandien reikalingi visi tie seniau kanonų nustatyti formalumai, taikomi normaliose sąlygose gyvenantiems tikintiesiems? Ar nesuprantama, kad dabartinėmis sąlygomis vargiai įmanoma ištirti visus stebuklus, maldų išklausymus ir t.t.
Jūsų meilė ir Dievo duodama išmintis, tikiu, ras būdą suteikti kenčiančiai, kovojančiai tautai paguodos ir pripažinimo.
Visa tai čia surašiau, Šventasis Tėve, niekieno neįgaliotas, bet dalyvavęs šv. Kazimiero minėjimo iškilmėse, pajutęs Jūsų meilę ir gerumą, girdėjęs daugelio dalyvių pasisakymus, dėkingumą ir džiaugsmą.
Su kasdienine malda už Jūsų Šventenybės sveikatą ir visus reikalus,
Jūsų sūnus Kristuje
kun. Jonas Kidykas, S.J.