Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
LIETUVOS LAZDYNAI — PAVASARIO PRANAŠAI
Geltoni žirginiai, kaip maži varpeliai, supasi ant lazdynų. Sunku yra išgirsti jų skambesį, tačiau pamatyti pavasarinių lazdynų spalvotumą gali kiekvienas. Kai tirpstant sniegui oro temperatūra šiek tiek atšyla, lazdynų geltoni varpeliai, tarsi sujudinti nematomos rankos, ima žerti aukso dulkes.
Lazdynas—ne vienintelis pavasario pranašas Lietuvoje. Beveik vienu metu žydi šalpusnis ir baltalksnis. Organinės gamtos reiškinių tyrinėtojas, Lietuvoje pradininkas, prof. Stasys Nacevičius nustatė: jei pirmas pražysta lazdynas, o vėliau baltalksnis ir šalpusnis, reikia laukti šilto pavasario ir palankaus šėmės darbams rudens. Jeigu pirmasis pražysta baltalksnis — pavasaris bus nepastovus, o vasara vėsi ir lietinga.
Girios, kaip rašė Simonas Daukantas, lietuviui buvo ne tik pirmąja pastoge ir užuovėja nuo žiauraus oro, bet ir klėtimi visų turtų. Jaunimas, per petį persimetęs drobės maišelį, rankoje kartį šakoms lenkti, per ražienas, gelstančius atolus, eidavo į lazdynų kalnelius. Jie eidavo ne šiaip sau pasmaguriauti, bet eidavo pasirinkti riešutų žiemai. Kokios gi šventės be riešutų?
Prieš Naujuosius metus išdžiovintus riešutus savaitę palaikydavo tarp samanų arba rūsyje tarp bulvių ir riešutų. Branduoliai vėl išbrinkdavo, o lukštas pasidarydavo minkštas ir trapus. Jaunimas, prisipylęs kišenes tokių riešutų, eidavo "likuoti”. Tai senas paprotys, teikdavęs daug džiaugsmo. Reikėdavo įspėti saujoje laikomų riešutų skaičių — porinis ar ne: lika ar čėta.
Šiandien didžiausias Lietuvoje kultūrinių lazdynų rinkinys auga Vytėnuose, Nevėžio slėnyje. Lazdynai yra parkų puošmena. Nemažai lazdynų aplink savo sodą buvo pasodinęs Petras Taresenka, žinomas istorikas. Jo lazdynų rinkinyje buvo 28 veislės.
Vilniuje 1983 metų rudenį įvykusioje "Rudens gėrybių” parodoje, buvo ir riešutų, kurie pavadinti "Puntukas”. Šie riešutai yra pirmoji Lietuviška kultūrinių lazdynų veislė. Šią veislę išaugino Lietuvos žemės ūkio akademijos docentas V. Paukštė. "Puntukas” prilygsta geriausioms Vakarų Europos kultūrinių lazdynų veislėms. Kai kuriuo atžvilgiu jie dar geresni, nes yra ištvermingesni, stambesni ir gerai užpildo kevalą.
Pasauliniu pramonės lazdynų kultūros centru laikoma Turkija.
Kiekvieną pavasarį žydi lazdynas. Ūkininkas klauso, ką skambina jo žirginėliai? Gal saulėtas dienas, ilgą ir giedrą rudenį?
LIETUVOS ŽURNALISTŲ RENGINYS
Gegužės 5 d., pažymint Spaudos dieną, Vilniuje, Vingio parke, įvyko "Spaudos šventė”. Tą dieną Vingio parkas tapo lyg didžiulė redakcija po atviru dangumi. Parke įsikūrė daugelio laikraščių ir žurnalų bei redakcijų kioskai.
Nuo pat ryto Vilniaus gatvėse pasirodžiusios senovinės karietos su šaukliais kvietė vilniečius ateiti į Vingio parką ir dalyvauti šventėje.
Įžanginiu žodžiu šventę pradėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos pirmininkas, "Tiesos” laikraščio redaktorius, A. Laurinčiukas.
Buvo įteikti V. Mickevičiaus-Kapsuko premijų 1984 m. laureatų diplomai bei dovanos. Jaunojo žurnalisto dovana buvo į-teikta Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto žurnalistikos ketvirtojo kurso studentei I. Žiemytei.
Su švente žurnalistus pasveikino patys jauniausieji "Genio” žurnalo skaitytojai — Vilniaus miesto moksleiviai. Susirinkusius žiūrovus nustebino senovinių automobilių paradas, madų demonstravimas ir į aikštę nusileidę parašiutininkai. Parašiutininkai su savim atgabeno šviežius "Vakarinių naujienų” laikraščius. Susirinkusieji plojimais palydėjo į padangę kylančius balandžius. Šventės dalyviams koncertavo "Trimito” orkestras.
Lietuvoje šiandien išleidžiama 170 pavadinimų laikraščių ir žurnalų, kurių vienkartinis spausdinamų vienetų tiražas viršija 4 milijonus.
PAMINĖTA KOMPOZITORIAUS J. KARNAVICIAUS GIMIMO 100-OSIOS METINĖS
J. Karnavičius gimė Kaune. Vilniuje įsigijo vidurinį išsilavinimą. Mokėsi skambinti fortepijonu ir smuikuoti. 1908 m. Peterburgo universitete baigė teisę. Pašaukimo vedamas, studijavo dainavimą ir kompoziciją konservatorijoje pas N. Rimskį-Korsakovą, A. Glazunovą, J. Vytuolį ir kitus to meto žymiausius kompozitorius. Baigęs studijas, pakviečiamas dėstyti teorinių disciplinų Peterburgo konservatorijoje. Konservatorijoje jam suteikiamas profesoriaus laipsnis.
1927 m. J. Karnavičius grįžta į Lietuvą. Pradžioje Kauno dramos teatro muzikinės dalies vedėjas. Groja altu Valstybės teatro orkestre, vėliau Kauno konservatorijos profesorius. Savo paprastumu ir nuoširdumu išsiskiria iš kitų profesorių. Labai mėgstamas studentų.
J. Karnavičiaus kūrybinis palikimas gan didelis. Pluoštas kūrinių fortepijonui, kelios pjesės smuikui, poema violončelei su fortepijonu. Aštuoni romansai balsui su P. Sėlio žodžiais. Du kvartetai styginiams instrumentams, simfoninės poemos "Ulalume” ir "Ovalinis portretas”, parašytos pagal E. Po eilėraščius. Kompozitoriaus kūrybinį kelią vainikuoja dvi operos — "Gražina” ir "Radvila Perkūnas”.
J. Karnavičiaus gimimo sukakčiai skirtame koncerte Lietuvos valstybinėje filharmonijoje solistė G. Apanavičiūtė padainavo tris arijas iš operos "Gražina”. E. Kaniava padainavo "Jaunojo bajoro” dainą. Programoje dalyvavo A. Juozėno vadovaujamas Lietuvos aklųjų draugijos kamerinis choras. Filharmonijos simfoninis orkestras koncerto pradžioje atliko operos įžangą.
Simfoninė poema "Ovalinis portretas” sulaukė premjeros, tik praėjus daugiau kaip 55 metams. Ši poema buvo atlikta šiame koncerte. Simfoniniam orkestrui su dideliu įkvėpimu dirigavo M. Dvarionaitė.
