("Laiškų lietuviams” jaunimo konkurse premijuotas rašinys)
Rima Navickaitė
Lietuvių organizacijos skiria jaunimui pinigus, organizuoja įvairius renginius bei pokylius, kur jaunimas dažniausiai patarnauja ir kartais net programą atlieka. Kokiu tikslu tos organizacijos taip daro, ko jos siekia? Aišku, jos nori pritraukti jaunimą arčiau prie lietuvybės, jos nori, kad jaunimas vis geriau įprastų lietuviškai kalbėti, rašyti ir skaityti, kad jis nenutoltų nuo lietuviškos veiklos, bet į ją įsijungtų, kad mūsų veikla išeivijoje neišnyktų. Mano nuomone, jaunimas turėtų parodyti daugiau entuziazmo lietuviškai veiklai. Dabar tik keletas jaunuolių labiau pasižymi lietuviškoje veikloje, reikia, kad jų atsirastų daugiau. Jaunimas turi įvertinti vyresniųjų pastangas.
Vienas būdas pasidaryti veiklesniu lietuviu — rašyti į lietuvišką spaudą. Tai yra mums privilegija! Juk koks mūsų amžiaus jaunuolis amerikietis gauna progą parašyti straipsnį į rimtą laikraštį? Aš esu buvusi mūsų kuopos ateitininkų korespondentė ir žinau, koks malonumas matyti laikraštyje savo pavardę po savo išspausdintu straipsniu.
Rima Navickaitė.
Į šios temos klausimą, kaip lietuvišką spaudą padaryti jaunimui įdomesnę, atsakymas nėra toks lengvas. Reikia, kad lietuviškuose laikraščiuose būtų jaunimo skyriai. Dabar kai kurie laikraščiai turi ateitininkų ir skautų skyrius, bet dar būtų galima į-vesti skyrių visam jaunimui. Noriu pasiūlyti planą, kaip šie skyriai turėtų būti tvarkomi.
Pirmiausia, žinoma, reikia surasti jaunimo skyriui redaktorių. Paskui kiekviename didesniame mieste surasti korespondentą. Gera turėti ne vieną, bet daugiau korespondentų, kurie galėtų rašyti pasikeisdami. Šiam svarbiam tikslui reikia surasti jaunuolius, kurie nesigailėtų laiko nei energijos. Jie turėtų aprašyti, ką tos vietovės jaunimas veikia, kaip jis susiorganizavęs. Reikėtų aprašyti jaunimo susirinkimus, šokius, pokylius ir kitokius renginius. Kartais būtų naudinga ir įdomu parašyti straipsnį apie kurį nors labiau pasižymėjusį jaunuolį ar jaunuolę. Galima aprašyti kurio nors miesto ypatingus papročius, muziką, madas, maistą. Visuomet stengtis savo rašinius iliustruoti atitinkamomis nuotraukomis. Norint, kad šie jaunimo skyriai turėtų pasisekimą, nuotraukos iš jaunimo veiklos yra būtinybė. Kiekvienam yra labai įdomu ir malonu pamatyti save ar savo draugus spaudoje.
Tuose skyriuose turėtų būti ne tik veiklos aprašymai, korespondencijos, bet ir įvairūs skelbimai: apie jaunimo konkursus, stovyklas, kursus.
Labai būtų naudinga, kad tie jaunimo skyriai turėtų patarėjus, kurie atsakytų į įvairius jaunimo klausimus, išspręstų jų problemas, duotų patarimų. Jie galėtų jaunimui patarti, kokią šaką pasirinkti savo studijoms, kaip sugyventi su tėvais ir su draugais, nes gyvenime įvyksta visokių nesusipratimų.
Norint jaunimą daugiau įtraukti į lietuvišką spaudą, neužtenka tik į jaunimą kreiptis, reikia kreipti dėmesį ir į tėvus. Yra jaunuolių, studijuojančių universitetuose, kur nėra daugiau lietuvių, kur tie studentai neturi jokių ryšių su kitais lietuviais. Tėvai turėtų jiems užsakyti lietuviškų laikraščių ar žurnalų, kur yra jaunimo skyriai. Lietuviška spauda jiems padės išlikti lietuviais, neužmiršti savo kalbos, nenutrūkti visiškai nuo lietuviškos veiklos.
Norint, kad jaunimas labiau pamiltų lietuvišką žodį, neužtenka tik paskaityti vieną ar kitą laikraštį, reikia susidomėti ir novelėmis, romanais, poezija. Romanų ar novelių rašytojai turėtų stengtis daugiau rašyti apie dabartinį gyvenimą, kuris jaunimui yra pažįstamas, o ne apie praėjusius senovės laikus. Jie galėtų paliesti ir dabartinio jaunimo problemas. Tokius veikalus jaunimas tikrai skaitytų. Dabar jaunimas vis skundžiasi, kad lietuvių išleidžiamos knygos jam visai neįdomios, nuobodžios, nesuprantamos. Reikėtų kreipti dėmesį ir j leidžiamų knygų žodyną, kad jis nebūtų per daug sunkus.
Bet mes, jaunuoliai, neturime tik laukti, kad vyresnieji mums padėtų. Turime mes patys pradėti, o tada ir iš jų susilauksime pagalbos. Tad skaitykim, rašykim, kalbėkim lietuviškai. Nieko nelaukim, pradėkim darbą dabar!
■ Šveicarijoje, Bazelyje, savo gimtajame mieste, kovo 12 d. mirė didelis lietuvių draugas prof. Juozas Eretas, buvęs savanoris Lietuvos kariuomenėje, Eltos informacijų agentūros direktorius, universiteto profesorius, pavasarininkų organizacijos pirmininkas, daugelio veikalų apie Lietuvą ir lietuvius autorius. Turėjo 87 m. amžiaus.